Tip:
Highlight text to annotate it
X
"Visa tai, kas veikė anksčiau, kas
pakurstydavo tas beprotiškas rasizmo,
nacionalizmo, lytinio ir religinio šovinizmo
aistras, pradeda nebeveikti."
"Būti geru ar blogu, sėkmingu ar ne,
mes mokomės visą gyvenimą."
"Tai viso labo tik atrakcionas,
ir mes jį galime pakeisti kada tik panorėję.
Tai tik pasirinkimas. Be pastangų, be darbo, be pinigų."
"Aš supratau, kad ne taip žaidžiu šį žaidimą.
Žaidimas buvo suprasti, kas aš jau buvau."
"Mes matėme
kaip yra svarbu
žmogaus mąstyme iššaukti,
radikalius pokyčius.
Krizė, tai visų pirma krizė sąmonėje.
Tai krizė, kuri nebegali daugiau
taikstytis su senomis normomis,
senais modeliais,
senovinėmis tradicijomis.
Ir, žiūrint į tai, koks pasaulis yra dabar,
su visomis jo kančiomis,
konfliktais,
brutaliu žiaurumu,
agresija,
ir panašiai...
Žmogus
yra toks, koks ir buvo.
Vis dar brutalus,
žiaurus,
agresyvus,
gobšus,
konkuruojantis.
Ir, kažkur tarp šių savybių,
jis sukūrė visuomenę."
Sveikumo neišmatuosi prisitaikydamas
prie giliai sergančios visuomenės. J. Krishnamurti
Visuomenė šiandien -
tai grupė institucijų.
Nuo politinių,
teisės,
religijos.
Iki institucijų visuomenės klasėms,
šeimos vertybėms,
ir profesinei specializacijai.
Akivaizdu, kokią didžiulę įtaką šios socialinės
struktūros turi
formuojantis mūsų suvokimui ir perspektyvoms.
Tačiau, visos šios institucijos, tarp kurių mes gimstame,
kurios mums nurodo kryptį ir nuo kurių mes priklausome,
nėra taip priimtos,
ir neteisingai suprastos,
kaip monetarinė sistema.
Atitinkanti beveik religines proporcijas,
visuotinė monetarinė sistema egzistuoja kaip vienas
iš labiausiai pripažintų tikėjimų kokių tik gali būti.
Kaip kuriami pinigai,
kokiomis taisyklėmis remiantis jie valdomi,
ir kaip iš tikrųjų tai įtakoja visuomenę -
tai klausimai, kurių didžioji visuomenės dalis neužduoda.
Pasaulyje, kuriame 1% valdo 40% visos planetos turto.
Pasaulyje, kuriame 34 000 vaikų miršta kiekvieną dieną
nuo skurdo ir ligų, kurias galima būtų išgydyti,
ir kur 50% žmonijos gyvena už mažiau
nei 2 dolerius per dieną...
Viena tampa aišku.
Kažkas yra tikrai ne taip.
Ir visiškai nesvarbu žinome mes tai ar ne,
tačiau visų šių sukurtų institucijų,
o kartu ir pačios visuomenės,
pagrindas yra pinigai.
Todėl, šios monetarinės sistemos veikimo principo supratimas
yra kritinis, norint suprasti, kodėl
mūsų gyvenimas yra toks koks yra.
Deja, dažnai į ekonomiką yra žiūrima
kaip į painų ir nuobodų mokslą.
Pilni sudėtingo finansinio žargono informacijos
srautai, kartu su bauginančia matematika,
greitai atbaido žmones nuo noro visą tai suprasti.
Tačiau faktas yra tas,
kad visas šis finansinės sistemos sudėtingumas
yra tik kaukė.
Kuri yra skirta paslėpti vieną iš labiausiai
visuomenę paralyžiuojančių struktūrų,
su kuria žmonijai teko susidurti.
Nei vieni nėra taip beviltiškai pavergti, kaip tie,
kurie galvoja, kad yra laisvi.
- Johann Wolfgang von Goethe - 1749-1832
Prieš keletą metų Centrinis Jungtinių Valstijų bankas,
Federalinis Rezervas,
išleido dokumentą pavadinimu
''Šiuolaikinė Pinigų Mechanika".
Šis leidinys atskleidžia įsigalėjusią
pinigų kūrimo praktiką,
kurią naudojo Federalinis Rezervas
ir visas pasaulinių komercinių bankų tinklas.
Įvadiniame puslapyje pateikiama:
"'Šio dokumento tikslas -
apibūdinti pagrindinį pinigų kūrimo principą
smulkaus skolinimosi bankų sistemoje."
Toliau yra apibūdinamas smulkaus skolinimosi procesas
naudojantis įvairią bankininkystės terminologiją.
Išvertus į suprantamą visiems kalbą,
tai atrodo maždaug taip:
Jungtinių Valstijų vyriausybė nusprendžia,
kad jai reikia pinigų.
Tada ji skambina Federaliniam Rezervui
ir prašo, tarkim 10 milijardų dolerių.
FED atsako: žinoma, mes nupirksime
10 milijardų valstybinių obligacijų iš jūsų."
Tuomet, vyriausybė paima keletą popieriaus lapelių,
nupiešia ant jų oficialiai atrodančius ženkliukus
ir pavadina tai - Iždo obligacijomis.
Tada šioms obligacijoms suteikiama
10 milijardų dolerių vertė
ir nusiunčiama į federalinį rezervą.
Federalinis Rezervas savo ruožtu nupiešia
ir savuosius popierėlius.
Tik dabar jie vadinasi Federalinio Rezervo banknotais.
Ir jiems taipogi suteikiama
dešimties milijardų dolerių vertė.
Šiuos banknotus FED išmaino į vyriausybės obligacijas.
Kai tik įvyksta mainai,
vyriausybė šiuos dešimt milijardų
federalinio rezervo banknotų
ir padeda į banko sąskaitą.
Nuo šios akimirkos, popieriniai banknotai
oficialiai tampa legaliais atsiskaitymo pinigais,
taip papildydami JAV atsargas 10 milijardų JAV dolerių.
Ir štai, dešimt milijardų naujų pinigų sukurta.
Be abejo, tai yra tik apibendrinantis pavyzdys.
Realiai tokie mainai vyksta elektroniniu būdu,
nenaudojant jokių popierėlių.
Išties, faktiškai tik 3% JAV pinigų pasiūlos
egzistuoja popierinėje valiutoje.
Likusieji 97% egzistuoja vien tik kompiuteriuose.
Taigi, valstybinės obligacijos faktiškai
yra skolos įsipareigojimas.
Ir kai FED nusiperka šias obligacijas
su pinigais, kurie buvo sukurti tiesiog iš oro,
valstybė iš tikrųjų pasižada grąžinti
šiuos pinigus Federaliniam rezervui.
Kitaip tariant, pinigai buvo sukurti iš skolos.
Toks paradoksas pribloškia - kaip pinigai arba vertybės
gali būti sukurti iš skolos
arba įsipareigojimo, taps aiškesnis su tolimesniu pratimu.
Taigi, mainai įvyko ir 10 milijardų dolerių
jau "guli" komercinio banko sąskaitoje.
Būtent čia reikalai pasidaro itin įdomūs.
Pagal pagrindinę dalinių atsargų tvarką,
šis dešimties milijardų dolerių indėlis
iškarto tampa banko atsargų dalimi.
Kaip ir bet kuris kitas indėlis.
Ir laikantis pinigų atsargų reikalavimo,
kuris minimas ''Šiuolaikinėje Pinigų Mechanikoje'':
"Bankas turi turėti legaliai reikalaujamas atsargas
lygias tam tikram visų indėlių procentui".
Toliau tai yra patikslinama:
"Pagal dabartines nuostatas,
atsargų dalis daugumai sąskaitų operacijų turi būti 10%".
Tai reiškia, kad 10% nuo 10 milijardų dolerių indėlio,
arba vienas milijardas,
yra laikomas privalomomis atsargomis.
Tuo tarpu kiti 9 milijardai
yra laikomi atsargų 'pertekliumi',
ir gali būti naudojami kaip pagrindas
naujoms paskoloms.
Būtų logiška manyti, kad šie 9 milijardai
tiesiogine to žodžio prasme, atsirado
iš esamų sąskaitoje tų 10 milijardų dolerių.
Tačiau, tai nėra taip. Kas išties įvyksta,
yra tai, kad tie devyni milijardai
paprasčiausiai yra sukuriami iš oro
ant viršaus jau egzistuojančio 10 milijardų indėlio.
Štai taip yra didinama pinigų masė.
Kaip teigiama ''Šiuolaikinėje Pinigų Mechanikoje'':
"žinoma, jie (bankai) neskolina pinigų,
kuriuos gavo kaip indėlius.
Jei jie tai darytų, jokių papildomų pinigų nebūtų kuriama.
Ką jie iš tikrųjų daro - tai, kad skolindami
jie priima įsipareigojimų raštus"
- paskolų sutartis -
mainais į kreditą (pinigus) į skolininko einamąją sąskaitą.
Kitaip tariant, tie 9 milijardai gali būti sukurti iš nieko.
vien todėl, kad yra paklausa tokiai paskolai,
ir yra 10 milijardų dolerių indėlis,
kuris patenkina privalomas atsargų normas.
Įsivaizduokime, kad kažkas ateina į banką ir
pasiskolina esamus 9 milijardus dolerių.
Tikėtina, kad pinigai bus paimti ir padėti
į asmeninę sąskaitą banke.
Procesas vėlgi kartojasi.
Šis indėlis iškart tampa banko rezervo dalimi.
Dešimt procentų yra izoliuojama, o likę 90% iš 9 milijardų
arba 8.1 milijardo, tampa prieinami kaip
naujai sukurti pinigai, naujoms paskoloms suteikti.
Ir, be abejo, tie 8.1 milijardai vėlgi gali būti paskolinti
ir padėti sukuriant papildomus 7.2 milijardus,
ir dar 6.5 milijardus….ir dar 5.9 milijardus
ir taip toliau...
Šis indėlio-pinigų kūrimo-paskolos ciklas
praktiškai gali tęstis iki begalybės.
Paskaičiavus, iš tų pradinių 10 milijardų gali būti
sukurta vidutiniškai apie 90 papildomų milijardų dolerių.
Kitaip tariant, bankas iš kiekvieno indėlio
gali būti sukurta devynis kartus tos sumos.
Money-Jitters. Paprašykite Amerikos Banko stiklainį
raminančių greitų pinigų.
P-I-N-I-G-A-I yra patogi asmeninės paskolos forma.
Dabar, kai mes suprantame, kaip kuriami
pinigai smulkaus rezervo bankinėje sistemoje.
Iškyla logiškas ir kartu slidus klausimas:
Kas gi suteikia šiems, naujai sukurtiems, pinigams vertę?
Atsakymas: Pinigai, kurie jau egzistuoja.
Išties, šie nauji pinigai vagia vertę iš
jau apyvartoje esamų pinigų.
Kadangi bendra pinigų masė auga,
neatsižvelgiant į prekių ir paslaugų paklausą,
o, kaip žinome, paklausa ir pasiūla apibrėžia pusiausvyrą,
natūralu, kad kyla kainos, taip
sumažindamos kiekvieno dolerio vertę.
Paprastai tai yra vadinama 'Infliacija'.
O infliacija iš tikrųjų yra paslėptas visuomenės mokestis.
Kokį patarimą dažniausiai jei duoda?
Išpūskite (išauginkite) valiutą.
Jie nesako nuvertinkite valiutą.
Jie nesako apgaudinėkite žmones pasinaudojant
jų santaupomis, jie sako sumažinkite palūkanų normą.
Tikroji apgavystė yra, kai mes iškreipėme pinigų vertę.
Kai sukuriame juos iš 'oro' ir nėra jokių santaupų.
Tačiau yra, taip vadinamas "Kapitalas".
Taigi mano klausimas būtų - kaipgi mes
galime taip išspręsti infliacijos problemas?
Tai yra - didindami pinigų masę,
kurios dėka atsiranda infliacija?"
Žinoma, tai neįmanoma.
Dalinio skolinimosi monetarinė sistema
iš esmės jau ir yra infliacinė.
Nes pinigų masės didinimas, nedidinant
proporcingai prekių ir paslaugų pasiūlos, ekonomikoje
visada priveda prie valiutos nuvertėjimo.
