Tip:
Highlight text to annotate it
X
Atidarykit duris! Atidarykit!
O varge, kas nutiko?
- Nežinau.
- Tau viskas gerai? Erina...
Gerai.
Prašom, panele.
Dėkui.
Atleiskit, ponia. Labai atsiprašau.
Ar viskas gerai?
Neužgavau jūsų?
Palaukit, keleiviai dar neleidžiami.
Greičiau!
Atleiskit, atsiprašau.
Ar nematėt tos moters?
- Nemanau.
- Jūs įsitikinęs?
- Na, taip.
- Nematėt?
- Dino.
- Taip, sere.
Gal matėt šią moterį?
- Gal ji blondinė, trumpais plaukais?
- Dėkui.
Sustabdykit autobusą! Bostono policija.
Atleiskit.
Sustabdykit autobusą! Atidarykit!
SAUGUS PRIEGLOBSTIS
Sautporte būsim 15 min.
Gal turit šviežios kavos?
Ji tokia tiršta kaip
šiltas purvas.
- Nežinau, ką jums pasakyti, ponia.
- Turėsit ją išpilti.
- Tai ką tik sumalta Etiopijos kava.
- Nepanašu...
Per visą gyvenimą nesu gėrus
tokios Etiopijos kavos.
- Ji tikrai iš Etiopijos.
- Iš Etiopijos?
Jums tik purvo?
Būtų 97 centai.
Iš vieno grąža.
- Ačiū.
- Ačiū jums.
Aš labai norėčiau,
kad mus nuvežtų ten...
- Prašom, Kevinai.
- Ačiū.
Matei varžybas?
Patriotai juos žudo.
Gavau apsaugos kamerų
įrašus iš autobusų stoties.
- Nori, kad peržiūrėčiau?
- Ne, pats tai padarysiu.
Sėkmės, drauguži.
Viso.
Keliese būsite, trise?
- Atleiskite.
- Taip?
Ar būtų galima pasikalbėti su savininku?
Aš ir esu savininkė.
Kuo galėčiau padėti?
Gal ieškote žmonių?
Na, pastaruoju metu padaugėjo lankytojų.
Gal ir rasčiau tau darbelio.
Bet nieko nepažadu.
Ar turi darbo patirties?
Atleiskit. Frenki!
Taip, turiu patirties.
Kad tave kur.
Nestoviniuok prie staliukų.
Žiūrėk, kad jų stiklinės niekad neištuštėtų.
Sveika, Meri Ana.
Pasiteirauk, ar jie daugiau nieko nenori,
bet neklausk to daugiau nei kartą.
Kai išgirsi šį skambutį...
...pasistenk mane aplenkti.
Jis jums puikiai tiks.
Kietmedžio grindys,
sienos apkaltos plokštėm.
Namas geroje vietoje.
Reikia smulkaus remonto,
galėsite viską susitvarkyti pagal save.
Tai, ką manot?
Perku jį.
Džošai!
Stovi abiem kojom ant doko,
daugiau nekartosiu.
- Labas.
- Labas.
- O tėvų nėra kur nors netoliese?
- Ne, bet ir aš galiu jums padėti.
Ar ko nors ieškote?
Na, jei jau paklausei...
Ar turite dažų?
Yra tokia knyga...
...Su visomis spalvomis,
kokias galit užsisakyti.
- Tikrai? Puiku.
- O ką dažysit?
Dažysiu virtuvės grindis.
- Grindis?
- Kodėl tai juokinga?
Nes grindų dažniausiai nieks nedažo.
Ant jų tiesia kilimą.
Norėčiau šiek tiek pašviesinti namus.
- Kokia yra laiminga spalva? Kokia galėčiau nudažyti?
- Yra geltona.
- Geltona?
- Taip. Saulės spalva.
Tikrai laiminga spalva. Manau,
ką tik ją man pardavei.
Einu atnešti pavyzdžių.
Aš Leksė.
- O aš Keitė.
- Sveika, Keite.
Dėkui.
Padėsim sulig trim.
Vienas, du, trys.
Atnešiu likusius daiktus.
- Palaukit, jūs vis dar čia?
- Aha.
Tuoj jus aptarnausiu.
Dažniausiai žmonės čia
užsuka tik pravažiuodami.
Užsipilti degalų.
Užtrunka 10 min.
- Man čia patinka.
- Tikrai?
Radau!
- Ačiū.
- Ne, ne, to nereikia.
Kažką dažysi?
Taip, jai reikia
nusidažyti virtuvės grindis.
Supratau.
- Ar galiu juos pasiimti į namus?
- Taip, žinoma, paimkite.
Išsirinkite spalvą...
Ir mes užsakysime dažus.
- Dėkui.
- Puiku.
- Ačiū, Lekse.
- Na, štai.
- Ryžiai. Basmati, ryžių karaliai.
- Niam.
Puikiai pagavai.
- Lemputė!
- Tunas.
- Tunas.
- Muilas.
- Muilas.
- Bus lygiai 18.
Gerai, dėkoju.
- Davėt 20.
- Krepšys.
Du doleriai grąžos.
Ten turim nemokamų knygų,
Žmonės palieka jas atostogaudami.
Aha. Galit pasiimti knygą.
Puiku. Labai tau ačiū, Lekse.
- Ačiū.
- Viso!
Čiupk knygą.
- Jos tikrai labai geros.
- Iš kur žinai?
Juk nei vienos neskaitei.
Iki.
Nori, kad pakviesčiau Džošą?
- Taip, kviesk jį čia.
- Džošai!
- "Ryžių karalius"?
- Sveika, Mede.
- Sveikas, Retai.
- Kaip laikaisi?
- Labas, Basai.
Tau viskas gerai?
- Aha.
- Ko nors ieškai?
Žinoma, kad ieškau.
Baltas Honda Civikas
pastatytas "Neįgaliųjų" vietoje.
Gal netyčia žinai, kas jo savininkas?
Nežinau. Negaliu niekuo padėti.
Jau pasiėmei pietus?
Keite! Ar turi viršininko užsakymą?
- Atleiskit, kad tiek ilgai užtrukau.
- Jokių problemų.
Ar galiu kuo padėti?
Išgąsdinot mane.
Atleiskit. Nenorėjau šniukštinėti.
Norėčiau turėti geresnį pasiteisinimą,
bet viskas dėl smalsumo.
Ilgą laiką neturėjau
kaimynų, jūs pirma.
Mano agentė sakė,
kad nėra artimų kaimynų.
Negyvenu taip arti,
pagal miesto standartus.
Beje, aš Džo.
- Keitė.
- Malonu susipažinti.
Manau, kad atsikėliau čia dėl
tos pačios priežasties, kaip ir tu.
Čia ramu ir tylu, tad
suprantu, jei nori...
Man patinka tas faktas,
kad galiu girdėti savo mintis.
Taip, dėkoju.
Juk malonu būti toli nuo
viso to triukšmo ir šurmulio.
Kartais ta tyla gali tapti spengiančia...
todėl retkarčiais malonu sutikti
kokią netašytą tauškalę kaip aš.
- Taip. Gerai.
