Tip:
Highlight text to annotate it
X
Fy-fai-fo-fum.
Neklausk, kada
pasigirs griaustinis.
Neklausk, kur
dingo avių kaimenė.
Ar kodėl nutilo paukščiai.
Grįždamas namo, neužtruk.
Nes Albione bastosi pabaisos.
Džekai, dar nemiegi?
Atleisk, tėve.
Mane pažadino milžinai.
- Tai tik griaustinis.
- Motina sakydavo,
kad milžinai sukuria griaustinį.
Pažvelk.
Kur jį radai?
Tarp kitų jos daiktų.
Gal gali paskaityti likusią dalį?
Gerai.
Kur baigei?
Vienuoliai bandė surasti Dievą,
todėl sukūrė magiškas...
Magiškas pupeles?
Pamenu.
Su tomis sėklomis,
vienuoliai sukūrė kelią pas Dievą.
Užlipę į viršų, manydami,
kad pateko prie rojaus vartų,
susidūrė su siaubingu likimu.
Tarp žemės ir dangaus
radosi pavojinga vieta.
Ganta - piktų milžinų pasaulis.
Gavęs tiltą į žmonių pasaulį,
išplito milžinų maras.
Grobdami iš turtingųjų,
jie įgavo skonį.
Skoningiems daiktams.
Tačiau vienintelis skonis,
priversdavęs juos išeiti iš proto,
buvo žmogienos skonis.
Kraujas, kaulai ir visa kita.
Išties bjauru.
Per baisu, Izabele?
Milžinai nėra baisūs.
Netgi jų lyderis, milžinas
su dvejomis galvomis?
Skaityk toliau, mama.
Tai tik pasakojimas.
Nejaugi?
Karalius Erikas
liepė vienuoliams viską sutvarkyti
ir rasti būdą,
kad galėtų valdyti milžinų širdis.
Todėl vieną širdį ištirpdė,
sumaišė su magija
ir sukūrė niekur nematytą karūną.
Karaliaus Eriko stebuklingoji karūna.
Čia mano mėgiamiausia dalis.
Kai tik karalius paėmė
karūną į rankas,
milžinai tapo vergais,
klausantys kiekvieno jo įsakymo.
Karalius sugrąžino
milžinus į jų žemę.
Jų namai tapo kalėjimu
tarp žemės ir dangaus.
Erikas sunaikino kelią
tarp milžinų ir žmonių.
Taika grįžo į karalystę.
Mistinės relikvijos,
viskas, kas liko,
buvo saugios kartu su
Eriku, jo valdymo metais.
Ir kai karaliui Erikui
atėjo laikas miegoti,
jis kartu su savimi
pasiėmė karūną ir sėklas,
visam laikui.
Ir lėtai trupant karaliaus kaulams,
tiesa virto legenda.
Arba taip tik sako žmonės.
Kas nutiks, kai milžinai sugrįš?
Jie negrįš, sūnau.
- O kas, jei grįš?
- Džekai.
Tikriausiai karaliaus sargybiniai
vėl juos ištrems.
- Noriu tapti sargybiniu.
Be jokios abejonės,
esi tam pasiryžęs.
Kraliaus sargai privalo
gimti kilmingoje šeimoje,
o mūsų kraujyje yra
tik purvas ir dulkės.
Tai tik istorija, Džekai.
Milžinai neegzistuoja.
Tačiau karalius
Erikas buvo tikras.
Buvo.
Ir vis dar yra.
- Turi jo kraujo.
- Mačiau, kur jis palaidotas.
Karališkose katakombose? Regis, patyrei
mažytį nuotykį?
- Pakliuvau į bėdą?
- Tikrai ne.
Noriu, kad patirtum nuotykių.
- Jie pavers tave geresne karaliene.
- Kaip?
Nes pati pamatysi,
kaip viskas yra iš tikrųjų.
Ir kai tapsi karaliene,
turėsi galią paversti pasaulį geresne vieta.
O dabar eik miegoti.
Saldžių sapnų,
Izabele.
Palik ją.
Gerai.
Miegok, sūnau.
Švintant turime būti laukuose.
Tėve.
Iš kur žinai, kad milžinų nėra?
Nežinau.
Pavydžios akys, žvelgiančios žemyn,
į ramias Albiono žemes.
Kada nors atsiras priešas,
tuomet milžinai sugrįš ir pasiliks.
Pasirengę karui,
tačiau šįkart,
jie pasiruošę suvalgyti visus
Eriko palikuonis.
- Seeders.lt pristato -
"Džekas milžinų nugalėtojas"
Po dešimties metų.
Džekai.
Kai grįši pardavęs arklį,
nupjauk piktžoles.
Jos praris namą.
Nupjausiu jas, dėde.
- Džekai?
- Taip, dėde?
Niekur nepaklysk.
Nežiūrk į mane tokiu žvilgsniu.
Neparduočiau tavęs, tačiau
neturime kito pasirinkimo.
Parduodamas arklys su vežimu.
Nuliūsiu, matydamas jį išeinantį.
Arklys su vežimu?
O dabar viską apverskime.
Štai Erikas didysis,
su savo magiška karūna.
- Sveiki, draugužiai.