Tarp kitko, žvilgtelėjus į santykį tarp
JAV dolerio vertės ir pinigų pasiūlos praeityje,
šį faktą atspindi idealiai,
nes atvirkštinis santykis yra akivaizdus.
Vienas 1913-ų metų doleris lygus
21 doleriui ir 60 centų 2007 metais.
Nuo to laiko, kai atsirado Federalinis
rezervas doleris nuvertėjo 96%.
Taigi, jei ekonominės infliacijos realybė
atrodo absurdiška ir ekonomiškai pasmerkta.
Susimąstykite kaip iš tikrųjų absurdiškai
funkcionuoja mūsų finansinė sistema.
Šioje sistemoje pinigai yra skola,
o skola yra pinigai.
Tai 1950 - 2006 metų JAV pinigų pasiūlos diagrama
O čia JAV nacionalinės skolos diagrama
už tą patį laikotarpį.
Įdomu tai, kad tendencijos yra iš esmės vienodos.
Kuo daugiau yra pinigų, tuo didesnė skola
Kuo didesnė skola, tuo daugiau pinigų.
Kitaip tariant, kiekvienas doleris Jūsų piniginėje
yra kažkieno kažkam skolintas.
Atminkite, kad vienintelis būdas sukurti pinigus tai
- juos kažkam paskolinti (duoti į kreditą).
Todėl jeigu visi, tame tarpe ir vyriausybės,
sugebėtų susimokėti visas skolas
apyvartoje neliktų nei vieno dolerio.
"Jeigu nebūtų skolų mūsų piniginėje
sistemoje, nebūtų ir jokių pinigų "
- Marriner Eccles - Governor of
the Federal Reserve September 30th, 1941
Iš tikro, paskutinį kartą Amerikos istorijoje
nacionalinė skola buvo visiškai išmokėta
1835 m. po to, kai prezidentas Andrew Jackson'as
uždarė Centrinį Banką, kuris buvo
prieš įsteigiant Federalinį rezervą.
Faktiškai visa Jackson'o politika buvo paremta
jo įsipareigojimu uždaryti Centrinį Banką.
Jis tvirtino: "Visos dabartinio banko pastangos, siekiant
kontroliuoti vyriausybę, yra ne kas kita,
kaip perspėjimas Amerikos žmonėms
jeigu jie ir toliau leisis būti amžinai apgaudinėjami šios
ar kitos panašios institucijos."
Deja ši perspėjimas gyvavo neilgai.
1913 metais tarptautiniams bankininkams
sėkmingai pavyko įsteigti kitą Centrinį Banką,
kuris buvo pavadintas Federaliniu Rezervu.
Ir kol jis egzistuoja
amžina skola - garantuojama.
Iki šiol mes diskutavome, kaip pinigai
yra kuriami per paskolas.
Šios paskolos yra paremtos banko atsargomis,
o atsargos atsiranda iš indėlių.
Šioje, dalinio skolinimo sistemoje,
bet kuris indėlis išauga į devynis kartus didesnę sumą.
taip nuvertindamas apyvartoje esančius
pinigus ir pakeldamas kainas.
Ir, kadangi visi šie pinigai yra sukurti iš skolų,
ir atsitiktinai cirkuliuoja per prekybą,
žmonės tampa atskirti nuo jų tikrosios skolos .
Taip atsiranda stiprus disbalansas,
kur žmonės yra priversti konkuruoti dėl darbo,
kad galėtų ištraukti pakankamai pinigų iš jų masės,
taip padengdami savo pragyvenimo išlaidas.
Kad ir kaip iškreipta ir atvirkščia tai atrodytų,
dar yra vienas elementas, kurį mes praleidome šioje lygtyje.
Ir tai yra elementas tokios struktūros,
kuris atskleidžia visą šios sistemos aferą.
Tai Palūkanos.
Kai vyriausybė skolinasi iš FED,
arba kai žmogus ima kreditą iš banko,
paskolą jie privalo grąžinti kartu su palūkanomis.
Kitaip tariant, beveik kiekvienas esamas doleris
galų gale turi būti grąžintas bankui,
o kartu su juo ir palūkanos.
Bet,
jeigu visi pinigai yra pasiskolinti iš centrinio banko
ir komerciniams bankams suteikiant paskolas,
jų kiekis yra išpučiamas,
kurį galima būtų pavadinti tiesiog "principu",
nusakančių pinigų masės kūrimą.
Tada klausimas, kur yra pinigai,
kurie turėtų padengti visas palūkanas?
Jų nėra.
Jie neegzistuoja.
Išvados tiesiog šokiruoja.
Pinigų sumos, kurias reikia grąžinti bankams,
visada bus didesnės nei esančios apyvartoje.
Štai kodėl infliacija ekonomikoje yra pastovi.
Nuolat reikia naujų pinigų, kad būtų
galima padengti nuolatinį deficitą,
kuris buvo sukurtas iš būtinybės sumokėti palūkanas.
Tai, taip pat, reiškia, kad žiūrint matematiškai,
defoltai ir bankrotai,
tiesiogine to žodžio prasme yra įkonstruoti į sistemą.
Taip visada visuomenėje bus vargšų,
kurie negauna beveik nieko.
Čia kaip žaidime "šokis su kėdėmis",
kai tik muzika nutyla, visada lieka pralaimėjusysis.
O tai ir yra esmė.
Jūsų pajamos nuolat tampa banko pajamomis.
Jeigu esate nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų,
jie perima jūsų nuosavybę.
Ypač siutina, kai supranti, kad įsipareigojimų
nevykdymas yra neišvengiamas,
dėl šio dalinio skolinimo ypatumų. Bet dar ir dėl to,
kad pinigai, kuriuos esi skolingas bankui,
realybėje net neegzistavo.
1969, Minesotoje buvo nagrinėjama žmogaus
vardu Jerome'as Daly, byla
kuris suabejojo banko, kuris jam suteikė paskolą
namui įsigyti, teise perimti jo namą.
Jo argumentas buvo tas, kad nekilnojamo turto
įkeitimo aktas reikalauja abiejų pusių,
tiek jo, tiek banko tam tikro teisiškai
patvirtinto turto užstatymo.
Teisine kalba tai vadinama
aplinkybė [sutarties pagrindas. Sutartis yra
paremta vienokio ar kitokio užstatyto turto mainais.]
Ponas Daly tvirtino, kad pinigai, tiesa sakant,
buvo ne banko nuosavybė,
kadangi jie buvo sukurti iš niekur,
iškart po paskolos sutarties pasirašymo.
Prisimenate ką "Šiuolaikinių pinigų Mechanika"
dėsto apie paskolas?
"Suteikiant paskolas yra priimami skoliniai
įsipareigojimai iškeičiant juos į kreditus".
"Atsargos nėra įtakojamos paskolų.
Bet, indėlio kreditai prisideda prie bendros
bankų indėlio sumos".
Kitaip tariant, pinigai atsiranda visiškai neparemiant jų
jokiu egzistuojančiu banko turtu (aktyvams). Bankas
juos paprasčiausiai išgalvoja, remdamasis niekuo kitu,
kaip tik teorine atsakomybe ant popieriaus.
Progresuojant teisminiam procesui, banko prezidentui
Ponui Morgan'ui teko atsakyti.
Ir asmeniniame teisėjo memorandume, jis prisiminė,
kad kaltinamasis - banko prezidentas - pripažino,
kad kartu su Federaliniu Rezervo Banku, pinigai
ir kreditai buvo sukurti remiantis pagal visas taisykles.
Pinigai atsirado tik tada, kai jie buvo sukurti.
Ponas Morgan'as pripažino,
kad joks JAV įstatymas ar statutas nesuteikė
jam tokios teisės.
Turi egzistuoti teisiniai aktai, kurie palaiko šį veiksmą.
Prisiekusieji išsiaiškino, kad nebuvo jokių teisės aktų
ir aš sutinku.
Jis, taip pat, poetiškai pridūrė:
"Tik Dievas gali sukurti kažką vertingo iš nieko.".
Pagal šias išvadas, teismas atmetė banko reikalavimą
turto atėmimui ir Daly išsaugojo savo namus.
Šis teismo sprendimas yra be galo reikšmingas.
Kiekvienąkart tau skolinantis pinigus iš banko, ar
tai būtų būsto paskola, ar kreditinės kortelės mokestis,
tau suteikti pinigai yra ne tik klastotė, bet dar
yra susitarimas yra neteisėtas.
O tai iškart padaro sutartį negaliojančią. Juk bankas
jau nuo pat pradžių neturėjo pinigų, kuriuos skolino.
Deja, šie teisiniai supratimai yra užgniaužti
ir ignoruojami.
O šis amžinas turto perleidimo ir skolų žaidimas tęsiasi.
Ir tai mus priveda prie svarbiausio klausimo:
Kodėl?
Per Amerikos pilietinį karą, prezidentas Linkolnas atsisakė
didelių palūkanų paskolų,
kurias siūlė Europos bankai nusprendė padaryti tai,
ką siūlė Amerikos pradininkai.
Tai buvo sukurti nepriklausomą ir ne skolinę valiutą.
Tai buvo pavadinta "The Greenback".
Netrukus, kai buvo pradėta tai vykdyti, atsirado dokumentas,
kuris cirkuliavo tarp privačių Britų ir Amerikos bankų.
Jame buvo teigiama:
"...vergovė yra darbo jėgos valdymas kartu prisiimant
atsakomybę už darbininkus,
tuo tarpu Europos planas skelbė... kapitalistai turėtų
kontroliuoti darbo jėgą, kontroliuojant darbo užmokestį.
Tai gali būti daroma kontroliuojant pinigus.
To neleis Greenback... kadangi jo kontroliuoti
mes negalime."
Dalinio rezervo valdymo politika,
sukurta Federalinio Rezervo,
kuri paplito praktiškai visuose pasaulio bankuose,
išties, yra ne kas kita, kaip moderni vergovės forma.
Pagalvokite apie tai. Pinigai sukurti iš skolų.
Ir ką žmonės daro kai jie yra skolingi?
Jie atsiduoda darbui, kad galėtų juos gražinti.
Bet jeigu pinigai gali būti sukuriami tik iš skolų,
kaip tada visuomenė gali kada nors būti laisva nuo skolų?
Negali ir tai yra esmė.
Ir ta baimė prarasti turtą, kartu su bandymais neatsilikti
nuo nuolatinės skolos ir infliacijos, įgimtos sistemoje,
apjungta neišvengiamo stygiaus pačių pinigų masėje,
sukurta palūkanų, kurios niekada negali būti grąžintos,
leidžia išlaikyti užmokesčio vergus eilėje,
bėgančius žiurkėno rate su milijonais kitų,
taip suteikiant energiją imperijai,
kurioje to naudą jaučia tik elitas esantis
piramidės viršūnėje.
Taigi, dienos pabaigoje:
kam jūs iš tikrųjų dirbate?
Bankams.
Bankai kuria pinigus ir anksčiau ar vėliau jie sugrįžta ten.
Jie yra tikrieji valdovai, kartu su korporacijomis
ir valdžiomis, kurias remia.
Fizinė vergovė reikalinga žmonėms apgyvendinti
ir pamaitinti.
Ekonominėje vergijoje žmonės maitina
ir apgyvendina save patys.
Tai yra viena išmintingiausių visuotinės manipuliacijos
suktybių, kokia tik kada nors buvo sukurta.
O jos šerdyje -
karas prieš populiaciją.
Skola - tai ginklas naudojamas užkariauti
ir pavergti visuomenes,
o palūkanos šio ginklo amunicija.
Ir kol dauguma vaikštinėja aplink nesuvokdami šios tikrovės,
bankai, kartu su vyriausybėmis ir korporacijomis,
ir toliau tobulina bei plečia savo ekonominio karo taktiką,
kurdami naujas bazes, tokias kaip Pasaulio Bankas
ir Tarptautinis Valiutos Fondas.
O dar kartu kurdami naujus karius...
Ekonominius žudikus.
Yra du būdai, kaip užkariauti ir pavergti tauta.
Vienas yra kardu. Kitas yra skola.
- John Adams - 1735-1826
Mes, ekonominiai žudikai, esame atsakingi už tai,
kad sukūrėme pirmąją tikrai globalią imperiją
ir mes dirbame įvairiai.
