Tip:
Highlight text to annotate it
X
Judėjimo „Zeitgeist“
atsakas dėl FTB nusitaikymo į politinius aktyvistus kaip į teroristus
...bet man smalsu, ar matote skirtumą, kur
akivaizdžiai taikūs aktyvistai,
tokie kaip aplinkosaugininkai ar kovotojai už gyvūnų teises,
žmonės, kurie filmuojasi dokumentiniuose filmuose ar tiesiog ant šaligatvio
kreida užrašinėja savo šūkius, dabar tapo taikiniu,
tarsi matome naują, kaip jūs jį vadinate,
„nuomonių skirtumų slopinimą“.
Kaip daugelis istorijos studentų žino,
Galilėjus, žymus matematikas ir astronomas,
šiandien daugelio žinomas kaip „Moderniojo mokslo tėvas,“
17-ajame amžiuje buvo bažnyčios priverstas,
grasinant kankinimais,
išsižadėti savo „eretiško“ požiūrio,
kad Žemė sukasi aplink saulę, o ne atvirkščiai.
Ši moksliškai pagrįsta mintis buvo ilgai varžyta religinių dogmų
ir nuo tada metė iššūkį pačios bažnyčios vientisumui.
1634-ųjų laiške Renė Dekartas,
vienas žymiausių pasaulio mąstytojų ir filosofų, teigė:
„Be abejonės, žinote,
kad Galilėjus neseniai imtas cenzūruoti Tikėjimo inkvizitorių
ir kad jo požiūris dėl žemės judėjimo
buvo pasmerktas kaip eretiškas.
Turiu jums pasakyti, kad visi dalykai, kuriuos aiškinau savo traktate,
įskaitant ir doktriną apie žemės judėjimą,
buvo tokie abipusiškai priklausomi,
kad pakanka išsiaiškinti, kad vienas jų yra melas,
kad žinotum, jog visi argumentai, kuriuos naudojau, yra nepagrįsti.
Nors maniau, kad jie pagrįsti labai konkrečiais ir akivaizdžiais įrodymais,
nei už ką pasaulyje nenorėčiau
palaikyti jų prieš Bažnyčios valdžią.
Trokštu gyventi ramiai ir tęsti savo pradėtą gyvenimą,
vadovaudamasis šūkiu: „kad gyventum gerai, turi gyventi nepastebėtas“.“
Jei pažvelgsime atgal ir pamąstysime apie iššūkius, su kuriais susidūrė
ši maža progresyvi ir moksliška bendruomenė
17-ajame amžiuje Europoje,
ir palyginsime baimę bei slopinimo būdus,
kylančius iš ortodoksijos tiek tuomet, tiek ir dabar,
rasime tik nedidelį skirtumą.
Dekarto atsidengimas ir pasitraukimas iš matomumo pozicijos,
kaip jis išreiškė savo šūkiu „kad gyventum gerai, turi likti nepastebėtas“,
yra liūdinanti dispozicija, kuri pasako daug,
ir, deja, išlieka šių dienų pasaulyje.
Baimės, bauginimo ir kiti laiko patvirtinti spaudimo būdai
ir toliau išlieka dominuojančiomis mūsų visuomenės institucijomis
siekiant apsaugoti savo nustatytą tvarką, nežiūrint socialinio teisėtumo.
Dar daugiau, pati kultūra,
kuri visada yra linkusi palaikyti priimtinas pažiūras, išsakytas tų,
kurie turi to laikotarpio galią,
taip pat yra linkusi pasmerkti tuos, kurie sukuria problemas,
taip keldami grėsmę pačiai masiškai priimtai tapatybei.
Galiausiai niekas tiesiog nenori rizikuoti savo gyvybe,
profesija ir reputacija, kad mestų iššūkį to laikotarpio ortodoksijai.
2011-ųjų gegužės pabaigoje naujienų reportažuose
buvo pranešama, kaip Federalinis tyrimų biuras JAV
aktyviai atakavo „Politivius aktyvistus“,
pateikdamas juos kaip „terorizmą“.
Lygiai taip, kaip kadaise Džonas Lenonas ir Martinas Liuteris Kingas
buvo stebimi ir persekiojami FTB dėl savo veiklos,
pasirodo, taip vadinami „anti-terorizmo“ resursai yra naudojami
nusitaikyti į aplinkosaugininkus, taikos, gyvūnų ir politinius aktyvistus.
Lygiai taip, kaip „komunizmu“ buvo kaltinami
tokie žmonės kaip Martinas LIuteris Kingas jaunesnysis 20 a. viduryje,
šis naujesnis, labiau paplitęs 21-ojo amžiaus prietaisas, vadinamas „terorizmu“,
nėra nei kiek mažiau „eretiškas“ kaltinimų įrankis už tuos,
kurie buvo naudojami inkvizicijose prieš šimtmečius,
siekiant išlaikyti politinę-religinę socialinę sistemą.
Taigi, galime prijausti Dekarto nuomonei,
nes judėti prieš laikmečio dvasią
reiškia stoti prieš nelygybę,
nepaisant to, kokia empirinė, svarbi ar akivaizdi
yra tiesa, kurią norite perduoti ir pagal kurią veikti.