Aš esu Erikas didysis.
- Labas, Erikai!
- Ar norite išgirsti istoriją,
kaip aš nugalėjau milžinus?
Ką čia turime?
Labas, gražuole.
Kuo tu vardu?
Ne tavo reikalas.
Daili apyrankė.
Iš kur ją gavai?
Iš mamos.
Prašau palikti mane ramybėje.
Pasekime ją.
Kur susiruošei?
- Kas yra, nepatinka spektaklis?
- Patrauk rankas.
Taip negalima elgtis su...
Dama.
Maniau, jog esi per daug
girtas, kad trenktum.
Siūlau leisti damai eiti namo.
Tuomet viską pamiršim.
Atsiprašau, pone.
Nenorime nemalonumų.
Puiku. Nes tai ir
būtumėte gavę, bėdą.
Visi trys.
Didelę...
...bėdą.
Kažkas stovi už manęs, taip?
Kuo tu vardu?
Džekas.
Kažkas yra tavo
keliams, Džekai?
Tiesiai.
Kur vežimas?
Ar kas matė mano vežimą?
Rodrikai!
- Rodrikai.
- Ką?
- Karalius nori tave matyti.
- Kodėl?
Princesė vėl šlaistėsi.
Leisi jai taip elgtis,
kai tapsite vyru ir žmona?
Kai susituoksime, leisiu
jai šlaistytis nuo olos.
Turiu svarbesnių planų.
Rodrikai,
kaip manai, kodėl vienuoliai taip
nusiskuta plaukus?
Tam, kad Dievas
matytų jų smegenis?
Štai, kodėl tu man patinki, Viki.
Pilnas smalsumo.
Kaip gaila.
Ačiū Dievui, ji vis dar čia.
Užverk miesto vartus.
Pasiimk vyrų
ir rask tą vienuolį.
Lordo Konsteblio vardu,
vartai bus užverti,
kol rasiu tai, ko ieškau.
Ieškau vagies.
Jei nieko nepavogei,
tau nėra ko jaudintis.
Tu, su plika galva.
Apsisuk, leisk į tave pažiūrėti.
Tu.
Ant kelių.
Parduodamas arklys.
Paskutinė galimybė, už mažą kainą.
Puikus arklys tempti vežimams.
Duosiu 10 koperių.
10? Tikrai?
Vykdau svarbią misiją.
Gyvybės ir mirties klausimas.
Sutinku.
Neturiu su savimi pinigų.
Tačiau jų yra vienuolyne.
Esu įsitikinęs,
kad esi doras žmogus, tačiau
geriau parduosiu žmogui iš vienuolyno,
nei kažkokiam mėsininkui.
- Tačiau negaliu grįžti namo tuščiomis rankomis.
- Žinoma.
Noriu matyti jų plikas galvas.
Todėl pasiūlysiu kai ką kita.
Pupelės?
Ne tik pupelės.
Tai yra antikinės relikvijos,
iš labai senų laikų.
Man jos panašios į pupeles.
Kloisterio vienuoliams
jos yra neįkainojamos.
Jos vertos daugiau nei 10 kloperių,
turėsi atnešti pupeles į vienuolyną.
Nunešk jas pastoriui Pufinui, pasakyk,
kad tave atsiuntė brolis Abelis.
- Gausi savo pinigus.
- Broli Abeli, tai tik pupelės.
Sūnau, šios pupelės
gali pakeisti pasaulį.
Nepamesk jų.
Ir kad ir ką bedarytum,
neleisk joms sušlapti.
Vienuolis!
Lik, kur esi.
Nejudėk.
Labas, vienuoli.
Atleisk, Elmontai.
Už ką atleisti, princese?
Nenoriu tau apsunkinti darbo,
tačiau kartais, man
reikia iš čia pabėgti.
Niekada daug neprašiau.
Ir už visus tuos metus,
kuriuos maitinau tave,
aprengiau ir suteikiau stogą virš galvos.
Ką už tai gaunu?
Pupeles.
Nunešiu rytoj jas į vienuolyną
ir pasakysiu vienuoliams, kas nutiko.
Tu tuo tiki?
Jis buvo vienuolis.
- Nes jis dėvėjo abitą? Ir buvo juokingai apsikirpęs?
- Taip.
Ne.
Vienuoliai neturi pinigų.
Jie yra vienuoliai.
Tas žmogus apiplėšė tave.
Džekai, turi suaugti.
Tau 18 metų.
O manęs amžinai
čia nebus.
Jūsų Didenybe.
Privalau nejudėti.
Panašu į sukčiavimą.
Negali taip lakstyti.
Tau gali kas nors nutikti.
- Esi būsima Kloisterio karalienė.
- Pasak tavęs, karalystė privalo turėti tik
karalių.
- Niekada to nesakiau.
Tai kodėl aš privalau tekėti už
vyro, dvigubai vyresnio už mane
ir kurio nemyliu?
Atleisk, Rodrikai.
Štai dėl ko viskas.
Didenybe, nejudėkite.
Viskas dėl to, kad tu nenori
patikėti, kad aš nesu
trapi, bejėgė būtybė.
Tu tokia panaši į savo motiną.
Toks kaip tėvas.
