Tip:
Highlight text to annotate it
X
47 RONINAI
Antikinė feodalinė Japonija,
šalis, apgaubta paslapčių,
uždara svetimšaliams.
Paslaptingos salos -
raganų ir demonų namai.
Kariaujančių provincijų tauta.
Visiems valdovams vadovavo
visagalis šiogūnas.
Taiką karalystėje prižiūri samurajai -
nepakartojami kardų meno meistrai,
kurių užduotis - bet kokia kaina
ginti šeimininką ir visą karalystę.
Jei samurajus netenka
arba nuvilia savo šeimininką,
kenčia didžiausią gėdą
visoje japonų visuomenėje.
Jis tampa roninu.
O ši 47 roninų istorija
iš tiesų yra visos Japonijos istorija.
Viskas prasidėjo nuo mažo berniuko.
Niekas nežinojo, iš kur jis
ir kaip atklydo į Ako.
Žmonės kalbėjo, kad jis pamestinukas,
ne vertesnis už kokį gyvulį.
Daugelis tikėjo jį esantį
išaugintą Tengu...
miško demonų.
Esą jie jam perteikę
savo tamsiąsias galias
ir išmokę pragaištingo žudymo meno.
Esą demonas, nuo kurio paspruko,
jį yra paženklinęs.
Oiši!
Šeimininke, tai demonas.
Jis toks pat vaikas
kaip ir tu.
Padėk man jį pakelti, Oiši.
Ako provincijos valdovas Asano
tądien jį išgelbėjo.
Jis įžvelgė kai ką,
ko Oiši nepastebėjo.
Valdovo Asano duktė Mika
tai irgi pajuto.
Mikos tėtis leido berniukui
gyventi tarp jų.
Nors tam nepritarė jo samurajai.
Žiūrėk.
Ką tu matai?
Šakelė?
Ne.
Tai elnias.
Ėjo šiuo keliu.
Pasilik jį, Kai.
Samurajai manė,
kad jis prišauksiąs nelaimę jų kraštui.
Mikos akyse jis buvo
paklusnus berniukas.
Ir nors buvo atstumtasis,
Kai buvo pasiruošęs atsilyginti
už Mikos ir jos tėvo meilę
bet kokia kaina.
Kai!
Na?
Kažkas tam žvėriui negerai.
Dabar jis išlėkęs,
bet greitai leisis medžioti.
Saugiau būtų įrengti spąstus
ir laukti čia.
Valdove Asano, jis išlėkęs.
Valdove!
Nudėk jį!
Geriau jau mane
būtų nudėjęs tas žvėris,
nei išgelbėjęs kažkoks negrynakraujis.
Jasuno!
Ako tau labai dėkinga, Jasuno.
Pagaliau nesibaimindami
galėsime priimti šiogūną.
Už Ako!
Puikiai padirbėta.
Valdovas Kira
Nagato provincijos šeimininkas
Nešdinkitės!
Eik lauk!
Ar valdovas Asano gyvas?
Taip.
Mano tėvui didelė garbė,
kad šiogūno turnyras vyks čia.
Viskas turi būti tobula.
Ponia Mika.
Grižo valdovas Asano ir medžiotojai.
Jie nudėjo žvėrį.
Tėve!
Aš nerimavau.
Medžioklė truko ilgiau, nei planuota.
Jasuno pasižymėjo didele drąsa.
Ar kuris nors rimtai sužeistas?
Ko tu ieškai?
Ar šiogūno vizitui viskas paruošta?
Taip, tėve.
Noriu pasidalyti šia garbe
su visais Ako gyventojais.
Atvyksta mūsų didysis vadas.
Pasirūpinau ir
atvykstančiais valdovais.
Liepiau palei kelią įrengti pakylas.
Tavo motina tavimi didžiuotųsi.
Aš jaudinausi.
Tu nuolat jaudiniesi.
Jis trokšta tau įtikti.
Vos tik radęs progą,
Čikara treniruojasi.
Ponia, grįžo Kai.
Man sakė, kad tu sužeistas.
Nieko baisaus, ponia.
Tavo nugara.
Sėskis.
Kas nors turėjo
tau padėti anksčiau.
Ačiū.
Mačiau gėdą Jasuno akyse,
kai jie jį šlovino.