Tačiau, ko gero, pats dažniausias būdas yra, kad
mes pasirenkame šalį turinčią resursų, pavyzdžiui naftos,
ir tada, tai šaliai suorganizuojame didžiulias paskolas iš
Pasaulio Banko ar vienų iš dukterinių jo organizacijų.
Bet pinigai iš tikrųjų niekada nepasiekia tos šalies.
Vietoj to, jie atitenka mūsų didžiosioms korporacijoms
pastatyti infrastruktūrinius projektus toje šalyje.
Elektrinės, industriniai parkai, uostai...
Objektai, kurie neša pelną keliems turtingiems
žmonėms toje šalyje.
Žinoma, kartu ir mūsų korporacijoms.
Bet iš tiesų visiškai nepadeda žmonių daugumai.
Tačiau, šie žmonės,
visa šalis lieka didžiulėje skoloje.
Tai tokia didelė skola, kad jie jos negali grąžinti,
o tai ir yra plano dalis...
Jie negali jos išmokėti.
Tada mes, ekonominiai žudikai, grįžtam pas juos ir sakom:
"jūs mums skoloje daugybę pinigų. Jūs negalite grąžinti
skolos, todėl parduosime mums savo naftą
mūsų kompanijoms itin pigiai",
"leisite mums statyti karines bazes savo šalyje",
arba "siųsite karius į pagalbą mums kažkur pasaulyje,
kaip, tarkim Irakas", arba "arba balsuosite su mumis kitame
JT balsavime",
privatizuosite savo elektros energijos kompanijas,
o, taip pat, ir vandens bei nuotėkų sistemas,
ir parduosite jas JAV ar
tarptautinėms korporacijoms."
Tai yra greitai augantis procesas ir jis labai tipiškas,
kaip veikia TVF ir Pasaulio bankas.
Jie priverčia šalį įsiskolinti ir ta skola tokia didelė,
kad šalis nebegali jo grąžinti,
Ir tada jie pasiūlo perfinansuoti skolą ir mokėti
dar didesnes palūkanas.
Žinoma, už tai pareikalaujant
kažko atgal, tai pavadindami "sąlygų laikymusi"
arba "geru valdymu",
kas iš esmės reiškia, kad šalis turi parduoti
savo išteklius,
taip pat ir ne vieną visuomeninę paslaugą, komunalinių
paslaugų kompanijas, kartais net švietimo sistemas,
baudžiamąsias sistemas,
draudimo kompanijas, užsienio korporacijoms.
Taigi, tai dviguba, triguba, keturguba našta!
Precendentas ekonominių žudikų atsiradimui
prasidėjo dar ankstyvaisiais 50'iais,
kai demokratiškai išrinktas Mossadegh,
kuris buvo išrinktas Irane... Daug kas tikėjo,
kad buvo viltis demokratijai
vidurio rytuose ir visame pasaulyje. Jis netgi
buvo Times žurnalo metų žmogumi.
Bet... viena iš idėjų, kurių jis atnešė ir
pradėjo diegti buvo,
kad užsienio naftos kompanijos turėjo mokėti Irano žmonėms
daug daugiau už tą naftą, kurią jie išgabendavo iš šalies,
o Irano žmonės turėtų gauti naudą iš savo pačių naftos.
Keista politika.
Mums tai, žinoma, nepatiko. Bet mes bijojome daryti
tai ką normaliai darėme - siųsti karius.
Vietoj to mes nusiuntėme CŽV agentą Kermit'ą Roosevelt'ą,
Teddy'o Roosevelt'o giminaitį.
Ir Kermit'as nuvykęs ten su keliais milijonais dolerių
labai veiksmingai ir efektyviai, ir per trumpą laiką
sugebėjo nuversti Mossadeg'ą
ir atvedė Irano šeichą, kad jį pakeistų, kuris visada buvo
nuolankus naftai. Ir tai buvo itin efektyvu.
"Gaujos užtvindė Teheran'ą.
Armijos pareigūnai šaukė, kad Mossadeg'as pasidavė ir j
o režimas, kaip virtualaus diktatoriaus - pasibaigė.
Gatvėse buvo pilna Šeicho nuotraukų,
o žmonių sentimentai jam pasikeitė.
Šeichas sugrįžo namo."
Taigi čia, JAV, Vašingtone žmonės apsižiūrėjo aplink
ir tarė: "vow, tai buvo taip lengva ir pigu".
Šis įvykis sukūrė naują būdą kaip valdyti šalis
ir kurti imperiją.
Vienintelė problema buvo, kad Ruzveltas buvo
kozirį turintys CŽV agentas
ir jei jis būtų pagautas, pasekmės būtų itin rimtos.
Taigi, labai greitai buvo priimtas sprendimas
pasinaudoti privačiais konsultantais,
kad būtų galima pervesti pinigus per Pasaulio banką ar TVF,
ar bet kokią kitą panašią agentūrą,
ir surinkti tokius žmones kaip aš,
dirbti privačioms kompanijoms.
Todėl netgi ir pagavus mus, nebūtų jokių
pasekmių valdžios institucijose.
Kai Arbenz'as tapo Gvatemalos prezidentu, šalis buvo
stipriai prispausta po United Fruit Company padu,
kuri buvo didelė tarptautinė korporacija. Arbenz vykdė savo
rinkimų kampaniją su mintimi, kad reikia grąžinti
žemę šios šalies gyventojams.
Ir vos tik jis gavo valdžią, iškart pradėjo įgyvendinti
savo politiką, kad būtų būtent taip ir daroma,
tai yra, grąžinama žemė žmonėms.
"United Fruit" tai nelabai patiko.
Taigi, jie pasamdė viešųjų ryšių firmą, pradėjo
didžiulę kompaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose,
kad įtikintų Jungtinių Amerikos Valstijų piliečius,
spaudą ir net patį kongresą,
kad Arbenz'as buvo sovietų marionetė
ir kad jei mes leisime jam likti valdžioje,
Sovietai šiame pusrutulyje turės įtaką.
O tuo metu visi bijojo raudonojo teroro, komunizmo teroro.
Ir, sutrumpinant istoriją, iš šios viešų ryšių kampanijos
buvo pasižadėta tiek CŽV, tiek armijos pašalinti šį žmogų.
Tai mes ir padarėme. Nusiuntėme lėktuvus,
nusiuntėme karius, nusiuntėme šakalus,
nusiuntėme viską, ką turėjome. Ir mes jį pašalinome.
Vos tik tai įvyko,
naujas žmogus užėmė jo vietą ir iš esmės sugrąžino
viską tarptautinėms korporacijoms,
įskaitant United Fruit.
Daugelį metų Ekvadoras buvo valdomas
pro-amerikietiškų diktatorių, dažnai gana žiaurių.
Tada buvo nuspręsta, kad bus rengiami tikri
demokratiški rinkimai.
Kandidatuodamas į prezidento postą Jaime'is Roldos'as,
kaip pagrindinį tikslą įvardino
tai, kad būtų užtikrinta, jog Ekvadoro ištekliai
būtų panaudoti padėti žmonėms.
Ir jis laimėjo - užtikrintai.
Daugiausia balsų nei kada nors kas nors Ekvadore
buvo laimėjęs.
Ir tada pradėjo įgyvendinti savo politiką.
Kuri užtikrintų, jog pelnas gautas iš naftos,
padėtų žmonėms.
Na... Mums Jungtinėse Valstijose tai nepatiko.
Aš buvau nusiųstas kaip vienas iš keleto
ekonominių žudikų nuversti Roldos'ą
Papirkti jį. Įtikinti jį... Leisti jam suprasti...
Jūs žinote.
"Gerai, tu žinai, kad tu ir tavo šeima gali tapti
labai turtingais, jei žaisi pagal mūsų taisykles".
"Bet jei ir toliau įgyvendinsi savo politiką,
kurią pažadėjai, mes tave pašalinsime."
Jis neklausė...
Ir buvo nužudytas...
Vos tik nukritus lėktuvui, visa vietovė buvo aptverta.
Vieninteliai žmonės, galintis ten patekti,
buvo JAV armija iš šalia esančios bazės
ir šiek tiek Ekvadoro armijos.
Kai tik buvo pradėtas tyrimas,
du pagrindiniai liudytojai žuvo automobilių avarijose
taip ir nespėję paliudyti.
Daug keistų dalykų gaubė
Jaime'io Roldos'o nužudymą.
Aš, kaip ir dauguma žmonių, kurie matė šį tyrimą,
visiškai neabejojome, kad tai buvo nužudymas.
Ir, žinoma, būdamas ekonominiu žudiku,
visados tikėjausi, kad kažkas nutiks Jaime'iui,
ar tai bus nužudymas, aš nebuvau įsitikinęs,
bet, kad jis buvo pašalintas - žinojau, todėl,
kad jis nebuvo korumpuotas ir nesutiko tokiu tapti.
Omar Torrijos, Panamos prezidentas,
buvo, žinote, mano vienas iš mėgstamiausių žmonių.
Man jis išties patiko.
Jis buvo labai charizmatiškas. Jis buvo žmogus,
kuris išties norėjo padėti savo šaliai.
Ir kai aš bandžiau jį papirkti, jis pasakė:
"Klausyk, John'ai"
- jis vadino mane Juanito -
Jis pasakė: "Klausyk Juanito, man nereikia pinigų.
Aš tenoriu, kad su mano šalimi
būtų elgiamasi sąžiningai.
Man reikia, kad JAV grąžintų skolas mano žmonės
už destrukciją, kurią jie padarė.
Man reikia būti tokioje pozicijoje, kur aš galėčiau
padėti kitoms Lotynų Amerikos šalims
laimėti savo nepriklausomybes ir būti laisvomis nuo šio,
baisaus įtakojimo iš šiaurės.
Jūs žmonės, taip žiauriai mus išnaudojate.
Man reikia sugrąžinti Panamos kanalą
į Panamos žmonių rankas.
Štai ko aš noriu.
Taigi, palik mane ramybėje ir nebandyk manęs papirkti".
Tai buvo 1981 metai ir gegužę Jaime'is Roldos'as
buvo nužudytas.
Ir Omar'as puikiai tą žinojo.
Torrijos sukvietė savo šeimą ir pasakė:
"Aš greičiausias sekantis, bet viskas gerai,
todėl, kad aš padariau, ką aš atėjau čia padaryti
Aš sugrąžinau kanalą.
Dabar kanalas bus mūsų rankose, mes ką tik
baigėme derėtis su Jimmy Carter.
Tų pačių metų liepą, tik po keleto mėnesių,
jis, taip pat, žuvo lėktuvo katastrofoje,
kuri, be klausimų, buvo įvykdyta CŽV remiamų šakalų.
Didžiulis įrodymų kiekis,
kuriuos Torijjos'o apsauginių įteikė jam, paskutinę minutę,
kai jis lipo į lėktuvą, buvo diktofonas.
Mažas diktofonas, kuriame buvo bomba.
Man įdomu, kaip ši
sistema veikė kone taip pat
metų metais, išskyrus tai, kad ekonominiai žudikai
tapo visu geresni ir geresni.
Taigi priėjome prie to, kas neseniai įvyko Venesueloje.
1998 metais Hugo Chavez'as išrenkamas prezidentu,
pakeitęs ilgą eilę prezidentų,
kurie buvo labai korumpuoti, ir kurie iš esmės
sugriovė šalies ekonomiką.
Ko pasekoje, Chavez ir buvo išrinktas.
Jis stojo priešais JAV
ir jo pagrindinis reikalavimas buvo, kad Venesuelos nafta
būtų naudojama padėti Venesuelos žmonėms.
Taigi... Mums tai nepatiko.
2002-siais
buvo surengtas perversmas, kurį, mano
ir kitų žmonių nuomone, be abejonės suorganizavo CŽV.
Perversmas buvo pakurstytas panašiai taip,
kaip Kermit'as Roosevelt'as tai padarė Irane.
Sumokant žmonėms, kad jie išeitų į gatves
maištauti, protestuoti, sakyti, kad Chavez'as
yra labai nepopuliarus.
Žinote, jei jūs galite surinkti kelis tūkstančius žmonių,
kad tai padarytų, tai televizija gali taip parodyti
lyg tai būtų visa šalis. Ir visa tai pradeda augti.
Išskyrus Chavez'o atveju. Jis buvo
buvo pakankamai protingas ir žmonės jį labai palaikė,
ko pasekoje, šis bandymas buvo nesėkmingas.