Šaudantis varnas. Bevertis.
Pažadu, kad viską sutvarkysiu.
Tam jau per vėlu.
Neliko nieko, ką galėtum pataisyti.
Niekada nemaniau, kad prieisiu prie to.
Tėvystė.
Kelias savaites užtruksiu kelionėje į turgų,
kadangi neturime žirgo.
Negali jų parduoti.
- Jos ne tavo.
- Žirgas ir vežimas buvo mano.
Tai buvo lengva užduotis - parduok
žirgą, nupirk javų, sutvarkyk stogą.
Turi prisiimti atsakomybę.
Leisk man tai padaryti.
Leisk tau įrodyti, kokia atsakinga aš esu.
Leisk pažinti žmones,
kuriems turėsiu vadovauti.
Leisk man išeiti ir nesiųsk tūkstančio karių,
kad išgelbėtų mane.
Jūsų Didenybe.
Kai praradau tavo motiną, ta diena
buvo tamsiausia mano gyvenime.
Neketinu prarasti ir tavęs.
Tamsiausia diena mano gyvenime.
Diena, kai praradau tavo tėvą maro metu.
Tačiau maras, kurį paliko
man yra dar blogesnis.
Jei tapsiu princese,
turi leisti man gyventi savaip.
Motina sakydavo, kad
turiu tekėti iš meilės.
Prašau, tėve,
leisk man parodyti, ką aš sugebu.
Privalai būti saugi.
Tekėsi už Rodriko.
Daugiau nebėra nieko, apie ką šnekėtis.
Toks įžvalgus karalius.
Izabele.
Ką nors išgavai?
Jis nieko neišlemeno.
Ketinu paklausti tik kartą.
Kur jos?
Turėjai palikti jas ten,
kur buvo palaidotos.
Jos sukurtos iš juodosios magijos.
O kaip tamsa paragauja šviesos,
ji nesiliauja tol,
kol suryja visą šviesą.
Negali jos valdyti.
Mes niekada neleisime tau to padaryti.
Mes priklausome Dievui.
Priklausote Dievui?
Ką gi.
Perduok jam nuo manęs linkėjimus.
Tu nesi toks užsispyręs, seni.
Ramiau, berniuk.
Kas?
Gerai, eisiu paskui jį.
Atsiprašau, kad sutrukdžiau,
tačiau pamačiau šviesą, pasiklydau.
Prašom, užeikite.
Mano vardas Džekas.
Kaip gyveni, Džekai?
Ką veikėte per tokį orą?
Kai išėjau, audros nebuvo.
- Ji tiesiog užklupo mane.
- Ir tuomet pamatėte mano šviesą?
Taip.
Jojote viena?
Teisingai.
Dažnai tai darote?
Tai tavo ūkis?
Taip.
Iš dalies.
Mes čia dirbame kartu su dėde.
O šios knygos?
Jos mano.
Neįprasta,
fermeriui.
- Sprendi iš viršelio,
tiesa?
Ką mėgsti skaityti?
Mėgstu nuotykius.
Nuotykių knygas ar gyvenimo nuotykius?
Kol surasiu būdą ištrūkti iš
fermos, pasitenkinsiu knygomis.
Tas nubrozdinimas tau ant veido,
jį gavai per nuotykį?
Šiandien turguje susimušiau.
Dėl ko?
Gyniau princesės garbę.
Princesės, tikrai?
Esi tikras, kad neperskaitei
to vienoje iš knygų?
- Iš kur žinojai, kad ji buvo princesė?
- Nežinojau.
Pamačiau, kad jai reikia pagalbos.
Tuomet, kai pasirodė sargybiniai,
supratau, kas ji.
Viskas įvyko labai greitai.
Nekaltinčiau jos, jei ji neprisimintų manęs.
Nuo ko tu bėgi?
Kas sakė, kad nuo kažko bėgu?
Galbūt aš bėgu link kažko?
Ieškau nuotykių.
Kol kas nubėgote tik iki mano žibinto,
Jūsų Didenybe.
Prašau, kelkis.
- Tikriausiai manai, kad aš kvailė?
- Ne.
Tiesiog norėjau...
Anksčiau norėjau...
- Turguje...
- Ačiū,
kad apgynei mano garbę, Džekai.
Bet kada jūsų paslaugoms.
Paimsiu tavo paltą.
Ir...
Kol surasi savo nuotykį.
- "Gantua milžinai".
- Mano tėvas ją man skaitydavo.
Man motina.
Tikiuosi rasite tai, ko ieškote, Jūsų Didenybe.
Vadink mane Izabele.
Izabele.
Izabele.
Džekai.
Ne.
Grečiau, padėk!
Padėk man!
Džekai!
Ne!
Džekai, sugrįžai.
Ne, ne, ne.
Kas yra?
Aukštis. Neketinu nusilenkti
netgi karaliui, jei būčiau aukštai.
Laikykis, ateinu.
Užstrigę.
Laikykis!
Ne!
Džekai!
Ką veiki su mano dukros apyranke?
Prisiekiu, aš jos nevogiau.
Vakar ji pasirodė pas
mane, ieškodama pastogės.
Norėjau jai padėti, o tuomet...
Tuomet kas?