Net kai tu bandai jiems padėti,
jie tavęs nekenčia.
Negaliu tikėtis geresnio tavo tėvo
samurajų elgesio su manimi.
O ar tau tiek užtenka?
Žinau, dar geriau jis nesielgs.
Bet taip neturėtų būti, Kai.
Čia jums nederėtų būti, ponia.
Ar tu mane siunti lauk?
Pažiūrėk į mane ir pasakyk,
kad manęs nemyli.
Aš visada jus mylėsiu.
Bet jūs turite savo vietą,
o aš turiu savąją.
Asano Takumi no Kami,
Ako valdovas.
Jo didenybė šiogūnas Tokugava -
provincijų valdovas
ir visos Japonijos šeimininkas -
dėkoja už priėmimą.
Valdove Asano,
mano drauge.
Ako nepaprastai žavinga.
Kaip visuomet.
Su malonumu laukiame
rytojaus turnyro.
Didysis
šiogūnai Tokugava Tsunajoši...
...ir tikimės, kad pramogos,
kurias paruošėme,
pranoks jūsų didžius lūkesčius.
Tėve!
Ką tu veiki mano namuose?
Praeitą savaitę medžiodamas
mačiau lapę.
Iš pradžių nesuvokiau,
kad tai buvo ragana.
Ragana?
Atrodo, tą pačią būtybę
mačiau ir šįvakar.
Ji buvo žmogiško pavidalo,
tarp kilmingųjų sugulovių.
Mano valdove!
Sakoma, kad tik demonai turi galią
matyti užsimaskavusias raganas.
Ar tu demonas?
Ne.
Tuomet manau, kad tave tiesiog veikia
dailios mergelės kerai.
Valdove Asano, leiskite pristatyti
valdovą Kira Jošinaka
Nagato valdovą
iš šiaurinių provincijų.
Ako tokia pat graži, kaip prisimenu,
valdove Asano.
Mums didelė garbė, kad apsilankėte,
valdove Kira.
Nekantraudamas laukiu turnyro.
Net neįsivaizdavau, kad jūsų sugulovė
tokia daili, valdove Asano.
Ji mano duktė.
Atleiskite, ponia.
Ar galėčiau pakviesti jūsų dukrą
prisijungti prie mūsų?
Norėčiau išpirkti savo nemandagumą.
Tėve, kas čia?
Mano kovotojas.
Esu tikras, kad tavo tėvo kovotojas
bus vertas priešininkas.
Jasuno!
Jasuno! Jasuno!
Jasuno!
Kas jam darosi?
Jis užkerėtas.
Pakviesk savo tėvą.
Nėra laiko.
Jeigu neturėsime kovotojo,
Ako užsitrauks didelę gėdą.
Kautis gali tik samurajai.
Pakaks.
Kur jūsų kovotojas?
Kovotojai, pasiruoškite kovai!
Atneškite jiems plieną!
Stop!
Tu nesi samurajus.
Nužudyt jį!
Ne!
Ne!
Atleiskite, valdove.
Tai mano kaltė.
Nuginkluokite jį.
Uždaužykite jį.
Stop!
Atsiprašau.
Valdove!
Ne dabar!
Tėve, prašau!
Valdovo Asano protas sutrikdytas.
Metas užimti Ako.
Juk apie tai svajojai,
tai mes kartu suplanavome.
Ko tu bijai, valdove?
Parodyk man, koks esi drąsus.
Duok man savo širdį.
Kelio atgal nebus.
Tu priklausai man, o aš - tau.
Nei kraujo upės,
nei lavonų kalnai
nebus mums kliūtis.
Nei našlių ašaros.
Surask savy pavydo ir pykčio,
o aš tau suteiksiu viską,
ko trokšti.
Tėve!
Tėve!
Tėve!
Mika.
Tėve!
Mika!
Tėve!
Gelbėk!
Kas čia vyksta?
Pasitrauk!
Valdove!
Prašau!
Tėve!
Visi grįžkite atgal į savo postus!
Įstatymas aiškus.
Puolėte beginklį svečią ir
užtraukėte gėdą savo namams.
Bausmė - mirtis.
Paisydamas jūsų rango ir
tarnystės Ako vardan,
leisiu jums atkovoti savo
ir savo namų garbę
įvykdant sepuku.