Tai buvo nepaprastas momentas Lotinų Amerikos istorijoje.
Irakas yra puikus pavyzdys to,
kaip ši sistema veikia. Mes ekonominiai žudikai
esame pirmoji gynybos linija.
Mes nuvykstame ir bandome papirkti vyriausybes
ir priversti jas pasiimti tas didelias paskolas,
kurias mes naudojam iš esmės, kaip svertą,
kad galėtume jas valdyti.
Jei mums nepavyksta, taip kaip man nepavyko Panamoje
su Omar'u Torrijos'iu arba Ekvadore su Jaime'iu Roldos'iu,
žmonės, kurie atsisakė tapti korumpuotais,
tada mes pasiunčiame antrąją gynybos liniją - Šakalus.
Ir jie tada arba nuverčia vyriausybes arba
įvykdo žmogžudystes.
Ir kai atsitinka, ateina nauja vyriausybė,
kuri sudeda viską į savo vietas,
nes naujasis prezidentas žino, kas jam nutiks, jei to nebus.
Irako atveju, abu būdai buvo nesėkmingi.
Ekonominiai žudikai negalėjo pasiekti Saddam'o Hussain'o.
Mes labai stengėmės, mes bandėme priversti jį priimti
pasiūlymą panašų į tą, kurį priėmė "Saudo namai",
Saudo Arabijoje, bet jis jo nepriėmė.
Tada buvo pasiųsti šakalai jį pašalinti.
Bet jie to padaryti negalėjo, nes jo apsauga
buvo labai gera.
Galu gale, juk jis kažkada dirbo CŽV.
Jis buvo pasamdytas nužudyti ankstesnį
Irako prezidentą ir jam nepavyko,
bet jis žinojo sistemą.
Taigi 1991 metais mes pasiuntėme karius
ir pašalinome Irako kariuomenę.
Mes manėme, kad esant tokiai situacijai,
Saddam'as Hussain'as apsigalvos.
Aišku, tuo metu mes galėjome jį pašalinti,
bet mes to nenorėjome, nes jis buvo iš tų
stiprių žmonių, kurie mums patiko.
Jis kontroliuoja savo žmones. Todėl mes galvojome,
kad jis galėtų kontroliuoti Kurdus,
ir išlaikyti Irano žmones jų teritorijose, ir pumpuotų
naftą mums. Ir kai tik mes pašalinsime jo kariuomenę,
jis apsigalvos.
Taigi ekonominiai žudikai 1990 m. grįžo
nieko nepasiekę.
Jei jiems būtų pavykę,
jis ir šiandien valdytų šalį. Mes jam pardavinėtume
naikintuvus, kurių jis norėtų
ir visa kitą, ko tik jis norėtų. Be jie nesugebėjo,
jiems nepasisekė.
Šakalai ir vėl negalėjo jo pašalinti, taigi,
mes pasiuntėme kariuomenę
ir šįkart viską atlikome iki galo
ir pašalinome jį. Tuo pačiu sukūrėme sau
labai pelningų statybos
sutarčių šalies atkūrimui, kurią
iš esmės mes ir sugriovėme. O tai buvo itin
gerai susitarimai, jei tau priklauso
statybų bendrovės. Didžiosios statybos bendrovės.
Taigi, Irakas parodo 3 fazes.
Ekonominiam žudikui nepasisekė.
Šakalams nepasisekė. Taigi, paskutinis sprendimas
buvo įjungti kariuomenę.
Ir tokiu būdu mes išties sukūrėme imperiją.
Bet tai padarėme labai subtiliai. Tai slapta.
Visos praeities imperijos buvo sukurtos
remiantis kariuomene,
ir visi žinojo, kad jos buvo statomos.
Tai žinojo ir Britai, kai kūrė imperiją, Prancūzai,
Vokiečiai, Romėnai, Graikai,
ir tuo jie didžiavosi. Jie visada turėjo pasiteisinimą,
tokį kaip
civilizacijos plėtimas, religijos plėtimas,
ar kažkas panašaus,
bet visi jie žinojo, ką jie daro.
Mes nežinome.
Dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų
net negalvoja, kad esame priklausomi nuo
slaptos imperijos malonės.
Kad šiandien pasaulyje yra daugiau vergijos nei
bet kada anksčiau.
Ir tada jūs turėtumėte savęs paklausti, jei egzistuoja
imperija, tai kas yra imperatorius?
Akivaizdu, kad tai ne mūsų Jungtinių Amerikos
Valstijų prezidentas.
Imperatorius yra tas, kuris nėra renkamas, kuris
netarnauja ribotą laiką
ir nėra niekam atsakingas.
Todėl prezidento priskirti jam negalima.
Bet mes turim, mano manymu, atitikmenį imperatoriui
ir tai yra, kaip aš vadinu, Korpokratija.
Korpokratija - tai grupė žmonių,
kurie valdo didžiausias korporacijas.
Ir būtent jie veikia, kaip šios imperijos imperatorius.
Jie kontroliuoja mūsų žiniasklaidą,
arba tiesiogiai valdydami jas arba per reklamą.
Jie valdo daugelį mūsų politikų,
nes finansuoja jų kampanijas,
arba per korporacijas,
arba privačias įmokas,
kurios ateina iš korporacijų.
Jie nerenkami,
jie netarnauja ribotą laiką,
jie niekam neatsako,
ir korpokratijos viršūnėje, tu iš esmės negali pasakyti
ar asmuo dirba privačiai korporacijai
ar vyriausybei, todėl kad jie nuolat
keičiasi šiais vaidmenimis.
Taigi, vieną akimirką jūs turite žmogų, kuris yra didelės
statybų korporacijos prezidentas, tokios kaip Haliburton,
o kitą akimirką jau tas žmogus jau yra JAV vice prezidentas.
Arba prezidentas, kuris dirbo naftos versle.
Ir nesvarbu ar tai demokratai ar respublikonai
yra valdžioje.
Toks judėjimas ir keitimasis vyksta nuolat, kur durys
darosi į abi puses.
Ir tam tikra prasme, mūsų valdžia didžiąją dalį laiko
yra nematoma,
o jos politiką yra vykdoma mūsų korporacijų
vienu ar kitu lygiu. Ir vėlgi,
valdžios politika iš esmės
kuriama korpokratijos pagalba,
ir tada pristatoma valdžiai,
taip tapdama valdžios politika.
Taigi, čia neįtikėtinai artimas ryšys.
Tai ne sąmokslo teorija.
Šie žmonės neturi būti kartu, kad
kurtų planus. Visi jie
dirba remiantis vienu pagrindiniu principu,
kuris yra, maksimalaus pelno siekimas,
nepaisant nei visuomenės, nei aplinkos poveikio kainos.
Šis korpokratijos manipuliacijos procesas
naudojantis skolomis, papirkinėjimais ir
politiniais perversmais yra vadinama:
Globalizacija
Taip, kaip Federalinis Rezervų Bankas,
per amžiną skolą, infliaciją ir palūkanas
laiko Amerikos visuomenę sutartinėje vergijoje,
taip Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas
atlieką šią rolę pasauliniu mastu.
Ši afera yra labai paprasta.
Įklampinti šalį į skolas, ar per jos pačios neapdairumą,
ar paperkant tos šalies lyderį,
tada primesti savo "sąlygas" arba
"struktūrinių pakeitimų politiką",
kurios dažnai susideda iš sekančių elementų.
Valiutos nuvertinimas.
Kai nukrenta valiutos vertė, nukrenta
ir viskas, kas yra vertinama ja.
Tai padaro išteklius prieinamus šalims grobuonims
už mažą dalį realių jų vertės.
Didelis finansavimo mažinimas socialinėms programos.
Šios paprastai apima švietimą ir sveikatos apsaugą,
tai sužlugdant visuomenės gerovę ir integralumą,
bei padarant ją pažeidžiama
ir lengvai išnaudojamą.
Šaliai priklausančių įmonių privatizacija.
Tai reiškia, kad socialiai svarbios sistemos
gali būti įsigyjamos ir reguliuojamos
užsienio kompanijų, kurios siekia pelno.
Pavyzdžiui, 1999 metais, Pasaulio bankas primygtinai
reikalavo, kad Bolivijos vyriausybė parduotų jos
trečio pagal dydį miesto visuomeninę vandens
sistemą JAV korporacijai "Bechtel".
Ir kai tik tai įvyko, vandens sąskaitos, ir taip jau
nuskurdintiems vietiniams gyventojams
pakilo į dausas.
Tik po absoliutaus žmonių sukilimo Betchel
sutartis buvo anuliuota.
Tada eina prekybos liberalizavimas
arba ekonomikos atvėrimas, pašalinus bet
kokius apribojimus užsienio prekybai.
Tai leidžia atsirasti įvairiems ekonominiams išnaudojimams,
tokiems kaip tarptautinėms korporacijos,
kurios priveža savo produkcijos
ir taip sunaikina vietinę gamybą ir ekonomiką.
Pavyzdžiui, Jamaika,
kuri, priėmusi paskolas ir sąlygas iš Pasaulio Banko
prarado didžiausias prekinių kultūrų rinkas dėl
konkurencijos su vakarų importu.
Šiandien daug ūkininkų yra be darbo,
nes jie negali konkuruoti
su didžiosiomis korporacijomis.
Kitas variantas yra pastatyti daug nepastebimų,
nereguliuojamų, nežmoniškų
gamyklų, kurios pasinaudoja sužlugdyta ekonomika.
Be to, dėl produkcijos nesureguliavimo, aplinkos
naikinimas yra nuolatinis procesas
kadangi šalies ištekliai dažnai yra išnaudojami
didžiųjų korporacijų
taip dideliais kiekiais teršiant gamtą.
Didžiausias pasaulio aplinkos apsaugos istorijoje teismo
procesas buvo 30000 Ekvadoro amazonijos žmonių vardu prieš
Texaco, kuri šiuo metu priklauso Chevron, taigi tai
yra prieš Chevron, bet dėl vykdomos veiklos prieš Texaco.
Jų padaryta tarša buvo paskaičiuota 18 kartų didesnė nei,
kad Exxon Valdez išmetė prie Aliaskos kranto.
Ekvadoro atveju, tai nebuvo atsitiktinumas. Naftos
kompanijos taip elgėsi tyčia, žinodamos, kad taip sutaupys
pinigų vietoj to, kad organizuotų tinkamą šiukšlių šalinimą.
Be to, peržiūrėjus Pasaulio banko veiklos rezultatus,
išaiškėjo, kad tos institucijos, kurios viešai tvirtino,
jog padeda neturtingoms šalims vystytis ir mažinti skurdą,
netgi padidino skurdą ir gerovės atotrūkis
tapo dar didesnis,
kai tuo tarpu korporacijų pelnas tik didėjo.
1960 įplaukų skirtumas tarp penktadalio pasaulio žmonių ir
turtingiausių šalių, prieš penktadalį žmonių
vargingiausiose šalyse buvo 30 prie 1.
1998, jis jau buvo 74 prie 1.
Kai nuo 1970 iki 1985 pasaulio BVP padidėjo 40%, skaičius
tų, kurie gyvena skurde padidėjo 17%.
Nuo 1985 to 2000, žmonių, kurie gyveno iš mažiau
nei 1 dolerio per dieną, skaičius padidėjo 18%.
Net JAV Kongreso Jungtinis Ekonomikos Komitetas
pripažino, kad tik 40% visų Pasaulio Banko projektų
buvo sėkmingi.
Vėlyvaisiais 1960, Pasaulio Bankas perėmė Ekvadorą su
didelėmis paskolomis. Per tuos trisdešimt metų, šalyje
skurdas nuo 50% išaugo iki 70%.
Nedarbas padidėjo nuo 15% iki 70%. Vieša skola
pakilo nuo 240 milijonų iki 16 milijardų,
kai tuo tarpu ištekliai skirti skurstantiems
nuo 20% sumažėjo iki 6%.
Tiesą sakant, 2000 metais 50% Ekvadoro nacionalinio
biudžeto turėjo būti skirtas skoloms grąžinti.
Yra svarbu suprasti, kad Pasaulio bankas iš tikrųjų yra
Amerikos bankas, remiantis Amerikos interesus.
Jungtinės Amerikos Valstijos turi veto galią priimant
sprendimus, būdama didžiausia kapitalo tiekėja.