Įvyko visa tai.
Luktelėk, atpažįstu tave iš turgaus.
Tavo vardas Džekas.
Leiskite jam atsistoti.
O kur tavo namas,
Džekai?
Elmontai,
surask vyrų, kurie moka kopinėti.
Klausau, sere.
Norėčiau prisijungti.
Su visa pagarba,
ši užduotis bus labai pavojinga.
Geriau viską palikite profesionalams.
Noriu įsitikti savo sužadėtinei.
Ir jums.
- Puiku, sugrąžinkite ją.
- Džekai!
Toliau negalima.
Džekai, ką tu padarei?
Kas jis?
Mano dėdė.
Jūsų Didenybe,
noriu pasisiūlyti.
- Džekai.
- Jūsų Didenybe, nereikia.
Kodėl dar nepaėmus merginų iš barų?
Nereikia...
Nesielkime skubotai.
Manau, kad jaunuolis turėtų vykti kartu.
Jis vienintelis matė, kas
čia įvyko. Galės mus apšviesti.
- Jūsų Didenybe...
- Ne, Elmontai. Rodrikas teisus.
Jis galės padėti.
Keliaukite. Te Dievas padeda
sugrąžinti mano dukrą.
Kaip manai,
kas ten yra?
Nemėgstu spėlioti, Džekai.
Niekada negalvoju, tiesiog veikiu.
- Pasirengęs sutikti milžinus?
- Ne, tik tai, kas yra tikra.
Bijaisi aukščio?
Kritimo.
Tuomet nekrisk.
Puikus patarimas.
Judam, Džekai.
Tikiuosi tai darai ne tam,
kad sužavėtum princesę?
Ką? Ne.
Puiku.
Nes tai būtų beviltiška.
Netgi jei pavyktų išsisukti
nuo vedybų su Rodriku,
įstatymai
draudžia jai vesti kaimietį.
Iki.
Tavo eilė.
Džekai, nėra jau taip toli.
Nagi.
Pasakyti mažą triukelį?
- Ne.
- Kai bijau,
įsivaizduoju didelį pyragą,
skraidantį tiesiai prieš mane.
Nuostabu. Ačiū.
Lyg atlygis, ranka pasiekiamas.
Taip.
Matai jį?
Ne visai.
Tuomet eik jo pasiimti.
Kreivai.
Aš miręs?
Dar ne.
Padėkit.
Viki!
Laikas palengvinti
krovinį.
Padėkit.
Viki,
ką tu darai?
Prašau, nereikia.
Kas ten vyksta?
Prašau.
Atleiskit, vyručiai.
Rodrikai, kas ten vyksta?
Virvė.
Ji sutrūko.
Jų nebėra.
Izabele.
Tik pažvelkit.
Name jos nėra.
Tai vienintelis kelias, kuriuo ji galėjo eiti.
Jei ji būtų lipusi žemyn,
būtumėm ją matę.
Ji nelipo į apačią, ji užlipo čia.
- Iš kur žinai?
- Jai turėjo būti šalta.
Arba buvo alkana.
Arba ieškojo nuotykio.
Kreivai.
Pliki.
Dėkui, pone.
Tai viskas, ką turi?
Kitos atsargos nukrito kartu su mano vyrais.
Kur pupelės?
Valdove?
Kloisteryje yra trys žmonės,
galintys pradanginti žmogų.
Konsteblis, Stiuartas
bei karaliaus patarėjas. Tavo nelaimei,
aš esu visi trys viename.
Greičiau.
Duok jas.
Greičiau!
Ir nė žodžio. Arba tu ir tavo dėdė...
Kreivai, tai ji, tiesa?
Žinoma, kad ji. Ji protinga mergina.
- Izabelė?
- Ji tai daro, kad rastų kelią atgal.
Paskubėkite arba būsite palikti.
Visi kartu.
Traukiam.
Galbūt jie paslydo.
Taip.
Galbūt jie visi paslydo.
Dar viena žymė, pusė jos.
Kažkas čia nutiko.
Izabele.
Izabele.
Izabele.
Izabele.
Nujaučiu kažką bloga, Kreivai.
Ji yra atsargi mergina, rasime ją.
Ji pasislėpė čia.
- Manau, kad kažkas ją pagrobė.
- Dėl ko taip manai?
Čia knyga, kurią jai daviau.
Ir pažvelkit į tas išlaužytas šakas.
Kreivai.
Tas, kas pagrobė, buvo didelis.
- Ji pakliuvo į bėdą.
- Pliki,
keliauk su Viku ir Rodriku.
Patikrinkit aukštumas. Mes tęsime čia.
Ir nieko neužpulkit, nebent
tai bus neišvengiama.
Mūsų misija yra sugrąžinti princesę.
Atsiminkite, kad esame priešų teritorijoje.
Ta istorija, kurią pasakojo tėvas,
ji buvo tikra.
Sekmės.
Kas nors išalkęs?
Elmontai.
Elmontai.
Nepasiekiu peilio.
Paimk peilį.
Nupjauk ją.
Paskubėk.
Nagi.
Elmontai, paskubėk.
- Išlaisvink mus.
- Gerai.
Gal pats nori pjauti?
Beveik baigiau.