Mirtis savo paties rankomis.
Kad įrodytumėte savo drąsą
ir orumą po mirties,
kaip kažkada rodėte gyvas būdamas.
Šiogūnas galėjo mane pakarti
kaip kokį nusikaltėlį.
Tačiau jis leido man
baigti savo gyvenimą garbingai.
Jūs buvote užkerėtas,
valdove.
Jūsų protas buvo apnuodytas.
Jeigu nestosiu prieš savo likimą,
niekas nedvejos
mūsų žmonių garbe.
Ir nebaus jų už mano nusikaltimą.
Pažadėk man,
kad ginsi Miką ir Ako
nuo mūsų priešų.
Valdove!
Aš pasirengęs, Oiši.
O kai mirsiu,
man būtų garbė,
jei būtum mano pagalbininkas,
mano drauge.
Tėve!
Nerodyk jiems savo ašarų.
Mes turime atkeršyti!
Kad ir kokia kaina,
tai - mūsų pareiga.
Valdove, ką mums daryti?
Jei kausimės dabar - mirsime.
Ir ne tik mes.
Visi Ako žemdirbiai ir kaimiečiai
bus išžudyti.
Pirmiausia turime galvoti
apie jų saugumą.
Nuodai, ponia.
Jie nutrauktų jūsų kančias.
Ako mes dar nepraradome.
Jūsų didenybe!
Ponia Asano...
Man labai gaila dėl jūsų tėvo mirties.
Jis oriai priėmė mirtį.
Jūsų šviesybe,
būdama vienintelė tėvo duktė,
prašau leidimo valdyti jo žemes,
kol ištekėsiu.
Dėl to aš jau esu apsisprendęs,
ponia.
Kad išvengtumėte nesantaikos
tarp jūsų ***ų,
skelbiu, kad nuo šios dienos
jūs susivienijate.
Būsite sutuokta su valdovu Kira.
Jums skelbiamas
vienerių metų gedulas.
Kol susituoksite,
liekate valdovo Kiros viešnia.
Oiši!
Dabar tu esi roninas.
Šeimininko neturintis samurajus.
Draudžiu tau siekti keršto
už valdovo Asano mirtį.
Valdove Kira,
palieku Ako jūsų priežiūrai.
Nuo šios akimirkos
esate ištremiami iš šių žemių.
Tie, kurie liks, bus sugauti
ir jiems bus įvykdyta
mirties bausmė.
Daugiau jūs jo niekada
nebepamatysite, ponia.
Pasižiūrėkite paskutinį kartą.
Oiši aš nepasitikiu. Jo rangas
nebegarantuoja jam apsaugos.
Įmeskite jį į duobę.
Ir palaužkite jo valią.
Po vienerių metų
Tėve!
Tėve!
Nešdinkis!
Pasitrauk nuo manęs.
Čikara, padėk jį pakelti.
Kur mano vyrai?
Jie paliko Ako.
O ponia Asano?
Beveik baigėsi jos gedėjimo laikas.
Valdovas Kira pasiėmė ją į savo pilį,
kad pradėtų ruoštis vestuvėms.
Čikara...
O kur negrynakraujis?
Kiros vyrai nugabeno
jį į olandų salą
ir pardavė į vergiją.
Mums reikia trijų arklių.
Dabar pat.
Riku!
Turi priversti visą pasaulį tikėti,
kad su manimi išsiskyrei.
Tai vienintelis būdas apsaugoti
tave nuo to, ką turiu padaryti.
Tik tu ir aš galime žinoti,
kad tu esi ir visuomet buvai
mano gyvenimo džiaugsmas.
Aš esu samurajaus žmona.
Kad ir kokia tavo pareiga,
tai yra ir mano pareiga.
Parodyk jiems šitą.
Ir pasakyk, kad po savaitės
susitinkame prie Juodojo ežero.
Nepamiršk,
kad priešas nuolat stebi.
Ei, nepažįstamasis!
Kokiu reikalu?
Ieškau negrynakraujo.
Sėkmės, samurajau!
Negrynakrauji! Negrynakrauji!
Kai!
Čia Oiši.
Kai!
Čia aš!
Kai!
