Tip:
Highlight text to annotate it
X
Prieš pradedant kelione per tris “E “ (Ekonomika, Energetiką ir Ekosistemą)
mes privalome pasidalinti patyrimu apie dalyką kuris vadinasi „pinigai“.
Pinigai yra kažkas tokio artimo ir kasdieniško,
kad tikriausiai nesulaukė mūsų ypatingo dėmesio.
Pinigai yra grynai žmonių rankų kūrinys, ten kur vieni pinigai išnyksta,
tuoj pat atsiranda kiti, tokie kaip galvijai, tabakas, duona,
kai kurių riešutų rūšių kevalai ir net kriauklelės.
Be pinigų, dabartinė sudėtinga darbo pasidalijimo sistema neegzistuotu,
nes barteriniai mainai nepatogūs ir nepraktiški.
Tačiau svarbiausias dalykas yra tas, kad kiekviena pinigų sistema turi savo privalumus ir trūkumus. 00:00:38.600,00:00:43.500 Tos savybės skatina tam tikrus elgesio modelius ir stabdo kitus, tuo nulemdamos tik sau būdingas pasekmes.
Jeigu mes paanalizuosime pinigų apibrėžimą, rasime tris savybes kurias turi turėti pinigai.
Pirmiausia pinigai turi saugoti vertę.
Auksas ir sidabras puikiai atitiko šią funkciją , nes jų buvo mažai,
juos iškasti reikalavo daug žmogaus darbo, jie yra atsparūs korozijai.
Priešingai JAV doleris, daugmaž pastoviai prarandą savo vertę -
ši savybė baudžia taupančius ir skatina spekuliacijas ir/ arba investavimą.
Antroji pinigų savybė - mainai.
Tai reiškia kad pinigai turi būti plačiai pripažinti tarp gyventojų ir dalyvauti visuose ekonominiuose mainų procesuose.
Trečia savybė yra ta, kad pinigai turi būti apskaitos priemonė,
kas reiškia kad pinigai turi būti dalūs, kiekvienas vienetas lygus kitam.
JAV „apskaitos vienetas“ yra doleris. Deimantai turi didelę vertę,
tačiau negali būti „pinigais“ nes nėra idealiai vienodi vienas kitam,
be to, deimantus skaldant jų vertė mažėja.
todėl jie negali būti apskaitos priemonė.
Lia lia lia... taigi kas išties yra pinigai? Aš tikiu labai paprastu apibrėžimu.
Pinigai yra žmogaus darbo išraiška.
Išskyrus keletą nereikšmingų dalykų, bet kas, kam galite sugalvoti išleisti pinigus, reikalaus žmogau darbo, kad tas dalykas atsidurtu pas jus.
Aš sakau išraiška, bet ne sankaupa todėl, kad aptariamas žmogaus darbas
galėjo būti atliktas praeityje, arba dar tik bus atliktas vėliau.
Koncepcija, kad pinigai tai žmogaus darbo išraiška, yra svarbi
ir mes prie jos grįšime vėliau, ypač kai aptarinėsime skolą.
Kaip rodė paveikslėlių serija anksčiau, praktiškai bet kas gali būti vadinama pinigais-
galvijai, duona, kriauklelės, tabakas. JAV doleris ir visos kitos šiuolaikinės valiutos, 00:02:14.600,00:02:17.500 yra rūšis pinigų vadinamu „pasitikėjimo pinigai“ (niekuo nepadengti vert.).
„Fiat“- lotyniškas žodis reiškiantis „tegul bus padaryta“.
Fiat pinigai turi vertę todėl, kad valdžia įstatymu sako jog tą vertę pinigai turi.
Ir čia mums iškyla klausimas: Kas tiksliai yra JAV doleris?
Kažkada doleris buvo "padengtas" tam tikru kiekiu sidabro arba aukso.
Šiame pavyzdyje mes matome kad doleris kilo iš JAV iždo turto saugyklos (US Treasury),
buvo "padengtas" tam tikru kiekiu sidabro ir sidabras galėjo būti išmokėtas dolerio turėtojui pareikalavus. 00:02:41.600,00:02:45.500 Žinoma tai buvo 1930 metais, ir tie laikai seniai praėjo.
Dabar doleriai yra Federalinio Rezervo (Federal Reserve) privačios įstaigos,
kuriai patikėta valdyti JAV pinigų tiekimą, įsipareigojimas. Galia vykdyti šią funkcija buvo suteikta 1913 m. Federalinio Rezervo Aktu.