Ir iš kur ji tuos pinigus gauna? Jūs atspėjote: jei yra
sukuriami iš oro naudojantis dalinio rezervo bankų sistema.
Iš 100 pasaulio ekonomikų, pagal metinį BVP, 51 yra
korporacijos ir 47 iš tų 51 yra įsikūrusios Amerikoje.
Wal-mart, General Motors ir Exxon yra ekonomiškai
galingesnės nei Saudo Arabija, Lenkija, Norvegija,
Pietų Afrika, Suomija, Indonezija ir daugelis kitų…
Ir kai apsauginiai prekybos barjerai yra panaikinami,
valiutos sujungtos ir manipuliuojamos prekyboje,
o vietinės ekonomikos yra pakeičiamos
į atvirą konkurenciją globaliame kapitalizme,
imperija plečiasi.
Jūs atsibundate prie savo mažo 21 colio ekrano, ir šaukiate
apie Ameriką ir demokratiją .
Nėra jokios Amerikos, nėra jokios demokratijos .
Yra tik IBM, ir ITT, ir AT&T, ir DuPont, Dow,
Union Carbide, ir Exxon.
Jos yra šiandieninio pasaulio valstybės.
Apie ką, jūsų manymu, rusai kalba šalies konsulatuose?
Apie Karl'ą Marx'ą?
Jie išsitraukia savo linijinio planavimo diagramas,
statistinių sprendimų teorijas,
min ir max sprendimus ir skaičiuoja jų tranzakcijų
kainos tikimybes. Lygiai taip pat kaip ir mes.
Mes jau nebegyvename tautų ir
ideologijų pasaulyje, Mr. Beale.
Pasaulis yra korporacijų kolegija,
kuri nustatoma neįveikiamais
verslo įstatymais.
Pasaulis yra verslas, Mr. Beale.
Imant bendrai, pasaulio integracija kaip visumos,
ypač kalbant apie ekonominę globalizaciją
ir mistinius "laisvos rinkos" kapitalizmo privalumus,
reprezentuoja tikrąją "imperiją"...
Tik keletas sugebėjo pabėgti nuo
"struktūrinių pakeitimų" ir "sąlygų",
kuriuos primetė Pasaulio Bankas,
Tarptautinis Valiutos Fondas,
ar Pasaulinė Prekybos Organizacija. Šios tarptautines
finansinės institucijos, kurios,
kad ir kokios neteisingos būtų, vistiek nustato,
kas yra ekonominė globalizacija...
Globalizacija yra tokia galinga, kad net ir per mūsų
gyvenimą mes pamatysime jos integraciją,
netgi jei ji bus vykdoma nelygiai, kai visos pasaulio
ekonomikos bus sujungtos į vieną globalią,
laisvą prekybos sistemą.
Pasaulis yra perimamas saujos verslininkų, kurie valdo
natūraliuosius išteklius, reikalingus mums išgyventi.
Tam pasitelkiant pinigų kontrolę, kadangi būtent jų
mums reikia, kad gautume tuos išteklius.
Galutinis rezultatas bus pasaulinė monopolija, paremta
ne žmonių gyvenimu, bet finansine ir korporacine galia.
Ir jei nelygybė toliau tęsis, natūraliai daugiau ir
daugiau žmonių taps nusivylę.
Taigi jie buvo priversti rasti naują būdą, kaip susidoroti
su bet kuo, kuris priešinasi sistemai. Taigi, jie
davė pradžią "Teroristams".
Terminas 'teroristas' yra tik tuščias išskyrimas, sukurtas
žmogui ar grupei, kuris bando priešintis sistemai.
Čia nereikia maišyti su išgalvota 'Al Qaida', kuri tebuvo
kompiuterių duomenų bazės vardas JAV remiamame Mujahiden'e
1980 metais.
"Tiesa yra ta, kad nėra jokios Islamistinės armijos ar
teroristinės grupuotės pavadinimu Al Qaida. Ir bet kuris
informuotas žvalgybos pareigūnas žino tai.
Bet yra propagandinė kampanija, skirta įtikinti visuomenę,
kad toks priešas egzistuoja...
Už šia propagandą atsakingos Jungtinės Amerikos Valstijos"
- Pierre-Henri Bunel - buvęs Prancūzijos
karinės žvalgybos pareigūnas.
2007 metais gynybos departamentas gavo 161.8 milijardus
dolerių, taip vadinamam "pasauliniam karui su terorizmu".
Pasak Nacionalinės kovos su terorizmu centro, 2004 metais
apytikriai 2000 žmonių tarptautiniu mastu žuvo,
dėl tariamų teroristinių aktų.
Iš šio skaičiaus, 70 buvo Amerikiečiai.
Imant šį skaičių, kaip vidurkį, kuris yra labai didelis,
įdomu pastebėti, kad dvigubai daugiau
žmonių per metus miršta nuo alergijos riešutams.
Papildomai, pagrindinė mirčių priežastis Amerikoje yra
širdies kraujo indų liga, kuri kasmet nužudo
apie 450000 žmonių kiekvienais metais.
Ir, 2007 metais vyriausybės asignavimai moksliniams
tyrimams, skirtiems šiai problemai spręsti, buvo
apie 3 milijardus dolerių.
Tai reiškia, kad Amerikos vyriausybė 2007 metais
išleido 54 kartus daugiau pinigų, kad
užkirstų kelią terorizmui,
nei užkirsti kelią ligai, kuri nusineša 6600 kartų
daugiau gyvybių, nei kasmetiniai teroristiniai aktai.
Tačiau, kai pavadinimas terorizmas ir Al Qaida
yra nuolat susiejamas kiekviename žiniasklaidos
pranešime, apie veiksmus, kurie
prieštarauja Amerikos interesams,
mitas plinta.
2008 vidurį, JAV generalinis prokuroras
iš tikrųjų pasiūlė, kad JAV Kongresas
oficialiai paskelbtų karą prieš šią fantaziją.
Jau nekalbant, kad nuo 2008 rugpjūčio, jau
yra daugiau kaip 1 milijonas žmonių,
įtrauktų į "JAV stebimųjų teroristų sąrašą".
Šios, taip vadinamos kovos su terorizmu priemonės,
žinoma, neturi nieko bendro su socialine apsauga,
o tik kad apsaugotų nusistovėjusią nuostatą
tarp augančių anti Amerikietiškų sentimentų
tiek viduje, tiek tarptautine prasme,
kuri yra sukurta godumu paremta korporacinę imperiją
išnaudojančią visą pasaulį.
Tikrieji mūsų pasaulio teroristai nesusitinka vidurnaktį
ar šaukia Alachu akbar prieš smurtines atakas.
Tikrieji mūsų pasaulio teroristai dėvi
5000 dolerius kainuojančius kostiumus
ir užima aukščiausius postus finansuose,
vyriausybėje ar versle.
Taigi, ką mums daryti?
Kaip mes sustabdysime šią godumo ir korupcijos sistemą,
kuri turi tiek daug galios ir taip įsibėgėjusi?
Kaip mes sustabdysime šios iškrypusios grupės
elgesį, kuri nejaučia užuojautos,
sakykime, milijoninėms skerdynėms Irake ir Afganistane,
kad, Korpokratija galėtų kontroliuoti energetinius
išteklius ir opijaus produkciją, bei
užtikrintų Wall street pelną.
Prieš 1980 metus, Afganistanas pagamindavo
0% pasaulio opiumo produkcijos.
Po to, kai JAV/CŽV pasitraukė ir Mujahideen'as laimėjo
Sovietų-Afganistano karą, 1986 metais jie jau
pagamindavo 40% pasaulio heroino produkcijos.
1988 metais , jie jau pagamindavo
80% pasaulio heroino produkcijos;
Bet tada kažkas netikėto nutiko.
Iškilo Taliban'as ir 2000 metais jie sunaikino daugelį
opiumo laukų. Produkcijos kiekis sumažėjo nuo 3,000 tonų
iki tik 185 tonų - tai 94% sumažėjimas.
2001 metų rugsėjo 9 ant Prezidento Bush'o stalo
gulėjo visiškos Afganistano invazijos planai.
Po dviejų dienų jie turėjo pasiteisinimą.
Šiandien, opiumo produkcijos kiekiai,
Jungtinių Amerikos Valstijų kontroliuojamame Afganistane,
kuris pagamina 90 procentus pasaulio heroino, kone
kiekvienais metais pasiekia naujus tiekimo rekordus.
Kaip mes galime sustabdyti šią godumo ir korupcijos sistemą,
kuri pasmerkė neturtingus gyventojus vergauti,
dėl naudos Madison Avenue?
Ar, kad inžinieriams sakoma apie teroristų atakas,
kad būtų galima manipuliuoti?
Ar, kad visuomenei įkonstruojamas suvokimas,
kurį po to galima išnaudoti?
Ar, kad sistematiškai yra mažinamos žmogaus laisvės
ir lygybės teisės,
kad galėtų apsisaugoti nuo savo trū***ų.
Kaip mums susitvarkyti su šiomis
įslaptintomis institucijomis,
tokiomis kaip užsienio ryšių, trišalėmis komisijomis ir
Bilderberg grupe, ir kitomis nedemokratiškai
išrinktomis grupėmis,
kurios už uždarų durų slaptai tariasi, kaip kontroliuoti
mūsų gyvenimo politinius, finansinius, socialinius
ir aplinkosauginius elementus?
Kad rastume atsakymą, mums pirmiausia reikia
surasti tikrąją priežastį.
Savanaudiškos, korumpuotos, galingos ir
pelno siekiančios grupuotės nėra tikrasis problemų šaltinis.
Jos - tik simptomai.
"Gobšumas ir konkurencija egzistuoja ne dėl
nekintamo žmogaus temperamento...
...gobšumas ir trūkumo baimė iš tikro yra sukuriami
ir sustiprinami...
dėl mūsų tiesioginio supratimo, kad mes turime
kovoti, kad išliktume.
- Bernard Liertaer - ES Valiutos sistemos įkūrėjas
Mano vardas Jacque'as Fresco.
Esu pramoninio dizaino atstovas ir
socialinių tinklų inžinierius .
Aš labai domiuosi visuomene, ir kuriu sistemą,
kuri gali būti tinkama visiems žmonėms.
Visų pirma žodis "korupcija" yra pinigų sistemos išradimas,
tai nenormalus elgesys, elgesys,
kuris griauna žmonių gerovę.
Na štai, jūs turite reikalų su žmogaus elgesiu ir žmogaus
elgesiu, kuris yra formuojamas supančios aplinkos.
Tai reiškia, kad jei jūs būsite užaugintas Indų šeimoje
ir niekada nematysite nieko kito,
tai jūs perimsite jų vertybių sistemą.
Ir tai tinka tautoms, individams, šeimoms.
Jie bando įskiepyti savo vaikams
jų pačių tam tikrą tikėjimą ir priverčia juos
jaustis viso to dalimi.
Ir tada jie sukuria visuomenę, kurią jie
pavadina "nusistovėjusia".
Jie nustatė požiūrį, kuris veikia ir stengiasi jį platinti.
Tuo tarpu, visos visuomenės yra kintančios,
bet ne nusistovėjusios.
Taigi, jie kovoja prieš visas naujas idėjas,
kurios gali trukdyti šiam pastovumui.
Vyriausybės bando platinti tai, kas jas išlaikytų
valdžioje. Žmonės išrenkami į politines pareigas
ne tam, kad jie ką nors keistų,
o tam, kad jie viską paliktų taip, kaip yra.
Taigi matome, kad korupcijos pamatas yra mūsų visuomenėje.
Leiskite patikslinti. Visos tautos iš esmės yra
korumpuotos, nes jos yra linkusios
išlaikyti esančias institucijas.
Aš nenoriu palaikyti ar sumenkinti visų tautų, bet
komunizmas, socializmas, fašizmas, laisvo verslo sistema
ir kitos sub-kultūros yra vienodos.
Jos iš esmės yra korumpuotos.
Pagrindinė mūsų socialinių institucijų savybė
yra būtinoji "savisauga".
Ar turime reikalų su korporacija, religija ar vyriausybe,
pagrindinis jų interesas yra pačios
institucijos išsaugojimas.
Pavyzdžiui, paskutinis dalykas, kurio naftos kompanijos
norėtų, tai yra energijos panaudojimas,
kurios kompanija nekontroliuoja.