- Ką gi, buvo malonu susipažinti.
- Man taip pat.
- Gyvenu kelio gale, jei ko prireiktų.
Esu stipresnė nei atrodau.
Tad, jei pakliūsi į kokią bėdą...
- Supratau.
- Dar kartelį atsiprašau.
- Viskas gerai.
- Puiku.
- Saugiai pareik.
- Ačiū.
Gerai.
Kiek sustojimų turi maršrutas
nuo čia iki Atlantos?
- Iki Atlantos?
- Taip.
- Vos kelis. Dabar negalėčiau pasakyti.
- Bent apytiksliai?
Nagi, drauguži.
Pirksi bilietą, ar ne?
Ne, aš nepirksiu bilieto,
bet galiu tau padėti.
Gal galėtumėt priimti mano draugą?
Nuostabu. Dėkoju.
Visa rytinė pakrantė.
Gerai, pasiekiam Atlantą,
ir kas toliau?
O kur norite nuvykti?
- O kur galima nuvykti iš Atlantos?
- Bet kur.
Atlantoje mūsų pietinis centras.
Iš ten galime nuvykti į
bet kurį Amerikos miestą.
- Ar viskas gerai?
- Šūdas.
Tiesiog viskas dar labiau komplikavos.
- Labas.
- Sveika, Lekse.
- Senokai nebuvau mačius vaikų.
- Kaip laikaisi?
- Jie taip greit auga.
- Gerai.
- Ką veiki?
- Piešiu
Ir ką gi čia pieši?
Dar nežinau.
Panašu į morką.
- Ne.
- Ne?
Galėtum atvest juos pas
mane, pasiilgau jų.
- Gal šį savaitgalį, gerai?
- Puiku.
Ar čia laumžirgis?
Ne, čia žuvis skraiduolė.
- Ar reikia maišelio?
- Ne, dėkui.
Gerai.
- Tikrai, matau žuvį skraiduolę.
- Sveika, Keite.
Labas.
Iki.
- Ačiū.
- Viso.
Matau, tu tikra menininkė.
Mėlynai išsipaišei rankas.
- Nelemtos durys. Eikite pro kitas.
- Išeisiu pro šitas.
- Gerai, viso, aplankykit mane.
- Iki pasimatymo.
Labas.
O, sveika.
Iš pavyzdžių išsirinkau spalvą,
imsiu maišytą citrininę.
Dažysi grindis geltonai?
- Taip, kodėl gi ne?
- Tu įsitikinus?
- Žinoma, tai laiminga spalva.
- Be jokios abejonės.
Kiek reikės?
- Tikriausiai galono.
- Galono?
- Taip.
- Tai būtų...
Žinai, dabar pat juos užsakysu.
Pirmadienį jau turėtume juos gauti.
- Puiku. Dėkui.
- Gerai. Maišyta citrininė.
Maišyta citrininė. Puiku.
Man reikės vardo ir numerio,
kad gavęs užsakymą galėčiau paskambinti.
Mano vardas Keitė, o numerio nėra.
Užsuksiu pirmadienį.
Puiku. Aš Aleksas, kad
žinotum, ko teirautis, kai grįši.
O čia Rodžeris,
dažniausiai sukinėjamės aplink.
Labas.
- Tai tiek.
- Ir viskas?
Taip.
Puiku, viso.
Nuo kada pardavinėjam dažus?
Nuo šiandien.
O, labai gražus piešinys.
Ačiū. Nori, padovanosiu jį tau?
- Tikrai?
- Taip. Galėsiu jų nupiešti daugiau.
Kokia tu miela.
Ačiū. Man jis patinka.
Apsikabinkim.
- Dėkui. Geros tau dienos.
- Tau irgi.
Keite! Palauk.
- Labas.
- Labas.
Gal ir nenorėjai kompanijos,
bet aš keliauju namo.
Pamaniau, galėtume kartu pareiti.
- Žinoma.
- Rimtai? Kaip gerai.
Puiku, tai sulaikys mane nuo
žvalgymosi pro nepažįstamųjų langus.
Mėginu atsikratyti to įpročio.
Kaip ir gumos burbulų pūtimo.
Siaubingas įprotis.
Pradėjau dar mokykloje...
Ką ten turi?
Maža mergytė iš
parduotuvės man jį nupiešė.
Manau, kad ji savininko dukra.
Čia žuvis skraiduolė, ar ne?
Bent jau ji taip sakė.
Graži diena, ar ne?
Man patinka, kaip šviesa
skverbiasi pro medžių lapus.
Visad svajojau pakeliauti po Europą,
išmokti kitų kalbų,
susipažinti su naujais žmonėmis.
Paragauti itališkų patiekalų.
Bet niekad taip ir
nepabuvojau anapus Atlanto.
Esu tikra, kad dar pabuvosi.
Tam dar turi daugybę laiko.
Taip.
Na, ką gi, ačiū už kompaniją.
- Nėra už ką. Iki.
- Iki.
Detektyvas Ternis, Bostono policija.
Ar pažįstate šią moterį?
Apgailestauju, detektyve...
Ar esat mačius šią moterį?
Ne. Atleiskit.
- Laba diena.
- Sveiki.
Ar žinote šią moterį?
- Ne, nesu jos mačiusi.
- Ne?
- Ji neseniai atsikrausčiusi.
- Tikrai?
Į paplūdimį? Nemanau.
Mačiau, kad buvai
su Aleksu ir jo vaikais.
Taip.
Spėju, jau būsi girdėjus,
kas nutiko jo žmonai?
Ji sirgo vėžiu.
Tai nutiko prieš kelis metus.
Ir sudraskė Alekso širdį.
Greit prasidės audra,
subėgs visi žmonės iš paplūdimio,
tad turėsim darbelio.
Keite!
Atvežė tavo dažus.
Turėjau dar vieną grunto skardinę.
Pamaniau, kad norėsi pirmiau
juo padengt grindis prieš dažydama.
Taip, žinoma.
Nepagalvojau apie tai.
Palauk, tuoj pasiimsiu raktelius.
Pavešiu tave.
- Ne, nereikia.
- Žadi eiti pėsčiom
- nešina tom skardinėm?
- Taip.
- Ar tikrai...?
- Aha. Susitvarkysiu.
Ką ten darei?
Nieko.
Nieko? Pažvelk į savo
rankas ir burną.
- Kas ten per sunkvežimis?
- Nežinau, tetule.
- Čia Markas Tvenas.
- O aš žinau.
Vaikai jį dievina.
Negaliu skųstis.
Galėtų būt ir blogiau.
Pavyzdžiui "Slayer".
Turiu ir jį.
Gal geriau jo paklausykim.
- Ne, gerai ir taip.
- Gerai.
Rykštė sušvilpė ore.
Pavojus neišvengiamas.
Atvažiavom.
- Gali padėti jas čia.
- Ne, nunešiu jas...
Ne, ne, ne, nereikia,
gerai ir čia.
- Ačiū...
- Gerai. Padėsiu jas čia.
- Viso.
- Iki.
Aha.
Pala, turiu...
...dar šio to, ko
tau gali prireikti.