Jūs pastebėsite, kad šiuolaikiniai doleriai nebeturi užrašo teigiančio, kad dolerio turėtojas turi teisę į kažką apčiuopiamo.
Taip yra todėl, kad doleriai nėra "padengti" kažkuo materialiu.
Priešingai,“vertė“ kyla iš užrašo esančio štai čia: yra nelegalu
nepriimti dolerio kaip užmokesčio, ir jie (doleriai) yra vienintelė priimtina mokesčių mokėjimo forma.
Yra be galo svarbu tinkamai valdyti tautos pinigų tiekimą, kitaip
pinigų sistema gali būti sunaikinta infliacijos.
Faktas- pasaulyje yra virš 3800 popierinių pinigų pavyzdžių, kurie daugiau nebeegzistuoja.
Yra daugybė tokių (banknotų) pavyzdžių iš JAV ,jie gal ir turi kažkokią numizmatinę vertę,
bet pinigų galios nebe.
Žinoma aš taip pat lengvai galėjau pateikti gražių bet daugiau savo funkcijos neatliekančių pavyzdžių iš Argentinos,
Bolivijos,Kolumbijos ar iš šimto kitų vietų.
Kaip įvyksta hiperinfliacinis valiutos sunaikinimas?
Čia yra sąlyginai nesenas pavyzdys iš Jugoslavijos 1988-1995m laikotarpio. 00:03:55.600,00:03:59.500 Prieš 1990-tuosius Jugoslavijos dinaras turėjo vertę.
Buvo galima kažką nusipirkti už vieną.
Tačiau devintame dešimtmetyje Jugoslavijos vyriausybė turėjo nuolatinį biudžeto deficitą ir
kad jį padengti nuolat spausdino naujus pinigų banknotus.
Apie 1990-tuosius vyriausybė išnaudojo beveik visą valiutos rezervą
ir pradėjo nusavinti privačias piliečių sąskaitas.
Tam kad išlaikyti judėjimą, reikėjo spausdinti vis daugiau ir daugiau,
galiausiai kulminacija buvo pasiekta spausdinant 500 milijardu dinarų vertės banknotus.
Infliacija savo aukštumoje pasiekė 37%. per dieną.
Tai reiškia, kad kainos padvigubėdavo per 48 valandas ar panašiu tempu.
Pažiūrėkime ar galiu paaiškinti konkrečiau. Sakykime kad 2007m sausio 1 dieną,
jūs turite vieną centą ir yra įmanoma kažką už jį nusipirkti.
Jei infliacijos greitis yra 37 proc. Per diena, tai 2007m balandžio 3 dieną, jums reikės milijardo dolerių vertės banknoto
kad nusipirkti tą patį daiktą. Ir atvirkščiai, jei sausio 1 jūs turėtumėte milijardą dolerių sukimštų į lagaminą,
tai balandžio 3 jo perkamoji galia būtu vienas centas.
Aišku, jeigu jūs būtumėte bandę taupyti tuo laikotarpiu, jūs būtumėte praradę visus savo pinigus,
todėl galime tvirtai pasakyti kad infliaciniai režimai baudžia taupančius.
Žiūrint iš kitos pusės, infliacinių pinigų režimai skatina išlaidavimą
ir reikalauja investuoti bei spekuliuoti tam kad pinigai bent jau suspėtu su infliacija ir neprarastu savo vertės.
Žinoma investavimas ir spekuliavimas neapsieina be rizikos, todėl mes galime praplėsti pirmąjį teiginį ir
pasakyti, kad infliacinės pinigų sistemos verčia piliečius
nuolatos rizikuoti savo sunkiai uždirbtais pinigais.
Čia verta minutei ar dviem sustoti ir įsigilinti.
Kadangi istorija rodo, kaip dažnai valiutos valdomos netinkamai, dar svarbiau tai,
kad mes turime atidžiai stebėti savo patikėtinius, kuriems pavesta valdyti pinigų sistemą ir įsitikinti, jog
jie nėra neatsakingi, nesukurs per daug pinigų tiesiai iš oro ir infliacijos procese nesunaikins musu santaupų,
kultūros ir sąntvarkos.
Luktelėkit , ar tik nepasakiau „sukurs pinigus iš oro“?
Taip, būtent taip ir sakau.
Tai yra be galo svarbus procesas jūsų, mūsų, mano ateičiai
jog mes praleisime kitas dvi dalis mokydamiesi apie tai kaip atsiranda pinigai.
Jei jūs pasiruošę, eikime į sekančią dalį.