Kadangi taip ji taptų mažiau svarbi visuomenei.
Taip pat, šaltasis karas ir Sovietų sąjungos
žlugimas realybėje
buvo tik būdas išsaugoti ir įamžinti sukurtą ekonomiką
ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasaulinį viešpatavimą.
Panašiai yra ir su religija, kuri verčia žmones
jausti kaltę dėl natūralių polinkių.
Ir kiekviena teigia siūlanti vienintelį kelią
į atleidimą ir išsigelbėjimą.
Šios institucijos savisaugos šerdyje guli
monetarinė sistema.
Nes pinigai yra ta priemonė, kuri suteikia
prasmę galiai ir išlikimui.
Taigi taip, kaip paprastas žmogus gali būti
priverstas vogti tam, kad išgyventų,
taip ir yra natūralus polinkis daryti viską, ko prireiks,
kad būtų pratęstas tam tikros institucijos pelningumas.
Dėl to pelnu paremtoms institucijoms tampa sunku pasikeisti,
nes dėl to atsiranda pavojus net tik didelės
grupės žmonių išlikimui,
bet ir trokštamam, materialistiniam gyvenimui
susijusiam su turtu ir galia.
Dėl to paralyžuojanti būtinybė išsaugoti instituciją,
neatsižvelgiant į jų socialinę svarbą didžia dalimi
pagrįsta, tuo kad reikia pinigų, arba pelno.
"Kas man iš to", taip žmonės mąsto.
Ir jei žmogus uždirba pinigus pardavinėdamas
tam tikrą produktą,
natūralu, kad jis kovos su kitu produktu, kuris
gali kelti jo produktui grėsmę.
Dėl to žmonės negali būti sąžiningi ir žmonės
nebepasitiki vienas kitu.
Vaikinas ateina pas jus ir sako: "Aš kaip tik turiu namą,
kurio jūs ieškote".
Jis yra pardavėjas.
Kai daktaras sako "Manau, kad jūsų inkstai streikuoja",
aš nežinau ar jis tik nori atsiskaityti už jachtą
ar mano inkstai iš tikrųjų streikuoja.
Monetarinėje sistemoje sunku pasitikėti žmonėmis.
Jei jūs ateisite į mano parduotuvę ir aš sakysiu
"ši lempa, kurią aš turiu yra pakankamai gera,
bet kitoje parduotuvėje ji yra daug geresnė",
Aš tikrai ilgai neužsiimsiu šiuo verslu. Taip neveiktų.
Jei aš būčiau etiškas, tai neveiktų.
Taigi, kai jūs sakote, kad pramonė rūpinasi
žmonėmis, tai yra netiesa.
Jie negali sau leisti būti etiškais.
Taigi jūsų sistema nėra suprojektuota
tarnauti žmonių gerovei.
Jei jūs vis dar nesuprantate, nebūtų ieškoma
pigesnės darbo jėgos,
jeigu jiems rūpėtų žmonės.
Pramonei nerūpi.
Jie samdo žmones tik dėl to, kad pramonė
dar netapo automatizuota.
Taigi geriau nekalbėkite apie padorumą ir etiką.
Mes negalime sau to leisti ir išlikti verslo pasaulyje.
Svarbu pastebėti, kad nepriklausomai nuo
socialinių sistemų -
ar tai būtų fašizmas, socializmas, kapitalizmas
ar komunizmas -
pagrindinis mechanizmas yra pinigai, darbas ir konkurencija.
Komunistinė Kinija yra ne mažiau kapitalistinė
nei Jungtinės Amerikos Valstijos.
Vienintelis skirtumas yra tik valstybės kišimosi
į verslą laipsnis.
Realybė yra ta, kad "monetarizmas", taip kalbant,
yra tikrasis mechanizmas,
pagal kurį pasaulio valstybės nustato savo interesus.
Pats agresyviausias ir dominuojantis monetarizmo variantas
yra laisvo verslo sistema.
Pagrindinė perspektyva, kurią išleido į pasaulį
ankstyvieji laisvosios prekybos ekonomistai,
tokie kaip Adamas Smith'as,
yra tai, kad egoizmas ir konkurencija veda
link visuomenės klestėjimo,
nes konkurencija kuria stimulą, kuris
motyvuoja būti atkakliais.
Tačiau nebuvo kalbama apie tai,
kad konkurencija paremta ekonomika
nepakeičiamai veda į korupciją, galią ir
gerovės konsolidavimą,
socialinį sluoksniavimasį, technologinį paralyžių,
piktnaudžiavimą darbu
ir galiausiai turtingo elito sukurta paslėpta
valdžios diktatūrą.
Dažnai žodis "korupcija" yra apibūdinamas
kaip moralinis iškrypimas.
Jei kokia kompanija išmeta toksines atliekas
į vandenyną, kad sutaupytų pinigų,
daugelis žmonių pripažintų, kad tai yra korupcinis elgesys.
Subtilesnis atvejis,
kai WalMart'as persikelia į mažą miestelį ir priverčia
smulkųjį verslą užsidaryti, nes jis negali konkuruoti,
atsiranda pilkas plotas.
Bet ką blogo Walmart daro?
Kodėl jiems turėtų rūpėti šeimos verslai,
kuriuos jie sunaikino?
Dar subtiliau,
kai žmogus atleidžiamas iš darbo, dėl to,
kad atrastas naujas išradimas
gali atlikti darbą pigiau,
ir žmonės yra linkę tai priimti kaip
"taip turi būti",
nematydami tokių veiksmų būdingo nežmogiškumo.
Nes iš tikrųjų,
ar yra išmetamos toksinės atliekos, turimas
monopolinis verslas ar mažinama darbo jėga,
pagrindinis motyvas yra tas pats:
pelnas.
Ir visa tai yra skirtingi laipsniai to paties
save saugančio mechanizmo,
kuris visada pinigų gavimą pastatys virš žmonių gerovės.
Todėl korupcija nėra kažkoks monetarizmo
pašalinis produktas,
tai jo pagrindas.
Ir nors dauguma žmonių pripažįsta šią tendenciją
vienu ar kitu laipsniu,
dauguma lieka naivūs ir nemato šio savanaudiško mechanizmo
pasekmių, kuris, taip pat, kontroliuoja
visuomenės mentalitetą.
Vidiniai dokumentai rodo, kad net kai kompanija,
neabejotinai žinojo,
kad jie turi vaistus, kurie buvo infekuoti AIDS virusu,
jie išėmė šiuos produktus iš Amerikos prekybos,
ir iškrovė juos Prancūzijoje, Europoje,
Azijoje ir Lotinų Amerikoje.
Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė leido tam įvykti.
FDA leido tam įvykti ir dabar vyriausybė
žiūri visai į kitą pusę.
Tūkstančiai nekaltų, sergančių hemofilija
mirė nuo AIDS viruso.
Ši kompanija puikiai žinojo, kad vaistai
buvo infekuoti AIDS virusu,
Jie tuos vaistus iškrovė, nes norėjo iš
katastrofos gauti pelno."
Taigi matote, mes turime įkonstruotą korupciją.
Mes vienas iš kito vagiame,
ir jūs negalite tikėtis tokiuose dalykuose padorumo.
...Ir toks jausmas, kad jie nežino ką išrinkti.
Jie galvoja demokratijos terminais,
kuri neįmanoma pinigais paremtoje ekonomikoje.
Jei jūs turite daugiau pinigų reklamuoti save,
pozicijai, kurios jūs norite valdžioje,
tai nėra demokratija.
Ji tarnauja tiems, kurie turi tas pozicijas.
Taigi, tai visada elito diktatūra,
turtingųjų diktatūra.
"Mes galime turėti arba demokratiją šioje šalyje
arba gerovę sukoncentruotą kelių asmenų rankose,
bet mes negalime turėti abiejų." - Louis Brandeis
- Aukščiausiojo teismo teisėjas
Yra įdomu pastebėti, kaip visiškai nežinomos asmenybės
magiškai tampa kandidatais į prezidentus.
Tada, prieš jums suvokiant tai,
kažkaip jums tenka rinktis iš mažos
nepaprastai turtingų žmonių grupės,
kuri įtartinai turi tą patį panašų ir platų požiūrį.
Aišku, tai pokštas.
Šie žmonės, iškelti būti kandidatais,
yra todėl, kad jie buvo išrinkti kaip tinkami,
tų žmonių, kurie išties viską ir valdo.
Tačiau, daugelis, kurie supranta šią
demokratijos iliuziją, dažnai galvoja
kad jei tik mes suteiktume galią doriems,
etiškiems politikams,
tada viskas būtų gerai.
Na, ši idėja mūsų nusistovėjusioje pasaulėžiūroje
atrodo pagrįsta,
tačiau, tai tik dar vienas klaidingas požiūris.
Kai prieiname prie to, kas išties yra svarbu,
politikos institucijos, o kartu ir patys politikai,
neturi jokios realios prasmės ir vietos pasaulyje
ir visuomeninėje.
Politikai negali išspręsti problemų.
Jie neturi techninių galimybių.
Jie nežino kaip išspręsti problemas.
Net jei jie būtų nuoširdūs, jie nežinotų
kaip išspręsti problemas.
Tai technikai, kurie aprūpina gėlo vandens stotis.
Tai technikai, kurie tiekia jums elektrą.
Kurie gamina motorines transporto priemones.
Kurie šildo jūsų namus, o vasara vėsina.
Technologijos sprendžia problemas, ne politikai.
Politikai negali išspręsti problemų,
nes jie nėra mokomi jas spręsti.
Šiandien yra labai mažai žmonių, kurie
sustotu ir pasvarstytų
kas ištiktųjų pagerina jų gyvenimą.
Ar tai pinigai? Akivaizdu, kad ne.
Niekas negali valgyti pinigų arba juos sukišti į
automobilį, norėdamas priversti jį važiuoti.
Ar tai politikai?
Politikai gali tik kurti įstatymus,
patvirtinti biudžetus ar paskelbti karą.
Ar tai religija?
Žinoma, kad ne. Religija suteikia tik neapčiuopiamą
emocinę paguodą tiems, kuriems jos reikia.
Tikroji dovana, kurią mes kaip žmonės turime,
kuri išimtinai yra atsakinga už viską,
kas pagerino mūsų gyvenimus,
yra technologijos
Kas yra technologijos?
Technologijos yra pieštukas,
kuris leidžia bendrauti išreiškiant idėjas ant popieriaus.
Technologijos yra automobilis,
kuris leidžia keliauti greičiau.
Technologijos yra akiniai, kurie leidžia
matyti tiems, kuriems reikia.
Taikomosios technologijos tik papildo žmonių savybes,
sumažindamos jų pastangas ir išlaisvindamos
nuo konkrečių pareigų ar problemų.
Įsivaizduokite koks būtų jūsų gyvenimas būtų be telefono,
orkaitės,
ar kompiuterio,
ar lėktuvo.
Viskas, kas yra jūsų namuose, ką jūs laikote
savaime suprantama: nuo durų skambučio
iki stalo,
ir indaplovės,
yra technologijos, sukurtos kūrybingų žmonių.
Ne pinigai, politika ar religija.
Tai klaidingos institucijos.
...o rašymas kongreso nariui yra fantastiškas dalykas.
Jie sako, kad parašytumėte kongreso nariui,
jeigu norite, kad kas nors būtų padaryta.
Žmonės Vašingtone turėtų būti priešakyje technologijų.
Priešakyje žmogaus tyrinėjimuose.
Priešakyje nusikaltimų.
Visose srityse, kurios suformavo žmogaus elgesį.
Jūs neturite rašyti savo kongreso nariui.
Kokie yra tie žmonės, kuriems yra paskirtas tas darbas?
Ateityje bus didelė problema,
o politikai kels tik vieną klausimą:
Kiek projektas kainuos?
Bet tikrasis klausimas yra ne "kiek tai kainuos?".
Ar mes turime tam išteklių?
Ir taip, šiandien mes turime tiek išteklių,
kad kiekvienam suteiktume po būstą,
pastatytume ligonines visame pasaulyje,
pastatytume mokyklas visame pasaulyje,
aprūpintume geriausia įranga laboratorijas
mokymo tikslais ar atlikti medicininius tyrimus.