Juostos, švitrinio popieriaus,
glaistiklių ir panašiai.
Juostą apklijuok aplink, ir prieš
gruntuodama nušveisk paviršių. Žinai, ką daryti.
- Puiku.
- Dėkui.
Jis apžiūrėjo tvorą, ir tuoj
visas linksmumas dingo,
o širdį suspaudė gilus liūdesys.
Graži spalva.
Kambarys atrodo šviesesnis.
Man patinka.
Žadi dar kurį laiką likti mieste?
Bus matyt.
- Geros žvejybos.
- Dėkui, Aleksai.
Ir kas gi čia?
Ar tai tu vakar palikai
jį prie mano namo?
Gal.
Negaliu jo priimti.
Jis tiesiog stovėjo mano pašiūrėje.
Man jis visai nereikalingas.
Žinai, ką?
Man tiesiog nepriimtina, kad vidury
nakties vaikštai aplink mano namus.
Žinau, kad tai tik malonus gestas,
bet negaliu jo priimti.
- Todėl...
- Nesuprantu.
- Juk tai niekis. Tik dviratis.
- Žinau.
- Matau, kaip vaikštai pirmyn ir atgal...
- Aš jo neprašiau
ir aš jo nenoriu.
Palauk, atleisk man.
Dažniausiai, kai kas nors
tau parodo gerumą,
padėkoji už tai.
- Man patinka užuolaidos.
- Noriu pasakyt...
...vos pažįstu jį, o jis vidury
nakties atsibeldžia prie mano namo
- ir tiesiog kažką palieka...?
- Keite... Keite.
Klausyk, žinau, kad susiradai
atokiausią vietą nuo visų žmonių,
bet turėsi priprasti,
kad gyvendama Meisono-Diksono
linijos pietuose iš žmonių gausi daiktų.
Tokių, kokių tu nenori,
ir kurių tau visai nereikia.
- Patikėk, nėra jokių slaptų ketinimų.
- Kai tu taip nupasakoji...
Kartais paliekam daiktus kieme.
Tiesiog nenoriu jam likti skolinga.
Tai dviratis, ne inkstas.
Nori pasakyt, kad kiek
per smarkiai sureagavau?
Taip. Šiek tiek.
- Gerai, gal kiek ir persistengiau.
- Ačiū.
Truputį.
Žinai, Keite, gyvenimas tuo ir
puikus, kad jis pilnas antrų galimybių.
Sveikas, Aleksai.
Buvai teisus.
Buvau teisus? Dėl ko?
Turėjau tiesiog padėkoti.
Už dviratį.
- Atleisk, buvau nemandagi, ir...
- Ne, ne, ne, tai aš dėl visko kaltas.
Prieš taip pasielgdamas,
turėjau atsiklaust tavęs.
Atvyko autobusas!
Nesijaudink, tai nepasikartos.
- Laba diena.
- Labas, kaip laikotės?
- Kur randasi tualetas?
- Štai ten gale.
- Dėkoju.
- Labas, Keite.
- Labas.
- Ar galėčiau gauti spragėsių?
- Ar turit spragėsių?
- Spragėsiai... štai čia.
- Ne!
- Džošai!
Džošai!
- Susitrenkiau galvą!
- Žinau, žinau!
Aleksai, jam viskas gerai?
- Atplukdyk jį prie laiptelių.
- Lekse.
Kaip tu?
Viskas gerai.
- Viskas bus gerai.
- Susitrenkiau galvą!
Kelkim jį.
Tu sveikas?
Atsitraukit.
Tu nesužeistas? Viskas gerai?
Tu sveikas, viskas tvarkoj.
Baik. Liaukis.
Aš sveikas.
- Keite!
- Atsargiai.
Ačiū.
Žiūrėkit, kur lipat.
Nėra už ką.
Ar nieko nepamiršai?
Pamiršai savo dviratį!
Keite!
Matai? Nebuvo taip sunku.
Sveika, Džo!
Klausyk, peržvelgiau tą Lampkin bylą...
Neprašiau to daryti.
Ar kas nors prašė?
Žinai, kaip viskas atrodo?
Panašu, kad jo alibi gali pasitvirtinti.
Na ir puiku.
Leitenantas su ja baigė,
apygardos prokuratūra taip pat.
Byla baigta.
Dabar turiu darbo su nebaigtom.
Tas vyrukas turėjo tris vaikus,
ir net jei būtų maža
galimybė, kad jis nekaltas...
Dieve, nejau neturi žmonos,
ar dar ko nors, ką galėtum
grįžęs namo erzinti?
Klausyk... Nėra nei vieno nekalto.
Nei vieno.
Man nesvarbu, ar jis pats ją nužudė.
Jis ten buvo. Ir žino, kas nutiko.
Nesu jo teisėjas ar prisiekusysis...
Nesu jo kūrėjas.
Mano darbas yra jį pristatyti,
kitų - viską išsiaiškinti.
Aleksai, susirinks begalė žmonių,
turim viską didint.
Kasmet žmonių vis daugėja,
ir tu kasmet man skambini
kraustydamasis iš proto,
kad mums reikia didesnio šou.
Nežinau, kaip dar labiau jį padidinti.
Aš nesikraustau iš proto.
Skambino iš miesto tarybos,
sakė, kad tikimasi apie 100 000 žmonių.
Tai didmiesčių skaičiai,
todėl ir pasirodymo reikia atitinkamo.
Noriu, kad pamatytum naują lankstinuką.
Ne, ne, ne, aš jį jau mačiau.
Ne, dar nematei naujojo.
Bet ne tame esmė...
- Tėti, kada važiuosim?
- Palauk. Tuojau, širdele.
Ei, Muliganai, tavo vaikinai jau gimė kvailais,
ar dar turėjo pasistengti?
Užtilk, Liuteri.
- Užsuksiu kitą savaitę.
- Puiku. Kada?
- Ne, ne, ne...
- Keite!
- Labas.
- Lukterk truputėlį.
- Kaip sekas?
- Ar gali su mumis važiuot į paplūdimį?
- Lekse. Ji ne...
- Nežinau.
- Važiuosim prie jūros.
- Taip, matau.
Noriu, kad ji dabar
pat su mumis važiuotų!
Lekse, ji nevažiuos.
- Bet aš noriu, kad važiuotų!
- Tiesą sakant, aš nieko prieš.
- Tikrai?
- Taip.
- Ką pasakysi?
- Jėga!
- Na ir puiku.
- Aleksai.
- Man metas. Trūkinėja ryšys.
- Ne, Aleksai, nepadėk ragelio.
Palauk...
Jis padėjo ragelį.
- Pažiūrėk, kaip Roksė.
- Roksė.
Su šiuo būsiu visai kaip ji.
Ar tau patinka?
- Taip.
- Išties?
- Taip, tikrai.
- Turėtume jį paimt?
- Moki apsipirkinėti.
- Ar tu ne prieš?
- Dėl ko?
- Kad Keitė važiuoja su mumis.
Tikriausiai, kad ne.
O kaip tu?
Man šiek tiek nejauku.
Išsirikiuokit.
Išsirikiuokit.