Ponia Asano...
Mika.
Jai reikia tavo pagalbos.
Kai! Greitai Kira ves Miką.
Turime jam sutrukdyti!
Ar man padėsi?
Dabar!
Ponia Asano tuoksis po savaitės.
Ar tau rūpi?
Kai Kira ją nusivedė,
pagarbiai klūpėjai nuleidęs galvą.
Mus visus būtų nužudę.
Ir tave.
Kokia jai nauda iš tavęs mirusio?
O kokia iš manęs nauda tau?
Arba eik su manim,
arba grįžk ten, iš kur dabar atėjai.
Neatsuk man nugaros, roninai.
Kodėl turėčiau tave sekti?
Kirai pavaldūs tūkstantis vyrų.
Jis taip pat apsaugotas kerų.
Kai tave perspėjau,
nuvijai mane šalin.
Buvau neteisus.
Nuvyliau savo valdovą.
Nežinau, kas tu per vienas.
Bet man reikia tavo pagalbos.
Drabužiai.
Eisiu su tavimi.
Bet jei dar kada nors nuolaidžiausi
Kirai, nurėšiu tau galvą.
Kur išmokai šitaip kautis?
Demonai išmokė.
Valdove, atleiskite man.
Negrynakraujis paspruko
iš olandų salos.
Kalba, kad jam padėjo samurajus.
Oiši.
Surask Oiši.
Nužudyk jį.
Jasuno, tai Oiši!
Jis grįžo!
Klausykite visi!
Grįžo Oiši!
Grįžo Oiši!
Tėve!
Šaunuolis, Čikara.
Gal dabar mes ir roninai,
bet išmušė mūsų valanda.
Mano siūlomas žygis baigsis mirtimi.
Net jei mums pasiseks,
būsime pakarti kaip nusikaltėliai.
Nes nesilaikėme šiogūno įsakymų.
Aš pirmas pasižadu,
kad nenurimsiu,
kol vėl triumfuos teisingumas.
Ir neužmigsiu, kol mūsų šeimininkas
nesiilsės ramybėje.
Ir nesimelsiu,
nebent prašydamas atleidimo,
už tai, kad išsiunčiau
Kirą į pragarą!
Ten patekti galime tik dviem būdais.
Pagrindiniai vartai čia,
ir ši vieta
po vakarine gynybine siena.
Ir ten įžvalgiai stebi sargyba.
Didžiausia tikimybė yra pulti,
kai Kira paliks savo tvirtovę.
Jis keliaus į savo
protėvių šventyklą melstis.
Dar nežinome,
kada jis ketina keliauti.
Isogai, jok į miestą,
kur yra jo šventykla,
ir pasistenk ką nors sužinoti.
Prisimink,
kad net ir prie šventų vietų
yra viešnamių ir juos lankančių
gerklę laidančių žmonių.
Net jeigu maršrutas aiškus,
pasalai reikės daugiau žmonių.
Tuomet juos rasime.
Tu, Čiuzaimun ir Okuda,
surinksite tiek mūsų buvusių samurajų,
kiek tik sugebėsite.
Visi susitiksime šiame ūkiniame
pastate. Jį mums rado Horibe.
Atleiskite, pone,
bet kaip mums gali pasisekti
be gerų kardų?
Imk mano.
Kai vėl susitiksime,
turėsiu ir daugiau.
Likusieji keliaujame į Uetsu.
Ten dirba geriausi
šalies kardų kalėjai.
O kodėl čia negrynakraujis?
Aš pats jį pasikviečiau.
Negalime leisti jam vykti kartu
su mumis. Jis ne samurajus.
Nė vienas iš mūsų
nebėra samurajus.
Uetsu
Kardų kalėjų kaimas
Kas jūs tokie?
Mes ūkininkai iš Šimobe, pone.
Atvykome pirkti įrankių.
Dabar čia valdovo Kiros kaimas.
O rankos nepanašios į ūkininko.
Imkite kardus,
viską, ką galite surinkti.
Mums reikės daugiau.
Padėkite jam.
Valgykite, ponia.
Manai, man rūpi, kad badauji?
Greitai mano ponas
bus visos Japonijos valdovas.
O tu gali atimti sau gyvybę
kaip pasielgė tavo tėvas.