Dar truputį.
Kreivai.
Kas ten?
- Padėk man.
- Džekai.
Lipk iš ten.
Greičiau.
Turėsime apeiti.
Likite čia ir pailsėkite.
Aš viską apžiūrėsiu ir rasiu perėją.
Dėkoju už tokį įžvalgumą.
Štai ir Izabelė.
Matai ją?
Štai ten.
Kur?
Matome tave, brangioji.
- Mes jau ateiname, meile.
- Kur?
Ji sveika?
- Rodrikai?
- Taip.
Kodėl prieš mirdami žmonės rėkia?
Jie mano, kad tai jiems padės?
Nuleisk mane. Rodrikai!
Ar tiki Dievu?
Tai ką atsakysi?
Žinoma.
Nori su juo susitikti?
Dar ne.
Tuomet atsakyk į mūsų klausimą.
Kaip čia atsidūrei?
Nepasakysiu.
Suprantu,
iki ko atsakymas privestų.
Neketini pasakyti?
Kur yra
kiti?
Atvykau viena.
Manai, kad mes kvailiai?
Kur keliausi tu, dauguma seks paskui.
Tu esi Eriko Baisiojo palikuonė, tiesa?
Tiesa ar ne?
Eriko Didžiojo?
Tai buvo prieš daug metų.
Taigi, mes
tapome legenda?
Mes
pamiršome jo veido
išraišką.
Pamiršome jo
balsą.
Tačiau niekada nepamiršime
kvapo.
Tavo kraujas išduoda tave, jūsų Didenybe.
Mano broliai,
po daugelio laiko, žmonija sugrįžo.
Jie daug bjauresni, nei pamenu.
Tarp mūsų
yra padaras,
turintis to paties kraujo,
kaip Erikas Baisusis!
Erikas.
- Labukas.
- O, Dieve.
Šiandien...
Paragausime
saldesnio vaisiaus...
Keršto!
Keršto!
Generole.
Fy, puikiai padirbėta.
Nuleisk mus.
Elmontai, Kro.
Jūsų Didenybe.
Princese.
Koks gražus susitikimas.
Nemanau, kad mes pažįstami.
Kiek jūsų?
Atsiknisk, milžine.
Kro, tyliau.
Kaip jūs čia
patekote?
Kur yra kelias žemyn?
Pasprink mano kaulais.
Kro!
Ne.
Pasitraukite, aš taip pat noriu.
Finai.
- Kas nutiko?
- Laikas valgyti.
Pasitraukit.
- Ką girdėjai?
- Girdėjau, kad jų yra trys.
- Trys? Kaip jie čia pateko?
- Nežinau.
Trubūt išmoko skraidyti, kaip paukščiai.
Jie per kvaili, kad to išmoktų.
Tiesa.
Eime.
Pažiūrėkime, kodėl tokia sumaištis.
Pasakyk, kaip čia patekai
arba mes
suvalgysim ją.
Ne, generole.
Aš radau ją.
Ją suvalgyti
turiu aš.
Žinome medžioklės taisykles,
Fumai.
Tačiau ji kitokia.
Generolas naudojasi savo galiomis.
Tu nesi mūsų karalius.
Aš manau, kad tas malonumas
priklauso man.
Fo? Fai?
Neturėjome kito pasirinkimo, generole.
Ji turi...
Karūną.
Taip, karūną.
Pagamintas iš tokios pat medžiagos,
kaip ir jūsų širdys.
Jos yra besąlygiškai susietos.
Nepaklusti karūnai
reiškia netikėti savo egzistencija.
Taigi...
Klaupkis.
Žemiau.
Žemiau.
Rodrikai!
Stokis, generole.
- Gantos kaliniai.
- Puikiai padirbėta, Rodrikai.
Dabar išlaisvink mus.
Dabar aš kalbuosi su milžinais.
Be to, brangioji,
vestuvės atšauktos.
Ką?
Gantos kaliniai,
dovanoju jums laisvę.
Šiandien puotausime,
o rytoj pradėsite
gyvenimą kartu su manimi,
savo karaliumi.
Visų pirma,
pavergsime Kloisterio karalystę,
tuomet aplinkines karalystes.
O laikui bėgant,
patikrinsime vikingų mitus ir
užkariausime šalis už jūrų ribų.
Išprotėjai?
Taip. Visa jėga eina
tiesiai iš mano galvos.
Išdavike.
Taip.
Kaip jau sakiau,
surinkite skydus,
paaštrinkite savo kalavijus,
visi pasiruoškite mūšiui.
Pulsime auštant!
Prašau, liaukis.
- Paleisk mus.
- Patylėk.
Nesijaudinkite, princese, viskas bus gerai.
Džekai.
Kur aš jį padėjau?
Tu atėjai.
Atrodai nustebusi.
Mes esame labai aukštai, o tu bijai aukščio.
Nebijau, tiesiog netvirtai stoviu.
Fy, Fai, Fo ir Fum.
Išlaisvink Elmontą.
Nesijaudink, išlaisvinsiu tave.
Susitvarkysiu, Džekai.
Sekundėlei buvau nepasirengęs,
tačiau susitvarkysiu.
Atsargiai.
Saugokis.