Puiku, nusifotografuokim.
Pažiūrėk. Džošai, pakelk galvą.
Dabar judvi.
Nagi, nusifotografuokim.
Gerai.
O dabar čia.
Vienas, du...
Ačiū.
Gerai, vienas, du, trys.
- Nagi, atiduok!
- Tau jau pakaks.
- Jis pagavo. Pagavo žuvį!
- Negali būti!
Ką pagavai?
Išsikrovė baterija,
truputį palauk.
- Išseko baterija.
- O, ne.
Kur dingo žuvis?
Nežinau.
Kaip suprast, nežinai?
Gal bent vienąkart galėjau
tave nufotografuot su žuvim?
Kodėl visad viską fotografuoji?
Nežinau, Džošai, gal tam,
kad atsiminčiau tokias akimirkas, kaip ši.
Pamėgink atsiminti be fotoaparato.
Ką man daryti su Džošu?
Jis bando mane.
Manai, dabar jam
toks augimo laikotarpis?
Tikiuosi.
Matau, kaip jis trauko tavo virveles.
Džošas buvo mažas,
bet prisimena ją.
Leksė pamena tik jos buvimą...
Tame ir skirtumas.
Supranti?
Ar kada kalbėjai su juo?
Nelabai žinau, kaip su
juo apie tai pasikalbėti.
Tu tikras šaunuolis.
Tai, kodėl Sautportas?
Nes jis panašus į tai.
Į tuščią, švarų lapą.
Tu pradedi nuo pradžių.
Galima ir taip pasakyti.
Aš tiesiog...
Ieškojau permainų ir
visad norėjau gyventi
mažam miestelyje, todėl...
Radai tokį.
Jis tikrai mažas.
Jei klausi manęs, jame
kartais per daug ramu.
- Kitapus tvoros žolė visad žalesnė...
- Taip, bet čia gera gyventi, pamatysi.
Tu liksi čia... Ar keliausi toliau,
kokia tavo istorija?
Kiek daug klausimų.
Man tiesiog smalsu.
O kaip tu pats?
- Esi vietinis?
- Aš iš Vilmingtono.
Atvykdavom čia, kai buvau dar vaikas.
Pabuvau čia kelias savaites,
ir pamilau šį kraštą.
Mano dėdė Rodžeris,
dirbu su juo parduotuvėj...
- Aišku.
- ...padirbėjau su juo kelias savaites
per vasarą...
...tuomet sužinojom, kad gims kūdikis...
...ir pasirodė, kad ši vieta tinkama likti.
Galingasis Džošas griauna mano pilį!
Ne!
Vienas, du, trys!
O dabar visi kaip Džošas.
- Pasiruošę?
- Pasiruošę?
Vienas, du, trys.
Štai ir parvykom.
- Ačiū, kad važiavai.
- Puikiai praleidau laiką.
- Buvo linksma.
- Ačiū.
- Gerai.
- Puiku.
- Gero vakaro.
- Tau irgi.
Pamiršau paklausti, kaip
sekėsi su grindimis?
Nori pamatyti?
Noriu.
Oho, tik pažiūrėk.
Abejojau dėl spalvos pasirinkimo,
bet ji išties gerai atrodo.
Taip, dėkui.
Viskas tavo grunto
ir Leksės įžvalgumo dėka...
- Taip.
- ...Manau, puikiai pavyko.
Panašu, kad tavo sienoms reiktų...
- Viešpatėliau!
- Dieve mano.
Tau viskas gerai?
Atleisk, kad juokiuos.
Nesusižeidei?
Kas, po velniais, čia nutiko?
- Atsiprašau, kad neperspėjau.
- Ką tik tavo grindyse padariau milžinišką skylę.
- Ji jau ten buvo. Nekaltink savęs.
- Galiu ją sutvarkyti.
- Turiu...
- Tau viskas tvarkoj?
Mašinoj turiu plaktuką ir vinių.
- Tau nieko nenutiko.
- Užtrukčiau tik porą minučių...
- Aleksai...
- Juk nenori, kad ta skylė čia liktų...
- Gerai jau.
- Tai...
- Na...
- Gerai.
- Tikrai nieko tokio.
- Aš jau eisiu.
Vsio, Džošai.
- Viso.
- Buvo smagu.
Ir viskas?
- Kur tavo mandagumas?
- Viskas gerai, jis mandagus.
Tik pavargęs.
Darkart dėkoju.
Buvo linksma.
Visada prašom.
Manau, be tavęs jiems
nebūtų buvę taip smagu.
Saugiai grįžkit.
Iki.
Būk atsargus.
Juk žinai, kad jei nukrisi,
tik pats dėl to būsi kaltas.
Užteks, mielasis.
Jau daug priskynei.
- Eime vidun.
- Atleiskit, ponia.
Ir vėl jus trukdau.
Neprieštarausit, jei trumpam užeisiu?
Tiesą sakant, dabar labai netinkamas metas.
Dabar mano vyras eis pogulio.
Danai, eime vidun.
Suprantu, ir labai atsiprašau dėl to.
Tiesiog turiu jums užduoti
dar keletą klausimų.
Į visus klausimus atsakiau praeitą kartą.
Tikrai nežinau, ką dar norite išgirsti.
- Sugaišit tik minutėlę...
- Gal norėtum vyšnių?
- Ne, branguti, jis nenori. Ne.
- Nereikia, pone. Dėkoju.
Geros dienos.
Štai viena.
Ei, Keite! Ateik,
ir tu pamėginsi.
Ne, net nežinau, kodėl čia atėjau...
- Eikš, tau tikrai pavyks.
- Nagi, tai lengva.
- Tai tradicija.
- Na, gerai. Ką man daryti?
Pamatai žuvį ir ją nuduri.
- Nudursiu žuvį. Paprasta.
- Taip.
- Aš stebėsiu.
- Kaip man...?
Ten viena plaukia.
- Gaudyk!
- Ar matai? Dabar nudurk ją.
Gerai, gerai, aš ją sugausiu.
Po galais, man pavyko!
Kas čia?
Dovana.
- Taip išreiškiu padėką.
- Ką...?
- Tu tikrai ją pagavai?
- Aš ją nudūriau.
Tu ją prismeigei.
- Prismeigiau? Aš ją prismeigiau.
- Taip, prismeigei.
Džošai, tik pažiūrėk.
- Ji prismeigė žuvį.
- Šaunu.
- Tai šlykštu.
- Tai...
Bet, žinai, ką?
Aš negaliu jos priimti.
Turi liautis man dariusi gera.
Na, ką gi...
...galėtum tiesiog padėkoti.
Ačiū tau už padėkai skirtą plekšnę.
- Nešu ją į šaldytuvą.
- Gerai.
Ar Džošas jau išėjo?
Taip, nuvešiu tave į treniruotę, mieloji.
Pasiimk kuprinę.
- Gerai.
- Sveika, Lekse.
Labas.
O kaip mano užkandžiai?
- Paimsiu apelsinų, gerai?
- Gerai.
Turėsi pasakyti, ar skani žuvis buvo.
Neabejoju, kad skani.