Tu pražudei mano tėvą.
Ar ne tu sudaužei jo širdį?
Tu jį išdavei dėl savo aistrų.
Galime vykti į Hidą.
Jie duos mums ginklų.
Nieko Hidoje jūs nerasite.
Kiros vyrai bus užėmę
visą kraštą.
Bet išeitis yra.
Kardų rasite Medžių jūroje.
Tengu miškas.
Tai tik mitas.
Aš juos mačiau.
Iš kur tu žinai apie Tengu mišką?
Mane ten augino,
kol atsiradau Aku.
Randai ant tavo galvos.
Ar tai jų paliktos žymės?
Taip.
Jie išmokė tave kautis?
Žudyti.
Jie žino daugybę
keistų ir magiškų būdų
apsaugoti save ir savo tikėjimą.
Jie norėjo man parodyti, kad geriausia,
ką siūlo šis gyvenimas, tėra mirtis.
Jie norėjo, kad būčiau kaip jie
ir atsižadėčiau pasaulio.
Prisiekiau niekada nenaudoti tų burtų,
kurių jie mane išmokė.
Nors buvau tik vaikas,
žinojau, kad mano vieta
tarp kitų žmonių.
Ir tu manai,
kad tie Tengu duos mums ginklų?
Jie išbandys mūsų valią.
Žmona tiesiog nesiliauja
prie manęs kabinėtis.
Prašo parūpinti jai geriausią vietą
valdovo Kiros procesijai stebėti.
Procesijai? Kokia dar procesija?
Niekas nežino, kada Kira paliks
savo tvirtovę,
net jo sargybiniai.
Jis skubės atgal,
kol dar visi miegos.
Kuo tu vardu?
Juki.
Iš kur tu kilusi, Juki?
Tu sugrįžai.
Ar mes paklydome?
Ne. Jie žino, kad mes esame čia.
Koks čia triukšmas?
Vaiduokliai.
Senųjų ir ligotųjų dvasios,
čia paliktos numirti.
Taip pat ir nelaukti vaikai.
Tik tu.
Eisiu su tavimi.
Ne.
Elkitės, kaip jis sako.
Likite čia.
Kad ir kas ten nutiktų,
kad ir ką pamatytum,
nesigriebk savo ginklo.
Lauk čia.
Iš kur mums žinoti, kad
negrynakraujis neįviliojo jo į spąstus?
Oiši juo pasitiki.
Žinoma,
jis neturi kito pasirinkimo.
Mums reikia ginklų.
Jeigu jis greitai negrįš,
eisiu jo ieškoti.
Bailusis berniukas
grįžta tapęs tikru vyru.
Atėjau prašyti pagalbos.
Mums reikia kardų.
Tai pasiimk jį.
Šie kardai buvo nukalti saugoti mus
nuo žmonių neapykantos.
Žmonių, kurie mus persekiojo
dėl mūsų tikėjimo.
Tų pačių, kurie niekino tave,
nes esi kitoks.
O dabar atėjai čia,
kad jiems padėtum.
Jie geri žmonės.
Jų teisingi motyvai.
Daugelis ateina čia mūsų plieno,
bet negrįžta nė vienas.
Tu liepei jam nesigriebti savo kardo.
Jeigu jis nepaklausys,
mirs pats ir visi jo vyrai.
Ar buvo verta?
Ką tokio radai anapusiniame pasaulyje?
Meilę moters, kurios niekad neturėsi?
Taip.
Leisk tau papasakoti apie meilę, Kai.
Vienos nakties meilę,
dėl kurios atsiradai
šiame pasaulyje.
Anglas jūreivis ir valstietė mergina.
Tavo mylinčioji motina tave apleido.
Paliko mirti šiuose miškuose.
Pabaisą, negrynakraujį.
Bet tave radome mes,
priėmėme, auginome tave.
Išmokėme tave daugelio dalykų.
Bet tu pasprukai.
Ir atsukai įgytoms dovanoms nugarą.
Mirties dovanoms.
Nesvarbu, ką tu darytum,
Mika niekada
šiame gyvenime nebus tavo.
Tuomet drąsiai žengsiu į mirtį ir
melsiuosi sutikti ją kitame gyvenime.
Pone!
Ką jūs čia darote?