Taigi matote, kad viską mes turime, ko reikia,
bet mes esame piniginėje sistemoje,
o piniginėje sistemoje yra pelnas.
Ir koks gi yra pagrindinis mechanizmas,
kuris suka šią pelno sistemą,
neskaitant savanaudiškumo?
Kas išties lemia joje konkurenciją?
Ar tai aukštas efektyvumas ir patvarumas?
Ne. Tai nėra įtraukiam.
Niekas, kas yra pagaminta mūsų pelnu
paremtoje sistemoje, nėra efektyvu ir patvaru.
Jei taip būtų, tai neegzistuotu daugiamilijoninė
paslaugų pramonė automobiliams.
Elektroninių prekių gyvavimas nebūtų
trumpesnis nei trys mėnesiai
kol jos būtų tiesiog nurašytos.
Ar tai perteklius?
Tikrai ne.
Perteklius, paremtas pasiūla ir paklausa,
iš tiesų yra neigiamas dalykas
Jei deimantų kompanija randa 10 kartų
daugiau deimantų nei įprastai,
tai reiškia, kad deimantų pasiūla padidėja,
kas reiškia, kad kaina ir pelnas vienam deimantui - mažėja.
Tiesa yra ta, kad efektyvumas, patvarumas ir perteklius
yra pelno priešai.
Jei įdėti į tai žodį,
trūkumas yra tas mechanizmas, kuris didina pelną.
Kas yra trūkumas?
Jis yra paremtas principu, kad
reikia išlaikyti produktų vertę.
Pristabdant naftos gavyba didinama jos kaina.
Išlaikant deimantų trū***ą taip pat
išlaikoma ir aukšta kaina.
Kimberly deimantų kasykloje jie degina deimantus.
Deimantai yra iš anglies.
Ir tai leidžia išlaikyt aukštą kainą.
Taigi, ką galėtų reikšti visuomenei trūkumas,
susidarantis natūraliai ar manipuliacijų pagalba,
kuris yra naudinga sąlyga pramonei?
Tai reiškia, kad patvarumas ir efektyvumas niekada
nebus pasiektas pelnu paremtoje sistemoje.
Nes tai iš esmės prieštarauja pačiai sistemai.
Todėl, neįmanoma turėti pasaulio be karo ir skurdo,
neįmanoma kurti vis efektyvesnių ir
produktyvesnių technologijų,
kurios būtų maksimaliai naudingos būsenos.
O svarbiausia,
neįmanoma tikėtis, kad žmonės
iš tiesų elgsis
etiškai ir padoriai.
Žmonės naudoja žodį instinktas, nes jie
patys negali atsakyti už savo elgesį.
Jie atsisėda, ir neturėdami pakankamai žinių,
tiesiog daro išvadas
tokias kaip, kad:
"žmonės yra taip sukonstruoti",
"godumas yra natūralus dalykas",
lyg būtų apie tai mąstę daugybę metų.
Ir tai jau nėra taip natūralu, kaip kad dėvėti drabužius.
Viskas, ko mes norime,
tai yra pašalinti problemų priežastis.
Eliminuoti procesus,
kurie kuria godumą, fanatizmą, pažeidžiamumą,
žmonių išnaudojimą ir elitarizmą,
taip panaikinant kalėjimų ir socialinės rūpybos poreikį.
Mes visada turėjome šias problemas, nes gyvenome stygiaus,
mainų ir monetarinėje sistemoje, kuri ir sukuria tą stygių.
Jei jūs panaikinsite sąlygas, kurios sukelia
taip vadinamą visuomeniškai pavojingą elgesį,
toks elgesys neegzistuotų.
Žmogus sako: "Bet ar tai neįgimta?"
Ne, neįgimta.
Nėra jokios žmogaus prigimties, yra tik žmogaus elgesys,
kuris buvo keičiamas per visą žmonijos istoriją.
Jūs negimstate fanatiku, gobšuoliu,
korumpuotu ar su neapykanta.
Visą tai jūs pasiimate iš visuomenės.
Karas, skurdas, korupcija, badas, žmonių kančios
tikrai nepasikeis monetarinėje sistemoje.
Tai reiškia, kad bus labai mažai pasikeitimų.
Kad įvyktų dideli pasikeitimai,
tam prireiks kultūros perkūrimo,
vertybių perkūrimo,
ir tai turės būti atsižvelgta į Žemės galimybes,
ne į žmogaus nuomonę ar politikų mintis
kaip viskas turėtų būti.
Ar kokie nors religiniai teiginiai apie žmogų.
Veneros projektas yra kaip tik apie tai.
Visuomenė, apie kurią mes kalbėsime,
tai visuomenė, kuri yra laisva nuo senų prietarų,
įkalinimo, kalėjimų, policijos, žiaurumo ir įstatymų.
Visi įstatymai išnyks.
Išnyks ir profesijos, kurios bus nebesvarbios,
kaip kad vertybinių popierių biržos brokeriai,
bankininkai, reklamos atstovai.
Išnyks ! Amžiams !
Nes jos bus nebeaktualios.
Kai mes suprasime, kad technologijos,
sukurtos žmogaus genialumo,
kurios išlaisvina žmoniją ir pagerina mūsų gyvenimo kokybę,
tada suvoksime, kad svarbiausia yra susikoncentruoti
ties protingu žemės išteklių paskirstymu.
Nes tik iš natūralių išteklių mes gauname medžiagas,
kad galėtume eiti klestėjimo keliu.
Supratę tai, mes pamatysime,
kad pinigai iš tikrųjų yra barjeras šiems ištekliams,
nes beveik viskas turi finansinę prasmę.
Ir kodėl mus reikalingi pinigai,
kad galėtume įsigyti tuos išteklius?
Dėl tikro ar tariamo stygiaus.
Mes nemokame už orą ir vandenį,
todėl, kad jų yra toks didelis perteklius
kad būtų netikslinga juos pardavinėti.
Taigi logiškai kalbant,
jei resursų ir technologijų, kurie yra
taikomai kuriant viską mūsų visuomenėje,
kaip, kad namus, miestus ir transportą, būtų perteklius,
tai nebūtų jokios priežasties tai pardavinėti.
Taip pat, jei automatizacija ir įrengimai
būtų tokie pažangūs,
kad net išlaisvintų žmones nuo darbo,
tai ne būtų jokios priežasties turėti darbą.
O kai būtų pasirūpinta šiais socialiniais aspektais,
nebūtų jokios priežasties turėti pinigų.
Taigi svarbiausias klausimas lieka toks:
Ar mes turime žemėje pakankamai išteklių
ir technologinio suvokimo,
kad sukurtume visuomenę, kurioje būtų toks perteklius ,
kad viskas, ką mes dabar turime,
būtų prieinama be kainos etiketės
ir nebūtų būtinybės kažkam nuolankiai dirbti?
Taip mes turime.
Mes turime resursus ir technologijas,
kad galėtume pasiekti minimalius tikslus,
kartu su galimybe pakelti standartinį gyvenimo lygį,
taip aukštai, kad, ateities žmonės
pasižiūrėjęs į mūsų civilizaciją dabar
ir juoktusi kokia primityvi ir nesubrendusi
mūsų visuomenė buvo.
Veneros projektas siūlo
visiškai kitokią sistemą,
kuri yra pritaikyta šių dienų žinioms.
Mes niekada neiškėlime mokslininkams klausimo,
kaip reikia sukurti visuomenę, kur nebebūtų
nuobodžių ir monotoniškų darbų,
kur nebūtų transporto avarijų,
kur žmonių gyvenimo lygis taptų itin aukštas,
kur nebūtų nuodų mūsų maiste,
kur energijos ištekliai būtų švarūs ir efektyvūs.
Mes tai galime padaryti.
Ištekliais paremta ekonomika.
Pagrindinis skirtumas tarp resursais paremtos
ekonomikos ir monetarinės sistemos
yra tas, kad resursais paremta ekonomika
iš tikrųjų rūpinasi žmonėmis
ir jų gerove.
Kai tuo tarpu monetarinė sistema tapo tokia iškreipta,
kad rūpinimasis žmonėmis tapo antraeiliu dalyku,
jeigu jis išvis liko.
Produkcija, kuri yra gaminama:
kiek iš jos bus galima uždirbti.
Jei visuomenėje yra kokia problema ir jei ją
išsprendęs negausi pinigų, ji nebus išspręsta.
Resursais paremta ekonomika nėra artimai
kokiai kitai, jau išbandytai sistemai.
Ir su visomis mūsų technologijomis mes šiandien
galime sukurti perteklių. Tai galima būtų panaudoti
gerinant kiekvieno gyvenimą.
Įmanomas perteklius visame pasaulyje, jei
teisingai pasinaudosime savo technologijomis
ir saugosime aplinką.
Tai visiškai kitokia sistema
ir apie ją sunku kalbėti,
nes žmonės nėra pakankamai informuoti
apie dabartinę technologijų būklę.
Energija
Šiuo metu, mums nereikia deginti iškastinio kuro.
Mums nereikia naudoti nieko, kas galėtų užteršti aplinką.
Yra daugybę alternatyvių energijos šaltinių.
Alternatyvios energijos sprendimai,
kuriuos bandoma stumti tokie, kaip
vandenilis, biomasė ar net atominė energija,
yra itin neefektyvūs, pavojingi
ir egzistuoja tik tam, kad įtvirtintų pelno struktūrą,
kurią sukūrė pramonė.
Pasižiūrėję už skleidžiamos propagandos
ir savanaudiškų sprendimų,
kuriuos bruka energetikos kompanijos,
mes rasime, regis begalinį kiekį
švarios, perteklinės ir atsinaujinančios energijos,
kuri generuotų elektros energiją.
Saulės ir vėjo energija yra gerai žinomos visuomenei,
tačiau tikrasis jų potencialas vis dar neatskleistas.
Saulės energija, gaunama iš saulės,
yra tokia perteklinė, kad viena valanda šviesos pusdienį,
sukuria daugiau energijos, negu visas
pasaulis suvartoja per metus.
Jei mes galėtume įsisavinti 0.01 procento šios energijos,
pasauliui daugiau niekada nereikėtų naudoti naftos,
dujų ar dar ko nors.
Klausimas yra ne kiekio egzistavime,
bet technologijos, reikalingos jį surinkti.
Ir šiandien yra daug pažangių priemonių,
kurios galėtų tą pasiekti,
jeigu tik joms nereikėtų konkuruoti dėl rinkos su jau
įsitvirtinusia energijos struktūra.
Dar yra vėjo energija.
Ilgą laiką vėjo energija buvo laikoma silpna
ir dėl to, kad yra priklausoma nuo vietos - nepraktiška.
Tai paprasčiausiai netiesa.
Jungtinių Amerikos Valstijų energijos departamentas 2007,
pripažino, kad jei vėjo energija būtų pilnai
surinkta visose 50-yje Amerikos valstijų,
ji galėtų energija aprūpinti visą tautą.
Yra dar gana ir nežinomos priemonės,
kaip kad potvynių ir ***ų energija.
Potvynių energija gaunama iš potvynių pokyčių
(potvynis/atoslūgis) vandenyne.
Įrengus turbinas, kurios pagavusios potvynių judėjimą,
galėtų generuoti energiją.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje, 42 vietos yra
pažymėtos kaip galimos vietos,
kurių pagalba būtų galima padengti 34% visos
JK suvartojamos elektros energijos.
***ų energija, kuri išgauna energiją iš
vandenyno paviršiaus judėjimo,
apskaičiuota, kad gali sugeneruoti daugiau
nei 80,000 TWh energijos per metus.
Tai reiškia, kad 50% pasaulio suvartojamos energijos
būtų galima išgauti vien tik iš šios priemonės.
Dabar yra svarbu pastebėti, kad potvynių, ***ų,
saulės ir vėjo
nereikalauja jokios kitos energijos panaudojimo,
kaip kad anglies, naftos, dujų, biomasės,
vandenilio ir visų kitų.
Šių keturių priemonių kombinacija, jei tik būtų
efektyviai pritaikytos technologijos,
galėtų pasaulį aprūpinti energija amžinai.
Tai teigiant, yra dar viena atsinaujinanti energijos
forma, kuri aplenkia visas kitas.
Geoterminė energija.
Geoterminė energija naudoja vadinamąją šilumos gavybą.
Kas reiškia, kad per paprastą procesą naudojant
vandenį, galima sugeneruoti didžiulius
švarios energijos kiekius.