Tikriausiai dar šįvakar ją iškepsim.
- Tikrai? Na, ir puiku.
Nežinau, kaip kepti plekšnes,
bet neabejoju, kad tu žinai.
- Tai gana paprasta.
- Rimtai?
Mėgstu žvejoti su kanoja.
Ar esi plaukus kanojomis?
- Ar esi?
- Plaukus kanoja?
- Ne.
- Mėgstu plaukiot kanoja.
Kur plaukioji?
Olando upelyje.
Ten daug aligatorių.
Man labiau patinka Valdeno upelis.
Neseniai įsigijau naują kanoją.
Žodžiu...
Gal tai ir ne pats smagiausias
dalykas pasaulyje, bet ten gražios vietos.
- Supranti?
- Aha.
Ei, jau norėčiau atsiskaityti.
Nagi, pasakyk.
Ar taip ir tempsi gumą?
- Ar norėtum paplaukioti su manim kanojom?
- Nėra uždėtos kainos. Kiek kainuoja?
Taip, norėčiau.
- Tikrai?
- Taip.
- Rytoj?
- Puikiai tinka.
Gerai.
Turėtume grįžti apie 6-7 val.
Šaldytuve pilna maisto.
Kaip žinai, vaikai nesikuklins
pasakyti, kas jiems nepatinka.
- Ar žinai, kad lis?
- Ką?
Nelis. Žiūrėjau orų prognozes.
Tikimybė, kad lis tik 5%.
Vadinas, orų prognozės klysta.
Jie turi matavimo prietaisus.
Doplerio reiškinius ir panašias nesąmones.
O tu turi artritinį kelį.
Man jį maudžia, vadinas lis.
- Nereikia jokių Doplerio reiškinių...
- Tikrai nelis.
...kad tai išsiaiškintum.
- Čia taip gražu.
- Aha.
Tai tikriausiai mėgstamiausia
mano vieta pasaulyje.
Ar atplaukdavai čia su savo žmona?
Taip.
Ar palengvėja? Su laiku?
Palengvėja.
Iš pradžių bandžiau vengti visų
vietų, kur drauge lankydavomės.
Mėginau viską užmiršti,
viską palikt užnugary.
Bandžiau tiesiog...
Žvelgti pirmyn.
Bet tai nepavyko.
Ir tada supratau, kad...
...jei aš negalvosiu apie ją,
tuomet kas galvos?
Ji to nenusipelnė.
Ji buvo nuostabi moteris,
ir aš ją mylėjau,
ir noriu, kad mano vaikai tai žinotų.
Noriu, kad jie ją pažinotų.
Tiesiog...
Gyvenam su viskuo susitaikydami.
Vaidinti ir mamą, ir tėtį visai įdomu.
Tiesiog stengiuos susitvarkyti.
Šiandien būnant su tavim tikriausiai
pirmas kartas, kai atrodo, kad reikalai gerėja.
Tobula diena.
Pajutai?
Ne.
Ką gi.
Čia tik trumpas lietutis.
Greitai praeis.
- Visai nesmarkus...
- Eime tenai.
Griaustinis kol kas toli.
Galim pabūti čia.
- Ar girdėjai?
- Tiesiai virš mūsų.
Žinai, ką?
Turiu geresnį sumanymą.
Tu alkana?
- Taip.
- Gerai.
Eime.
O, varge!
Nagi.
Sveiki. Kaip laikotės?
- Sėdam čia?
- Ar galim prisėsti?
Vienas mano draugas grįžta iš Šarlotės.
Jis galėtų mus paimti,
kai važiuos pro šalį,
bet jis nekelia ragelio...
Nėra kur skubėti.
Man čia visai patinka.
Tikrai?
Taip.
Tai didžiulis tyrimas.
Apie tai yra visa knyga.
Aš visad domėjaus gorilom,
kaip bene stipriausiais planetos gyvūnais.
- Jos primatai.
- Taip.
- Nevalgo mėsos.
- Vaisius ir daržoves.
Dažniausiai kopūstus.
Kopūstai labai sveika.
Ar juose yra baltymų...?
- Tikriausiai, yra.
- Kas joms suteikia tiek jėgos?
- Tai tikrai dėl jų genetikos.
- Taip, bet...
Tik ką tu valgytum?
Vaisius, daržoves, riešutus...
Spėju, Retas greit pasirodys.
Eisiu apmokėti...
Kaip čia ištuštėjo.
- Einu ką nors pasikviesti.
- Beje, ačiū.
Prašom.
Sveiki?
Sveiki?
Graži daina.
Eime ten.
Kas čia?
- Labai ačiū.
- Prašom.
- Kaip tau mano kepurė?
- Labai graži.
Dėkui.
Pasitrauk nuo merginos!
Gerai jau, gerai.
Ten Retas.
Eime.
Nagi.
Jis mano draugas.
Prasidėjo lietaus sezonas.
Nežinau, ką darysim per
Liepos 4-ąją, jei taip pliaups.
Sakai, kad fejerverkams galas?
Jokiu būdu, drauguži.
Šventė įvyks.
Čia, kiek tik pamenu, kasmet
rengiamas fejerverkų šou.
Įspūdingiausias festivalis
visoje rytinėje pakrantėje.
- Ką?
- Tikrai.
- Gal kiek perdedi.
- Nemanau.
Gal kokie treti Šiaurės Karolinoj.
- Skiedalai.
- Dieve.
Paistalai. Kas tai daro
geriau už mus? Liaukis.
- Toks atsakymas.
- Niekas nepadaro geriau už mus, pareigūne.
- Niekas. Mes geriausi.
- Aha.
Kelio pabaiga, visi lipa lauk.
Sakyčiau, gyveni vienkiemyje.
Turiu kaimynų.
Nelabai toli nuo čia.
Visada malonu pasitarnauti, ponia.
- Štai ir viskas.
- Taip.
Labanakt Ir ačiū.
Eikš.
Nepradėk.
- Dėkui.
- Sėkmės, drauguži.
- Iki rytojaus.
- Būtinai.
- Pakalbėsim apie fejerverkus.
- Tikrai taip.
Tikriausiai tavo artritas
protingesnis už mus abu.
Tėti? Kur tu buvai?
Linksminosi.
Kodėl jie dar nemiega?
Tikriausiai, per daug saldainių.
Ei, draugužiai.
Kur tu buvai?
Atleisk, kad vėlai grįžau, mieloji.
Pakliuvau į liūtį ir
nemaniau, kad tiek ilgai užtruksiu.
Neapkamšei manęs.
Žinau.
Bet dabar esu.
Galiu dabar tave apkamšyti.
Gerai. Labai tavęs pasiilgau.
Tikrai? Ir aš tavęs pasiilgau.
Aš pasiilgau labiau.
Negali būt. Neįmanoma.
Įmanoma.
Labanakt.
Tėti!
Ką ten darai?
Juk tai mamos vieta!
Tuoj ateisiu, palauk.
Neturėtum ten būti.
Žinau. Žinau.
Klausyk, žinau, kad tai mamos vieta.
Ir visad taip bus.
Lyg tau rūpėtų.