- Paimk peilį.
- Turiu.
Elmontai!
- Labas, mažoji.
- Ne!
- Nuleisk mane!
- Jie atnešė man
karališkos kilmės žmogų.
Jie būna storuliai.
Tačiau tu, tik kaulai ir oda.
Jie sakė, kad tu esi princesė.
Tikėkimės, kad jie neišlepino
tavęs iki supuvimo.
Kas ten?
Nužudyk jį, Džekai.
Puiku, Džekai.
Nuostabu.
Štai.
Ačiū.
Eime.
Žinau kelią iš čia.
Kur Kro?
Laimėtojas.
Generole Entinai.
Kvietėte mane, pone?
Manai, kad turime ją nukirsti?
Niekada to nesakiau.
Neklausiu, ką tu sakei.
Klausiu, kuo tiki?
Tikiu tuo, ką matau.
Ir kai pažvelgi į kotą, ką matai?
Matau kelią į viršų ir apačią.
Ir meldžiu, kad jūsų dukra
rastų kelią į apačią.
O ką, jei kažkas kitas
ras kelią į apačią pirmas?
Tuomet tai taps laiko žyme,
kai žmogus būdamas paprastas,
norėtų tapti karaliumi.
Atsiprašau, generole.
Regis, kad į meniu žmogiena nebus įtraukta.
Tu.
Aš?
Ne tu. Tu.
Turiu tau darbelį.
Nuostabus vaizdas, mano senasis drauge.
Tai turėtų sustabdyti
kraujavimą.
- Kas tai?
Jarutis. Žolė,
auganti visur, tačiau labai veiksminga.
Daug nusimanai apie žemes.
Turėčiau. Dirbau prie jos visą gyvenimą.
O aš jų turiu marias.
Jei nebūčiau pabėgusi, to nebūtų įvykę.
Princesės visiškai niekam nereikalingos.
Jei nebūtum pabėgusi, Rodrikas būtų
užgrobęs karalystę be jokio perspėjimo.
Tavo pabėgimas suteikė
Kloisteriui šansą pasipriešinti.
Viskas reikalinga, netgi princesės.
Todėl turime tave sugrąžinti,
nes vieną dieną tapsi karaliene,
tuomet įgausi galią, padaryti
pasaulį geresne vieta.
Izabele,
įsivaizduok visus gerus
dalykus, kuriuos gali nuveikti.
Taip sakydavo mano mama.
- Kraujavimas liovėsi.
- Gerai.
Į kurią pusę, Džekai.
Seksime vandenį.
Jis nuves prie krašto.
Rodriko darbas.
Atsiuntė jį,
kad apsaugotų išėjimą.
Turiu idėją.
Kokią?
Pakelsime miegantį milžiną.
Nemanau, kad tai geras sumanymas.
Bloga mintis.
Ar kada esi nužudęs milžiną?
Jei jau tu esi nužudęs vieną,
tai paverčia tave ekspertu?
Ar prieš valandą netūnojai krosnyje?
Gerai, kai tik jis pasitrauks, mes bėgsime.
Kas per?
Bitės!
Kodėl visuomet tai nutinka man?
Tau pavyko, Džekai.
Tau pavyko.
Taip.
Eime.
Princese, Džekai.
- Jūs eikite, susitiksime, kai tik galėsiu.
- Ką? Ne, Elmontai, grįšime kartu.
- Neketinu grįžti be karūnos.
- Tačiau užduotis buvo ne tokia.
Rasti princesę ir sugrąžinti ją.
Tuomet užbaik užduotį tu.
Grąžink ją tėvui, o man palik Rodriką.
- Bet...
-Ar kada esi nužudęs žmogų?
Eikit.
Ačiū.
Štai.
Ačiū, kad išgelbėjai
man gyvybę.
Dabar tu vienas iš mūsų, Džekai.
Esu pagerbtas.
Grįžk pas mus,
gerai?
- Sugrįšiu.
Eikit.
Izabele, eime.
Generole, Entinai.
Sere.
Nukirskite stiebą.
Bet...
Legenda yra tikra.
Vardan karalystės,
nukirskite stiebą.
Girdėjai mane?
Atleisk man, Izabele.
Girdėjote karalių.
Nukirsime stiebą.
Žinai, kaip bijantis aukščio,
tau puikiai sekasi.
Pasitelkiau Kro išmintimi.
Kokia?
Įsivaizduok kažką prieš
save, ranka pasiekiamo.
Kažką, kas priverčia tave nusišypsoti.
Atrodo paprasta.
Taip ir yra.
Kloisteris.
Niekad nemaniau, kad pasiilgsiu jo.
Izabele,
prieš tau sugrįžtant į savo
pasaulį, o man į savąjį,
kad ir kas benutiks,
noriu, kad žinotum...
Pažvelk į tas šviesas.
Ką jie daro?
Laukia mūsų.
Reikia dar dvejų.
Broliai, visi kartu.
Sustokit.
Fai, Fo, pastatykite mane čia.
Klausom, Jūsų Didenybe.
Leidžiamės žemyn.
Padėkit man.
Iškaskit jį.
Eime, broliai.
Stipriau.
Manei, kad esi šios istorijos didvyris?