Deja, Dekarto pozicija yra nepriimtina šiuolaikiniame pasaulyje.
Rizika, kuri egzistuoja mūsų dabartinėje tvarkoje,
pradeda peraugti laikinas asmenines rizikas,
keliamas pačio aktyvisto protesto.
Tai nebesusiję su tiksliais duomenimis, „teisėmis“ ir „laisvėmis“.
Šiandien kalbame apie patį mūsų civilizacijos stabilumą
ir, jei nieko nedarysime, kils grėsmė mums visiems,
neatsižvelgiant į statusą, įgytą modernioje feodalinėje hierarchijoje.
Galime sutrikę sėdėti ir stebėti,
kaip dėl technologinio nedarbo kyla pasaulinis nedarbas
ir to pasekoje - regioninis nestabilumas, kuris tikrai augs.
Galime spoksoti į pasaulinės ekonomikos sistemišką skolų griūtį,
šalyje po šalies, tarsi domino,
kaip savanaudiškos pasaulinės bankų institucijos,
kuriančios pinigus iš nieko, įveda taupymo priemones,
nukreiptas prieš visų šalių vargšus ir viduriniąją klasę,
idant paremtų gerovę, taip prisidedant prie vis didėjančio pajamų atotrūkio.
Galime sukinėti savo nykščius, kai tai, ką mes tai vadinome „demokratija“,
nepaaiškinamai virsta į pasaulinę plutokratiją,
ir pasaulinė ekonomika imama matuoti pagal tai, kiek pinigų
turtuoliai tarpusavyje pasiskirsto.
Mes galime atitrūkti dėka mažų daikčiukų, kai atogrąžų miškai,
laikomų planetos plaučiais,
yra naikinami vis didesniais mastais,
mažinant mūsų galimybes absorbuoti vis augantį anglies dioksido kiekį atmosferoje.
Galime būti įsijungę TV, kol švaraus vandens ir maisto trūkumas,
kurį dabar patiria daugiau nei 1 milijardas žmonių,
kyla iki 2 ar 3 milijardų.
Galime skenuoti bulvarinius leidinius parduotuvių naujienų stenduose,
kol pats industrinės civilizacijos pagrindas - angliavandenilių ekonomika,
yra per žingsnį nuo trūkumo krizės,
beveik be jokių iniciatyvų, bandant tai pakeisti.
Ir toliau galime apsimesti, kad mūsų „lyderiai“
yra visai kas kita nei „neteisingi lyderiai“,
vedami monetarinių komercinių interesų,
paklūstantys laisvosios rinkos taisyklėms,
su visa įstatymų leidyba bei institucijomis,
paklūstantys didžiausiam rėmėjui.
Ir galime išsišiepę stovėti, kol naujos pasaulinio ginklavimosi varžybos
įgauna pagreitį, kai kiekvienai šaliai iškyla labai realus
karo dėl resursų pavojus,
kokio dar istorijoje nebuvome regėję.
Štai kas skiria mūsų pasaulį nuo to, nuo kurio slėpėsi Dekartas.
Ortodoksijos įbauginimo taktika,
šiame kontekste FTB ar bet kuri kita „žvalgybos agentūra“,
nebėra verta susirūpinimo ar net pripažinimo.
Istorijoje nėra buvę tikrų socialinių pokyčių,
kurie būtų nesutikti priešiškai tų,
kurių tvarka buvo įsigalėjusi.
Ir jei renkiesi baimę, tuomet ji egzistuoja,
ir visi tie trumpi sąrašėliai ir statistiniai duomenys,
kuriuos turi žvalgyba ir policija, įgauna vertę.
Jei renkiesi meilę, išdidumą ir savigarbą,
tuomet jokie kaltinimai, sąrašai ar grasinimai tavęs nesustabdys.
Dabar svarbiausia - skaičiai,
ir jei surinksime kritinę masę,
kad be smurto įveiktume „skaldyk ir valdyk“ techniką,
padėjusią išsilaikyti ortodoksijai,
tuomet žaidimas bus baigtas.
Judėjimas „Zeitgeist“ yra globali, darnos siekianti aktyvistų grupė,
veikianti tam, kad sutelktų pasaulį
bendram tikslui - išlaikyti mūsų rūšies darną, kol dar ne vėlu.
Tai - socialinis, o ne politinis judėjimas,
turintis virš 1100 padalinių beveik visose šalyse.
Tokios pasidalijimą reiškiančios sąvokos kaip tautos, vyriausybės, rasės, politinės partijos,
religijos, tikėjimai ar klasės yra laikomos neveiksniais skirtumais.
Vietoj to mes pripažįstame pasaulį kaip vieną sistemą,
o žmones - kaip vienetą, besidalijantį bendra gyvenamąja vieta.
Mūsų svarbiausias tikslas gali būti apibūdintas kaip
„mokslinio metodo pritaikymas socialiniams reikalams.“
Norėdami daugiau sužinoti apie mūsų veiklą, apsilankykite www.thezeitgeistmovement.com arba www.zeitgeist.lt