Ei, liaukis, drauguži,
stengiuos, kaip įmanydamas, aišku?
- Ten mamos vieta.
- Žinau, kad ten jos vieta.
Ačiū už viską.
Prašom, vaikeli.
Paskambink, kai saugiai
kur nors įsikursi, gerai?
Pažadi? Paimk šitą.
Būk atsargi.
Labas, čia aš.
Žinau, kad jau seniai turėjau paskambinti...
...tenorėjau, kad žinotumėt...
...jog radau saugią vietelę.
Čia jūsų rašysena.
Melavot man, ponia Feldman.
Sakėt, kad nepažinojot jos,
bet tai netiesa, ar ne?
Todėl atidarykit duris, ir
dabar apie tai pakalbėsim.
Atidarysiu, kai gausit orderį.
Niekur neišvykit, aš jį gausiu.
Noriu pasiimt užsakymą.
Nenoriu pridaryt nemalonumų.
Užsukau pamatyt tave, nes...
Man jau metas. Baik
dykinėti ir grįžk prie darbo.
- Pasimatysim vakare!
- Iki!
Vakar per vakarienę
kalbėjom kelias valandas.
Jau ilgą laiką nebuvo taip smagu.
O kai pagalvoji, kad
viskas prasidėjo nuo dviračio.
Juk sakei, kad taip elgias visi pietiečiai.
Aš melavau.
Jis darė ėjimą.
Ką?
Kai kuriems žmonėms
reikia nedidelio stumtelėjimo.
Viena pati nebūtum nieko ėmusis.
- Tau pasisekė, kad viskas taip išėjo.
- Taip.
- Ko nors paimti?
- Ne, nieko nenoriu.
Sutvarkiau tas grindis.
- Tikrai?
- Taip.
Jei norėtum pažiūrėti.
Norėčiau.
Gerai.
- Puiku.
- Eime.
"Angelo Torto" fejerverkai.
Jie elegantiški ir daug nekainuoja.
Jie būna raudoni, balti ir mėlyni,
tau tikrai patiks.
Manau, šiais metais turėtume imti juos.
Pažvelk.
Kelių patrulis ką tik atfaksavo
dokumentus, kad pasirašytumėte, vade.
Gerai, tuojau.
Žinai, ką?
Galėtume imti tuos...
Kaip jie ten vadinas?
Juodosios Katės Avia-reiškinys
arba Švilpiančios Diksės.
Švilpiančios Diksės. Kai juos paleidi,
išties girdisi "Diksė" Šaunu, ar ne?
Rimtai.
Kur aš juos palikau?
- Išvietėj.
- Šūdas, tu teisus.
Pala, pala, pala.
Aleksai, tuoj atnešiu.
- Basai, kur juos padėjai?
- Išvietėj.
Retai, turiu...
Kai ką pamiršau namie.
- Ką?
- Tuoj grįšiu.
Ei, pala...
Žinau, žinau.
Kevinai, ar gali ateit į mano kabinetą?
- Aš dabar kai kuo užsiėmęs...
- Dabar!
- Viskas, iki pasimatymo, Keite.
- Gerai. Pasimatysim rytoj, Frenki.
Erina?
Ar tai koks nors pokštas?
Kas čia?
- Nežinau.
- Tu nežinai?
"Specialus pranešimas, ieškomas žmogus,
įtariamas pirmojo laipsnio nužudymu.
Erina Terni"?
- Ką tu nužudei?
- Viskas kitaip, nei atrodo.
Tai kodėl tau nepasakius,
ką turėčiau galvoti?
Nes dabar matau nuotrauką su užrašu "Ieškoma",
kur rašoma, kad esi įtariama nužudymu.
Tavo vardas Erina.
Erina.
- Prašau, Aleksai, leisk paaiškinti.
- Pasitikėjau tavimi.
Įsileidau tave į mūsų gyvenimą,
dėl Dievo meilės, mano vaikai.
Mano vaikai pasitikėjo tavimi.
Ką, po velniais, aš jiems pasakysiu?
Kad aš buvau kvaila,
kvaila, jauna mergina,
susidėjusi su netinkamu vyru.
- Kaip turėčiau tuo patikėti?
- Kuris mane įskaudino.
Kaip turėčiau patikėti
bent vienu tavo žodžiu?
Kai net nežinojau tavo tikrojo vardo.
Atleisk.
Atleisk, kad nepapasakojau tau.
Mažiausiai norėjau, kad kas
nors liktų įskaudintas.
- Turėtum eiti.
- Ypač tu.
Kuo greičiau, kol
Retas to nepamatė.
Kas yra, vade?
Tai tu man pasakyk.
Kas čia?
Čia visai ne tai, ką galvojate.
Tuomet pasakyk, kas čia.
Kas tavo vandens buteliuke?
Kas tame buteliuke, kurį
nuolat su savim nešiojies?
- Vanduo.
- Tikrai? Duok jį man.
Kodėl?
Esi nušalinamas nuo pareigų,
bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Turi atiduoti savo ženklelį ir ginklą.
Neatimkit ženklelio, vade.
Ar bent suvoki,
kiek įstatymų pažeidei?
Ei, panele Keite!
Žinojau, kad esi pamišėlis,
bet nemaniau, kad dar ir kvailys.
- Turiu ją surasti.
- Šitaip nedaroma.
Žinai tai.
Juk žinai!
Man reikalingas tavo ženklelis ir ginklas.
Turiu ją surasti, Džimai.
Kevinai, po visą šalį
išsiuntinėjai jos atvaizdą.
Ji ne žudikė, po galais,
o tavo žmona.
Kažkas gardžiai kvepia.
Sveikas, anksti grįžai namo.
Tu žudai mane.
- Kaip praėjo diena?
- Varginančiai, nemaloniai, karštai ir siaubingai.
Miela. O už ką šitas?
Už ką? Nejau reikia priežasties,
kad galėčiau žmonai ką nors padovanoti?
- Koks gražus. Ačiū.
- Patinka?
Jis nuostabus.
- Ar galiu?
- Žinoma.
Tai pats skaniausias iš
visų mano ragautų pyragų.
Naujas receptas.
Labai skanus.
Ačiū.
Ar jau baigei?
Taip.
Manai, daugiau nebevalgysiu?
Ne, norėjau įdėti dar.
Jei nori ką nors pasakyti, sakyk.
Aš nieko nenoriu pasakyti.
Tu žiūri tuo žvilgsniu.
Aš neturiu jokių žvilgsnių.
Ko tu nori iš manęs?
Nieko. Aš nieko nenoriu.
Kiek dar kartų nori
girdėti mane atsiprašant?
Neužmiršti to.
Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką nori,
kad apgailestaučiau. Verti mane...
Ne, viskas gerai. Išties.
Einu išvirsiu kavos.
- Manai, gali taip nueiti?
- Ne.
- Kevinai!
- Mažute, ko tu nori iš manęs?
Aš tau viską duodu! Viską!
Liaukis, prašau.
Kevinai, prašau, baik!
- Ko tu iš manęs nori?
- Prašau, prašau, prašau...
Ne!
Liaukis! Prašau.
Ne!
Paklausyk manęs.