Nejau nežinojai, kad visi galvoja,
kad kiekvienas iš jų yra istorijos didvyris?
Galbūt aš nesu didvyris,
tačiau bent matau jos pabaigą.
Padėkit man!
Gebėkit!
Ne.
Šlovinkit karalių Faloną!
Šlovė!
Reikia daugiau vyrų.
O, ne.
Laikykis.
Sere, greičiau.
Ne!
Izabele,
stipriai įsikibk.
Pasiruošusi?
Šok.
Laikyk mane, Džekai.
Gavosi geriau, nei tikėjausi.
Slėpkitės.
Jūsų Didenybe.
Tėve.
Izabele.
Ačiū Dievui.
Maniau, kad praradau tave.
Kur kiti sargybiniai?
Išgyveno tik Elmontas.
Tačiau jis liko viršuje,
kad sustabdytų Rodriką.
Kam?
Rodrikas išdavė tave, tėve.
Jis turėjo legendinę karūną.
Norėjo pasinaudoti milžinais,
kad užgrobtų Kloisterį.
Rodrikas?
Patikėjau jam karalystę.
O blogiausia, būčiau jam patikėjęs tave.
Atleisk man, Izabele.
Dabar jau nebesvarbu.
Laukia ilga kelionė į pilį.
Apvilkime tave šarvais.
Kur Džekas?
Kas tas Džekas?
Aš su juo nusileidau.
Jis išgelbėjo mane.
Ūkininkas?
Džekai?
Noriu pasišnekėti.
Ten nusiunčiau geriausius savo vyrus.
- Didvyrius, pone.
- Taip.
Tačiau Izabelę sugrąžinai tu.
Kaip karalius, galiu tau
suteikti daugybę dalykų.
Kaip tėvas,
niekada tau neatsilyginsiu.
Esate labai dosnus, Jūsų Didenybe.
Davėte daugiau, nei kada būčiau prašęs.
Koviniai šarvai, gražu.
Atrodai stulbinamai.
Ačiū.
Jie laukia tavęs.
Bet...
Kad prisimintum mane.
Man nieko nereiks, kad prisiminčiau tave.
Viso, Jūsų Didenybe.
Džekai, liepiau tau vadinti
mane...
- Izabele.
Laikas keliauti.
Ne dabar.
Kas?
Kas?
Pupelės.
Pasiruošę, broliai?
Ar užuodžiate tai?
Štai ir griaustinis.
Fy!
Fai!
Fo!
Fum!
Į priekį ir apačią!
Vaišinkitės žmogiena.
Saldus kraujas.
Į Albioną!
Prisimink, Fumai,
princesė mano.
Taip sako karalius.
Taip!
Anseri. Gera tave matyti, berniuk.
Sukorei didelį kelią.
Turiu tau istoriją.
Kas yra?
Nieko, tėve.
Gera sugrįžti.
Jie ateina!
Milžinai!
Vienuoliai neskambino tuo varpu nuo...
Nemanau, kad jie kada skambino juo.
Bėkit!
Bėkit!
Milžinai!
Milžinai!
Izabele!
Džekai?
Džekai.
Ką jis šaukia?
Milžinai!
Milžinai!
Izabele, bėk!
Išžudykite žmoniją.
Nuplėškite jiems galvas.
Negali
pasprukti nuo manęs.
Tėve!
Pasitraukit.
Neleiskite jiems patekti į pilį.
Artėja karalius.
Pakelkite tiltą.
Jis bus nuleistas, kol neįsakysiu.
Pone.
Pasiruoškite kovai.
Lankininkai, pasiruoškite.
Išpilkite dervą.
Laukite.
Pasiruoškite.
Laukite.
Laukite.
Uždekite!
Pakelkite
tiltą.
- Elmontai, dar ne.
Visi kartu.
Greičiau, berniuk.
Nagi, Džekai.
Palaukit!
Nagi, Anseri.
Džekai!
Šaukite!
Fumai!
Kas dabar?
Atneškite kablius.
Greičiau, vyrai.
Apsaugokite tiltą.
Neišlaikysime jų ilgai.
Džekai!
- Izabele.
- Lankininkai, į vietas.
- Princese.
- Elmontai, tau pavyko.
Džekai, nedaug trūko.
- Elmontai.
- Jūsų Didenybe.
Kaip Rodrikas?
- Rodrikas negyvas.
- O karūna?
Karūną turi milžinai.
Laikykite.
Tęskite.
Traukite.
Lankininkai prie šiaurinės sienos!
Izabele, mano kambaryje yra slaptas perėjimas,
kuriuo pateksi į Kloisterio bokštą.
Ten rasi švyturį, uždek jį.
Perspėk kitas karalystes.
Gali mumis pasikliauti, tėve.
Džekai?
Saugok ją.
Nagi, traukit.
Turime jį atverti.
Regis, turėsime pakovoti.
Reikia pagalbos prie virvių.
Prie vartų!
Sustok čia, Džekai.
Čionai, greičiau.
- Kas čia?
- Greitesnis kelias.
Paruoškite arbaletus kovai.
Klausom!
Eikite!
Judėkit!
Kur mes?
Senovinė kapavietė.