Juk liepiau pasilikti.
Ne! Jasuno!
Išsitrauk savo kardą.
Gelbėk juos.
Išsitrauk kardą.
Gelbėk juos.
Išsitrauk kardą.
Gelbėk savo vyrus!
Užteks kalbų.
Ar duosi man tai, ko prašau?
Čiupk kardą, Kai.
Jeigu pasieksi pirmiau už mane.
Gelbėk savo vyrus!
Padėk jiems!
Trauk kardą, Oiši!
Gelbėk juos!
Čikara!
O šios dovanos nepamiršai.
Ištvėrei jų išbandymą.
Tavo vyrai saugūs.
Gavote ir kardus.
Kuo šie kardai tokie ypatingi?
Ką jie daro?
Nuo daug ko priklauso.
Pavyzdžiui?
Nuo to, kas jais kovoja.
Ar tinka aukštam, drąsiam vyrui,
tokiam kaip aš?
Jie aštrūs.
Manau, maniškis nevykęs.
Tavo kardas.
Pasilik, Hazama.
Sakiau, kad atgabensime daugiau.
Sužinojau, ko prašei.
Valdovas Kira išvyksta
į protėvių šventyklą šiąnakt.
Gerai padirbėjai.
Nagi, Isogajau.
Suburk vyrus.
Tėve!
Noriu vykti su tavimi.
Ne.
Horibe, lik su juo.
Joju į protėvių šventyklą
atnašauti už mūsų vestuves.
Ar norėtum,
kad ko nors už tave pasimelsčiau?
Valdovui atsakymas nepatiks.
Gali manęs nekęsti, ponia,
bet mūsų vaikai ir jų vaikai
bent bus gryno kraujo.
Būk atsargus, Hazama.
Atleisk man.
Tai spąstai! Bėkit!
Atgal!
Atgal!
Bėkit! Bėkite!
Jasuno!
Jasuno!
Oiši, padėk man!
Tai Bašo.
Hazama!
- Ne!
- Oiši!
Šitas priklausė Oiši,
valdove.
Tavo negrynakraujis miręs.
Kaip ir begalė tavo tėvo vyrų.
Visi išžudyti.
Jie bandė tave išgelbėti.
Gal dabar supranti,
kokia tavo meilės kaina.
Pažadėjau valdovui,
kad nepaliesiu
nė plaukelio ant tavo galvos.
Bet ką tu pati sau pasidarysi
man visiškai nerūpi.
Labos nakties.
Kai,
noriu tau kai ką prisipažinti.
Kai buvau vaikas,
dažnai laukdavau miškuose
netoli tavo trobelės.
Kai tu išeidavai lauk,
mėtydavau į tave akmenis,
o paskui pasislėpdavau.
Žinojau, kad ten buvai tu.
Tavo pilvas pūpsodavo
iš už medžių kamienų.
Atsiprašau, Kai.
Tu esi geras žmogus.
Reikėjo man pulti tądien,
kai mirė valdovas Asano.
Savo pyktį reikėjo reikšti
staiga ir greitai.
Net jeigu būtų nepasisekę,
būtume mirę garbingai.
Jūs esate samurajai.
Tebeturime kardus ir pranašumą,
tad galime juos nustebinti.
Kira mano,
kad mes jau vaiduokliai.
Pasinaudokime tuo,
tebūnie tai mūsų pranašumas.
Jis nebesitiki mūsų išvysti.
Vis dar galime tęsti
savo suplanuotą misiją.
Valgyk.
Kaip tavo ranka?
Gerai.
Pakviesk tėvą.
Likite savo vietose!
Kaip tai suprasti?
Mes ne kokie kaimo kareivėliai,
kad mus stabdytų banditai.
Mus pasamdė pats valdovas Kira,
kad dalyvautume jo vestuvėse.
Turiu laišką ir leidimus,
galiu įrodyti.
Nereikia.
Matėme jūsų pasirodymą Ako.
Jūs - valdovo Asano vyrai.
Mums reikia jūsų pagalbos.
Kai!
Atleisk, kad nepadėkojau už tai,
kad nukovei žvėrį
ir išgelbėjai man gyvybę.
Samurajus neprisiima
kitų pasiektų pergalių.