Tu paklausyk manęs.
- Žinai, kad myliu tave.
- Liaukis!
Ne šiaip sau dovanojau tau grandinėlę!
Kodėl verti mane tai daryti?
- Nustok priešinusis, nustok.
- Kevinai!
Aš taip tave myliu,
o tu nori mane palikti?
- Keite, kas darosi?
- Turiu dingti iš čia.
Per ilgai čia užsibuvau.
Pala, apie ką čia kalbi?
Juk ką tik čia atvykai.
Nutiko tai, ko labiausiai
bijojau, Džo.
Tai ką padariau...
Negaliu pasilikti.
Keite, tau reikia nusiraminti, gerai?
Mes galim tai išspręsti.
Ar Aleksas žino, kad išvyksti?
O kaip tu manai, kas
man liepė tai padaryti?
Aleksas nebenori su manim
turėti nieko bendra.
Ir jei atvirai, aš jo nekaltinu.
Klausyk, Keite, pabėgdama
tu renkiesi lengviausią kelią.
Lengviausią kelią?
Manai, man tai lengva?
Akivaizdu, kad visai manęs nepažįsti.
Keite, čia yra žmonių,
kuriems tu rūpi.
Manau, turėtum likti, mėgindama viską
išspręst, kad ir kas tai bebūtų.
Išspręsti taip, kaip tai darai tu?
Nesupratau?
Liaukis, Džo. Pati žinai,
kad esi čia užstrigus.
Aš bent jau žinau,
kada laikas išvykti.
Taip, tu teisi, Keite.
Bet kai kurie iš mūsų
neturi tokios galimybės.
Sėkmės, Keite.
Keite!
Atleiskite.
Atsiprašau. Keite!
Keite! Sveika.
- Aleksai.
- Klausyk...
- Aš negaliu.
- ...Atsiprašau.
Aš labai atsiprašau.
Atleisk man. Prašau...
...tik pasilik.
Ne. Buvai teisus.
Turiu išvykti.
- Jis ras mane. Ras mus.
- Palauk. Tiesiog pasakyk tiesą.
Papasakok, kas nutiko,
ir jei tu bėdoje,
galime pranešti policijai.
Pakalbėsiu su Retu.
Tu nesupranti, Aleksai,
jis ir yra policija.
Mano vyras yra Bostono faras.
Štai kodėl jis gali tai daryti.
Man nerūpi, supanti?
Neleisiu jam daugiau tavęs skriausti.
Neleisiu jam daugiau tavęs skriausti.
Tai nebesvarbu.
Negaliu tavęs į tai velti.
Negaliu į tai velti visos tavo šeimos.
Jis visad ten bus.
- Jis nesitraukia.
- Keite, paklausyk manęs.
Aš įsimylėjęs tave.
Aš įsimylėjęs tave.
Ir jei pasiliksi, pažadu...
...kad pasauly nerasi saugesnės
vietos, nei būdama su manim.
Dieve, kaip aš bijau.
Žinau, bet tu neturėtum bijoti.
Tau nereikia bijoti.
Aš myliu tave.
Prašau, pasilik.
Šeštadienis, 2:03.
Labas, mama, čia Endis.
Perskambink.
Sekmadienis, 9:00.
Sveiki, čia Ernis,
skambinu iš Bafalo...
Pirmadienis, 11:47.
Labas, čia aš.
Žinau, kad jau seniai turėjau paskambinti...
...tenorėjau, kad žinotumėt...
...jog susiradau saugią vietelę.
Sveiki, paskambinot į
"Ivano Žuvų Trobelę",
geriausią Sautporto pakrantės kavinę.
Dirbame nuo antradienio iki sekmadienio,
nuo 10 ryto iki 10 vakaro,
esame įsikūrę 631-oje jachtų įlankoje,
iškart už "Frying pan".
Jei norite palikti žinutę Medei,
padarykite tai po signalo.
Dėkoju.
Tave pasiglemžia tamsa, lyg...
...iš tavęs gyvenimas būtų iščiulptas.
Jautiesi bevertis, neturintis tikslo.
Buvau su juo ilgą laiką.
Nes tai ne jo kaltė, o mano.
Tuomet buvau visiškai viena.
Viskas gerai.
Viskas gerai.
Dabar nusiramink.
Niekad nesu kam nors to sakius.
Aš taip džiaugiuosi, kad tu čia.
Aš taip pat.
Viskas susitvarkys.
Taip.
- Oho!
- Nieko sau!
Padėsi jas sunešti vidun?
Lieku dėkingas, drauguži.
Paklausyk...
...jei yra kokių problemų
dėl jos buvimo čia,
- norėčiau, kad...
- Ne, viskas tvarkoj.
Rimtai. Aš ne prieš.
Man ji patinka.
- Tau ji patinka?
- Aha.
Na, ji ir man patinka.
Žinau, kad ir tu jai patinki.
- Tikrai?
- Taip.
Ar reikia pagalbos?
Tai viskas?
Tu kiek per maža valdyti parduotuvę.
- Ji mano tėčio. Aš jam padedu.
- Tikrai?
- O kur tavo tėtis?
- Šiuo metu nėra.
- Aišku, kuo tu vardu?
- Leksė.
Lekse, aš policininkas, aišku?
Ir važiavau labai ilgą kelią tam,
kad šiandien čia būčiau,
ir norėčiau pasikalbėti
su kuo nors truputį vyresniu.
Gerai?
O kur tavo uniforma?
- Mano uniforma?
- Taip.
Aš detektyvas.
Aš žinai, kas yra detektyvas, Lekse?
- Ne.
- Ne?
Detektyvai gaudo blogiukus.
Štai kuo aš užsiimu.
Taip pat ieškau dingusių žmonių.
Todėl aš čia, Lekse.
Ieškau dingusio žmogaus.
Sakyk...
...ar esi mačiusi šią moterį?
Ne.
- Tu įsitikinus?
- Įsitikinus.
Juk nemeluotum pareigūnui, ar ne?
Ne.
Aišku.
- Kiek reikia mokėti?
- Pusantro dolerio.
Pusantro dolerio.
Du doleriai.
- Ačiū.
- Grąžą pasilik.
Viso labo.
Pasiruošus?
Kokia tu didelė!
Ar policininkai visad nešioja uniformas?
Manau, jie jas nusivelka,
kai grįžta namo iš darbo.
- Sveiki, draugužiai.
- Labas!
- Su Liepos 4-ąja.
- Žiūrėkit, kas gi čia!
- Labas, Lekse!
- Čiupk ją!
Sautporto vidurinės mokyklos marširavimo grupė!
Sautporto ugniagesiai!
O štai ir Kiti Haukas!
Pirmasis lakūnas iš Šiaurės Karolinos!
Ir remiami Amerikos Revoliucijos Dukrų...
Fejerverkai prasidės 9:00,
turėčiau grįžti iškart po jų.
- Ar gerai?
- Galiu eiti kartu?
- Nori eiti drauge?
- Taip, noriu.
- Puiku. Šok į batus.
- Gerai.
Oho.
Jei Leksei dar skaudės skranduką,
ramunėlių arbata turėtų padėti.