Šie griuvėsiai yra po visu Kloisteriu.
Čia žaisdavau slėpynės.
- Turi daugybę protėvių.
- Žinau.
Kapų plėšikai?
Regis, ne aš viena žinojau apie šią vietą.
Paruoškite
čia atramas.
Kelkite.
Kas ne taip, broliai?
Argi jūs neišalkę?
Nagi, vyrai.
Vartai neatlaikys.
Nagi, greičiau.
Nenorite valgyti? Traukite!
Išsirikiuokite prie pietinių vartų.
Paruoškite arbaletus.
Užtaisykite juos. Taikykite aukštai.
Šaukite!
Išneškite iš čia
arbaletus.
Grįžtame prie virvių. Traukiame!
Traukit!
Dar!
Dar!
Traukite!
Ką ten radai? Ar šie
milžinai turi silpnų vietų?
Judam!
Nemanau.
Panašu į mano namą.
Džekai, greičiau.
Kažko lauki?
Bėk.
Laikykite.
Laikykite virvę.
Štai taip.
Daugiau medžių.
Visi kartu.
Padekite juos.
Užimkite vietas.
Likite prie virvių.
Pergalė, jau užuodžiu ją.
Susitvarkysiu.
Slėpkitės.
Tavo kvapas tave išduoda, princese.
Sumaišytas su dūmais,
apdengtas nuodėguliu.
Tačiau mes visuomet galime užuosti...
Baimę.
Kodėl žmonija mėgsta save įamžinti?
Mano, kad gali gyventi amžinai?
Bėk!
Izabele, paskubėk.
Ji mano, berniuk.
Džekai,
paskubėk.
Ne!
Viskas baigta,
princese.
Paleisk mane.
Džekai!
Ne!
Kas tu?
Gakas.
Džekas.
Tu išsigimėli.
Bandyk nesimuistyti gerklėje, berniuk.
Ne!
Džekai!
Viskas, tai pabaiga.
Puiku, broliai, užbaikime viską.
Visi kartu.
Dabar!
Užverkite metalines grotas.
Sargybiniai!
Nuveskite karalių į saugią vietą.
Tikrai ne.
Atsitraukit. Į gynybinę poziciją.
Gynybinę poziciją.
Išsirikiuokite.
Likite stiprūs, vyrai.
Užuodžiate tai, broliai?
Argi jums nepatinka jų cirkuliuojantis kraujas?
Taip.
Patrumpinkime juos, ką manote?
Kaip?
Kažkas už manęs, tiesa?
Taip grįžo milžinų kaimenė.
Išdidumas sugrįžo kartu su didžiuliais kardais.
Karalius perrašė įstatymą:
Kad princesės turi
ištekėti už kilmingo vyro.
Nuo to laiko, tokių vestuvių nebebuvo...
Dėl princesės ir ūkininko princo.
Kažką praleidai. Kas įvyko tarp to?
Tarp to?
Na žinai, jie susituokė...
Ne tai.
- Kas nutiko karūnai?
- Niekada nesakei,
kas nutiko karūnai.
- Karūna?
Taip. O ką, jei milžinai
sugrįš?
Nesijaudink. Ji saugioje vietoje.
Ar gali dar kartą papasakoti istoriją?
Vėl?
Gerai, bet šįvakar tai paskutinis kartas.
Fy, Fai, Fo, Fum.
Neklausk, kada ateis griaustinis.
Ar kur dingo avių kaimenė.
Ar kodėl nebečiulba paukščiai.
Grįžtant namo, neužtruk.
Nes tavęs laukia Albiono monstrai.
Neklausk, kada ateis griaustinis.
Ar kur dingo avių kaimenė.
Ar kodėl nebečiulba paukščiai.
Užuodžiu anglo kraują.
Gyvo ar mirusio.
Sutrinsiu jo kaulus ir pasigaminsiu duoną.
Gyveno princesė su auksine apyranke.
Arklys, vardu Anseris.
Jis nuvedė arklį į turgų.
- O gal tai buvo karvė?
- Karvė?
Teisingai, tai buvo karvė.
Turguje jis sutiko žmogų,
kuriam išmainė arklį į...
Stebuklingas pupeles.
Išmainė karvę į pupeles?
Stebuklingas pupeles.
- Iš kur jis tai galėjo žinoti?
- Džekas nebuvo labai apsišvietęs.
Vieną iš pupų dėdė išmetė pro langą.
Ne, jas išmetė jo mama.
Ir išmetė tris pupas.
Jo motina išmetė tris pupeles pro langą...
Tuomet užaugo trys dideli kotai iki pat debesų.
Nes Albione tavęs laukia monstrai.
Kai turtai buvo
pagrobti iš Vestminsterio vienuolyno,
14 amžiuje, Anglijos valdžia
sugrąžino juos ir paliko
Londono bokšte dėl saugumo.
Gerai, pasitraukit.
Eisime apžvelgti Žaliojo bokšto.
Kuo jis garsėja?
Jis garsėja tuo, kad...
Rodi, neatsilik. Eime.
Tame bokšte buvo nulinčiuota Anė Berlyn.
Tekstą vertė: Kęstas, redagavo: Caffeine.
Filmą išleido Seeders.lt komanda.