Jis priklausė Bašo.
Samurajus turi du kardus.
Kai už nusikaltimą nėra baudžiama,
pasaulyje nebėra harmonijos.
Kai už blogą neduodamas atkirtis,
esame pasmerkti gėdai.
Ir mes turime mirti, kad šis
keršto ratas pagaliau užsidarytų.
Paliksime šį savo drąsos įrašą,
kad pasaulis žinotų, kas mes buvome
ir ką mes padarėme.
Šiąnakt atgausime savo garbę
ir atkeršysime už savo valdovą.
Nė vienas nežinome,
ar ilgai liko gyventi.
Ir kada mes paliksime šį pasaulį.
Bet greitai viskas, kas liks iš mūsų
trumpų gyvenimų,
tebus išdidumas mūsų vaikų,
tariančių mūsų vardą.
Kai!
Baikime tai dabar.
Dabar
mūsų 47.
Ką tu matai?
Ženklai geri.
Greitai keliausi toli.
Kiekviename mieste ir kaime
žmonės lenks prieš tave galvą.
Stot!
Įleiskite juos.
Dar penkios minutės.
Valdove Kira,
mums garbė jums dovanoti
savo pasirodymą
kaip mūsų vestuvių dovaną jums.
Nesužeiskite princesės!
Kai!
Čiupkit juos!
Likite ten!
Žinojau,
kad tu pas mane sugrįši.
Daugiau niekas
tavęs iš manęs neatims.
Sakai, niekas, negrynakrauji?
Net ir mirtis?
Žinau, kas tu esi.
Tu net neįsivaizduoji.
Aš tavęs nebijau.
O turėtum.
Nagi.
Dabar pajusk mano valdovo
didžią narsą.
Ako valdovo Asano vardu!
Už valdovą Asano!
Čikara!
Ilsėkitės, valdove.
Už pikta atkeršyta.
Oiši,
mano įsakymu
tau buvo draudžiama keršyti.
Atleiskite man, jūsų šviesybe,
bet žmogus negali gyventi
po ta pačia saule
su savo valdovo žudiku.
Viskas, ko prašau,
tai - pagarba mano vyrams.
Jie drąsūs, valdove.
Drąsiausi iš visų.
Maldauju leisti jiems mirti
oriai, kaip jie ir nusipelno.
Už nepaklusnumą
jums turėtų būti įvykdyta mirties bausmė
kaip paprastiems nusikaltėliams.
Bet tu ir tavo vyrai
laikėtės senųjų bušido papročių.
Ir gerbėte savo valdovą
bei atkeršijote už klastą.
Prieš save matau tikrus samurajus.
Leidžiu jums mirti
kaip samurajams.
Ir būti palaidotiems
prie savo valdovo.
Garbingai.
Ačiū, jūsų didenybe.
Ponia Asano yra visai kaip jos tėvas.
Ji vėl padarys Ako galingą.
Taip.
Neabejoju.
Mano tėtis man yra sakęs,
kad šis pasaulis yra
tik pasiruošimas kitam.
Ir viskas, ko dera trokšti,
kad paliktume pasaulį mylintys
ir mylimi.
Ieškosiu tavęs tūkstančiuose pasaulių
ir dešimtyje tūstančių gyvenimų,
kol tave surasiu.
Visuose juose aš lauksiu tavęs.
Palaukit!
Čikara...
Oiši sūnau,
ženk į priekį!
Oiši!
Neneigsiu, kad tavo kraujas
yra mūsų šalies dalis.
Tavo sūnus gyvens.
Ir tarnaus Ako,
kaip tarnavai
tu ir tavo samurajai.
Ieškosiu tavęs
tūkstančiuose pasaulių
ir dešimtyje tūkstančių gyvenimų,
kol tave surasiu.
Legenda apie 47 roninus,
kurie nepabūgo mirties
ir kovojo už teisingumą,
gyvavo amžiais
kaip vienas didingiausių garbės
ir ištikimybės pavyzdžių
Japonijos kultūroje.
Kiekvienais metais gruodžio 14-ą dieną
tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio
lanko 47-ių roninų kapus
ir atiduoda jiems savo pagarbą.
Filmas įkvėptas jų istorijos.
Vertė Justina Liauksminienė
Lithuanian