- Jos yra parduotuvėj.
- Supratau.
- Puiku. Ar tikrai neprieštarauji?
- Mes susitvarkysim.
- Tikrai?
- Aleksai.
- Na, gerai jau. Eime, vaiki.
- Būkit atsargūs ir pasilinksminkit.
Nori palenktyniaut?
Žiūrėkit, kas pasirodė.
Džošai, bičiuli.
Turim daugybę vietos.
Palūkėk, drauguži.
Leisk man pirmam.
Gerai.
- Puiku!
- Užsivilk ją.
Pasiruošę svarbiajam vakarui?
Norit pasprogdint kaip tikri vyrai?
Padarysim tai, vyručiai.
Džošai, čia negeriama ir nerūkoma.
Ar supratai?
Galim plaukti.
Juk nežadi čia laipiot aplink?
Ar geriau jauties?
- Pradedam!
- Pasiruošę?
- Pirmyn!
- Uždekit juos!
- Štai tavo nuostabusis "Angelo Tortas".
- O ką aš tau sakiau?
- "Angelo Tortas"!
- Tavo nuostabusis "Angelo Tortas"!
Keite?
Labas.
Klausyk, norėjau atsiprašyti
- už tai, ką pasakiau.
- Jis čia.
- Kas toks?
- Žinai, kas.
Nusikirpai plaukus.
Kevinai.
- Gražiai atrodo.
Išties gražiai.
Ačiū.
Radau tave.
Radau tave.
Pasiilgau tavęs, mažute.
Ką tu čia darai?
Aš tenoriu pasikalbėti.
Tenoriu pasikalbėti, kaip anksčiau.
Pameni, kaip apie viską kalbėdavom?
Arba apie nieką, nebuvo svarbu.
Mes tiesiog kalbėdavomės.
- Brangute, labai tavęs pasiilgau.
- Gerai, pasikalbėkim.
- Eime tenai.
- Gerai.
Apie ką nori pasikalbėti?
Nori važiuot namo?
Aš ir esu namie.
Ką? Čia?
Su juo?
Mačiau jus šiandien.
Jis nepažįsta tavęs taip, kaip aš.
- Jis nemyli taip, kaip aš myliu.
- Tikrai ne.
Nori, kad išeičiau.
Ar ne?
Taip. Eik.
Matai, tu nenurodinėji man,
ką daryti.
Tu įskaudinai mane.
- Žinau.
- Tu ir toliau mane skaudini.
- Žinau.
- Turi išeiti.
Dabar pat.
Tu darai klaidą.
Ne, nedarau.
- Mirtinai mane išgąsdinai, Lekse
- Bet aš norėjau pamatyt fejerverkus.
Žinau, pažiūrėsim juos iš viršaus, gerai?
Aš nenoriu.
Čia bus saugiau.
Noriu, kad būtum čia,
ar gerai, Lekse?
Gerai.
Štai.
- Viskas gerai, supratai?
- Aha.
Būsiu apačioje.
Nagi, Aleksai, pakelk.
O, Dieve.
Atleisk. Atsiprašau.
Džiaugiuos, kad mane suradai.
Vežkis mane namo. Vežkis.
Ką tu darai?
Noriu, kad parsivežtum mane namo.
Parsivežk mane namo.
Ne, Lekse! Lekse!
Prižiūrėk Džošą!
Lekse! Lekse!
Keite!
Lekse!
- Tėti!
- Lekse!
Laikykis! Laikykis!
Laikykis, Lekse!
Brangute, aš čia. Aš čia.
Pasitrauk, mažute, pasitrauk.
Aš viską tau atidaviau!
Lipam, laikykis.
Dabar sėskis čia,
pasėdėk truputį.
Keite!
Ne!
Lekse!
Nagi. Noriu, kad šoktum.
Noriu, kad šoktum.
Tau pavyks! Pirmyn.
Nagi, mieloji.
Šok.
Vienas, du... trys, šok!
Prašau...
Mačiau tave.
Atleisk, brangioji.
Ne. Ne! Ne!
Lekse...
Lekse.
- Tu sveika?
- Tau nieko nenutiko?
- Aš labai atsiprašau.
- Tau viskas gerai?
Nesusižeidei? Ar viskas gerai?
Ji sveika, viskas gerai.
Ir tau nieko nenutiko.
Nagi.
Ei, drauguži...
- Nieko nebėra.
- Žinau, kad nebėra.
Bet mes viską atstatysim
taip, kaip buvo, gerai?
Aš jos pasiilgau.
Pasiilgau mamos.
Ir aš jos pasiilgau.
Visad jos ilgėsiuos.
Viskas bus gerai.
Tai vadinas tikrai išvyksti?
Taip. Manau, abi žinom, kad...
man jau laikas keliauti.
Kai tik galėsi, paskambink man.
Kai įsikursi, kad žinočiau,
jog tau viskas gerai einas.
Tik pažvelk, kaip šviečia saulė.
Kaip ryškiai spigina.
Išeitų puiki nuotrauka.
- Kai ką man pažadėk, Keite.
- Gerai.
Pažadėk, kad prifotografuosi daug nuotraukų.
Aantraip gailėsies, kad
neįamžinai tokių akimirkų.
Ačiū.
Už tai, kad esi tokia gera draugė.
Nusipelnai to, Keite.
Tavo vieta čia.
Labas.
Yra laiškas tau.
Nejaugi? Kas per laiškas?
Būsiu su vaikais.
Kaip sekasi?
Moteriai, kurią myli mano vyras.
Jei tai skaitai, vadinas tai tiesa.
Jis myli tave.
Be jokių abejonių, antraip...
...jis nebūtų tau jo davęs.
Galiu tik viltis, kad jauti
jam tą patį, ką ir jis tau.
Aš norėjau tau parašyti laišką,
nes noriu, kad žinotum
vieną be galo svarbų dalyką.
Džiaugiuosi, kad jis rado tave.
Kaip norėčiau čia būti...
...ir susipažinti su tavimi.
Galbūt kažkuria prasme
jau tai darau.
Be mano vyro
ir mano dviejų nuostabių vaikų...
...tu man esi svarbiausias
žmogus pasaulyje.
Nes manęs jau nebėra,
ir jie bus tavo.
Basmati ryžiai.
Ryžių karaliai.
Viskas gerai.
Turi... jais rūpintis.
Pralinksminti juos.
Apkabinti, kai verks.
Užstoti, kai reikės...
...ir mokyti atskirti
gėrį nuo blogio.
Mintis apie tave... suteikia man viltį.
Viltį, kad Aleksas
prisimins, ką reiškia
būti jaunam ir įsimylėjusiam.
Viltį, kad Džošas vėl
turės su kuo žvejoti.
Viltį, kad Leksė turės,
kas jai padeda
jos vestuvių dieną.
Tikiuos, kad vieną dieną
mano šeima vėl bus pilna.
Bet labiausiai aš tikiuosi...
...kad kažkaip būsiu
drauge su jumis.
Stebėdama jus.
Tekstą vertė: Caffeine.
Filmą išleido Seeders.lt komanda.