2006 metais, MIT ataskaita apie geoterminę energiją,
nustatė, kad šiuo metu iš žemės galima
išgauti 13,000 Zeta Džaulių energijos,
iš kurių 2.000 ZJ galima surinkti jau dabar,
naudojant patobulintas technologijas.
Viso pasaulio šalių suvartojamas energijos kiekis per metus
sudaro apie pusę zeta džaulio.
Tai reiškia, kad vien tik šia priemone galima
aprūpinti pasaulį energija
4000 metų į priekį.
Ir kai suprantame, kad žemės šiluma nuolat atsinaujina,
ši energija tampa neribota.
Ji gali būti naudojama amžinai.
Šie energijos šaltiniai yra tik keletas iš
prieinamų švarių, atsinaujinančių priemonių,
ir laikui bėgant, mes surasime jų ir daugiau.
O visų svarbiausia yra tai, kad mes turime
neribotus kiekius energijos, be būtinumo teršti,
taupyti ar netgi mokėti už ją.
O kaip su transportu?
Mūsų visuomenėje vyraujanti transporto
reikšmė yra susijusi automobiliais ir lėktuvais,
kurie yra daugiausiai varomi iškastiniu kuru.
Automobilio atveju, baterijų technologijos,
kurių pagalba automobilis gali važiuoti didesniu
nei 160 km/val greičiu,
ir vienu 320 km vienu pakrovimu,
egzistuoja ir egzistuoja jau daugybę metų.
Tačiau dėl to, kad baterijų patentai yra kontroliuojami
naftos pramonės, jų pasiekiamumas yra ribojamas,
kad jos išlaikytų savo rinkos dalį
ir dar pridėjus politinį spaudimą iš energetikos kompanijų,
šių technologijų prieinamumas ir įperkamumas yra ribotas.
Nėra jokios kitos priežasties, išskyrus gryną,
korumpuotą pelno siekimą,
dėl, ko kiekviena transporto priemonė negali būti varoma
elektros energija ir būti visiškai švari,
nenaudojant nė lašo benzino.
Kalbant apie lėktuvus,
laikas suprasti, kad ši keliavimo priemonės yra neefektyvi,
gremėzdiška, lėta, ir kelia per didelę taršą.
Tai yra Mag Lev traukinys.
Kad galėtų judėti, jis naudoja magnetus.
Jis yra pilnai laikomas magnetinio lauko
ir reikalauja mažiau nei 2% energijos,
naudojamos lėktuvuose.
Šis traukinys neturi ratų, todėl niekas nesusidėvi.
Šiuo metu tokios technologijos traukinio,
kuris yra naudojamas Japonijoje,
maksimalus greitis yra apie 580 km/val.
Tačiau, ši technologija šiuo metu yra pasenusi.
Organizacija ET3, kuri turi sąsajų su Veneros projektu,
sukūrė vamzdžiu paremtą Maglev,
kuris gali keliauti daugiau nei 6437 km/val greičiu,
vamzdyje be trinties, kuris gali būti
nuvestas per žemę ar vandenį.
Įsivaizduokite, kad galite nukeliauti iš
Los Andželo į Niujorką per pietų pertrauką.
Arba: iš Vašingtono nukeliauti į Pekiną Kinijoje
užtruktų apie 2 valandas.
Tai yra žemyninių ir tarpžemyninių kelionių ateitis.
Greita, švaru, ir naudojama tik maža dalis energijos,
kurią mes sunaudojame šiuo metu tiems patiems tikslams.
Tiesa pasakius, naudojant mag-lev technologiją,
ištobulintas baterijas ir geoterminę energiją,
nebebūtų jokios prasmės deginti iškastinį kurą.
Ir mes tai galime padaryti ir dabar, jeigu tik
mūsų nelaikytų paralyžiuojančios pelno struktūros.
Darbas.
Dabar Amerika yra linkusi į nacizmą.
Ji turi poreikį, kurį lemia dominuojant filosofija
ir religija, laikytis šio požiūrio.
Amerikos pramonė iš esmės yra nacistinė institucija.
Jeigu jūs nesuprantate to, kiekvieną minutę,
kai jūs paspaudžiate tą laikmatį, jūs einate į diktatūrą.
Mums pateikiamos sąvokos apie darbo garbingumą.
Tačiau aš į tai žiūriu, kaip į apmokamą vergiją.
Jūs esate įtikinti, kad jūs turite uždirbti
pragyvenimui sunkiai liedami prakaitą.
Tai stabdo žmones.
Išlaisvindami žmones
nuo sunkaus, pasikartojančio darbo,
kuris padaro juos neišmanėliais,
mes juos apvagiame.
Tačiau mūsų visuomenėje, išteklių pagrindo ekonomikoje,
technika išlaisvina žmones.
Matote, jūs negalite to įsivaizduoti, todėl, kad
mes niekada nežinojome tokio pasaulio.
Automatizacija
Jei pažiūrėtume atgal į istoriją, mes matytume
aiškų mašinų automatizacijos pavyzdį,
kuris pamažu pakeitė žmogaus darbą.
Nuo liftininkų išnykimo
iki beveik visiškai automatizuotų automobilių gamyklų.
Faktas, kad kuo labiau technologijos tobulės,
tuo poreikis žmonių darbo jė***
nuolat mažės.
Tai sukelia rimtą nesuderinimą,
kuris tik ir įrodo pinigais paremtos darbo
sistemos klaidingumą,
nes žmonių užimtumas tiesiogiai konkuruoja
su technologijų vystymusi.
Todėl, kadangi pramonės tikslas yra pelnas,
laikui bėgant vis daugiau ir daugiau žmonių
bus pakeista mašinomis.
Kai pramonė užuot pasinaudojusi mašinų pranašumų,
kad sutrumpintų darbo valandų skaičių -
atleidžia, natūralu, kad žmonės bijo technologijų.
Aukštų technologijų pagalba, resursais paremtoje ekonomikoje
kukliai sakant 90% visų dabartinių profesijų
gali būti palaipsniui panaikinama mašinomis.
Išlaisvinant žmones, kad jie galėtų gyventi
jų gyvenimus be vergijos.
Juk tai ir yra technologijų tikslas.
Ir po kiek laiko, nanotechnologijų ir kitų
pažangaus mokslo formų pagalba,
jau ne netoli, kaip net sudėtingos medicininės procedūros
gali būti atliekamos mašinų.
Ir, remiantis modeliu, su daug didesniu sėkmės rodikliu
nei žmonės sugeba šiandien.
Kelias yra aišku, bet mūsų pinigais paremta struktūra,
kuri reikalauja darbo, kad gautume pajamas,
blokuoja ši progresą,
nes žmonėms reikia darbo, kad išgyventų.
Esmė yra ta, kad ši sistema turi išnykti,
arba mes niekada nebūsim laisvi ir technologijos
bus nuolat suparalyžiuotos.
Mes turime mašinas, kurios išvalo kanalizacija ir
išlaisvina žmogų nuo tokio darbo.
Taigi, žiūrėkime į mašinas, kaip į žmogaus
efektyvumo gerinimą.
Be to, daugelis dabartinių profesijų tiesiog bus
nereikalingos resursais paremtoje ekonomikoje.
Pavyzdžiui, susijusios su pinigų valdymu,
reklama, ir net teise,
nes, be pinigų, didelė dauguma nusikaltimų, kurie
yra įvykdomi šiandien, niekada nebevyks.
Beveik visų formų nusikaltimai yra pinigų sistemos
pasekmė: ar tai tiesioginio poveikio dėka, ar tai
finansinio stygiaus sukeltos neurozės.
Todėl patys įstatymai galėtų, laikui bėgant, išnykti.
Vietoj to, kad iškeltų ženklą "vairuokite saugiai, slidu,
kai šlapia", galima būtų padengti kelią danga,
kuri neslidi, kai šlapia.
Arba kai girtas asmuo vairuoja automobilį
ir automobilis mėtosi į visas puses,
joje galime įdiegti mažą svyruoklę,
kuri sustabdytų automobilį kelio krašte.
Ne įstatymas.
Sprendimas.
Įdėkime į automobilius sonarus ir radarus,
taip apsisaugant nuo susidūrimų.
Žmogaus sukurti įstatymai - tai bandymai
susidoroti su atsiradusiomis problemomis.
Būtent nežinant kaip jas išspręsti
ir yra kuriami įstatymai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, labiausiai privatizuotoje,
kapitalistinėje pasaulio šalyje,
reiktų nenustebti,
kad ji turi ir didžiausią skaičių kalinių pasaulyje.
Augantį kiekvienais metais.
Statistiškai, dauguma tų žmonių yra neišsilavinę
ir kilę iš neturtingųjų, nepasiturinčių
visuomenės sluoksnių.
Ir priešingai propagandai,
būtent šios aplinkos sąlygos ir skatina tų žmonių
nusikalstamumą ir smurtinį elgesį.
Tačiau visuomenei atrodo kitaip,
žvelgiant į šį klausimą.
Teisinė ir kalėjimų sistema yra tik dar vieni pavyzdžiai
kaip mūsų visuomenė vengia išanalizuoti
tikrąsias elgesio priežastis.
Kiekvienais metais išleidžiami milijardai
kalėjimams ir policijai išlaikyti,
tuo tarpu tik nedidelė dalis išleidžiama
skurdo mažinimo programoms,
kuris yra vienas iš svarbiausių kintamųjų,
atsakingų už nusikaltimų atsiradimą.
Ir tol, kol mes turėsime ekonominę sistemą,
kuri teikia pirmenybę ir iš tiesų kuria
stygių ir trū***ą, nusikalstamumas niekada neišnyks.
Stimulas
Jeigu žmonės turės priėjimą prie visų gyvenimo būtinybių,
be vergovės skolų, mainų, prekybos,
jie elgtųsi visiškai kitaip.
Jūs norite, kad šie visi dalykai, būtų prieinami be kainos.
Tada jūs neturėsite jokios kainos, kas motyvuotų žmones?
Jei žmogus gaus visko, ko jis norės,
tai jis tiesiog deginsis po saule.
Tai mitas, kurį jie tvirtina.
Mūsų kultūroje žmonės yra mokomi tikėti,
kad pinigų sistema kuria paskatą.
Jei žmogus turės priėjimą prie dalykų,
kodėl jie norėsi ką nors daryti?
Jie praras savo stimulą.
Štai ko jūs esate išmokomi, kad palaikytumėte
monetarinę sistemą.
Jei pašalintume pinigus,
atsirastų kitokie stimulai.
Kai žmonės turės priėmimą prie būtiniausių reikmių,
jų motyvacija keičiasi.
Gal mėnulis ir žvaigždės jiems pasidarys įdomu?
Iškils naujos iniciatyvos.
Jei jūs nupiešite paveikslą, jausdamas malonumą
Jūs tiesiog jausite malonumą jį atiduodamas
kitiems žmonėms, bet ne parduodamas.
Švietimas
Manau, kad dabartinis mokymas, kurį aš
šiandien matau, iš esmės tiekia žmones darbui.
jis yra labai specializuotas. Jie nėra bendriniai.
žmonės daug ko nežino apie daugelį skirtingų dalykų.
Nemanau, kad jūs priverstumėte žmones eiti į karą,
jei jie turėtų daugiau žinių apie daugiau dalykų.
manau, kad dabartinis mokymas daugiau
yra mokymasis atmintinai,
o ne mokymas spręsti problemas.
Jiems nesuteikiami įrankiai, apskritai
ar tam tikroje srityje.
Ar kaip mąstyti kritiškai.
Resursais paremtoje ekonomikoje, švietimas
būtų visiškai kitoks.
Mūsų visuomenės pagrindinis rūpestis
yra protinis vystymasis
ir motyvuoti kiekvieną žmogų
siekti savo aukščiausios potencialo.
Nes mūsų filosofija yra tokia, kad kuo žmonės
protingesni, tuo pasaulis turtingesnis,
nes kiekvienas tampa dalyviu.
Kuo jūsų vaikai protingesni,
tuo mano gyvenimas bus geresnis.
nes jie daug konstruktyviau prisidės prie aplinkos
ir mano gyvenimo. Nes viskas ką mes
išrasime resursais paremtoje visuomenėje,
bus pritaikyta visuomenėje. Nebus nieko,
kas tai stabdytų.
Civilizacija
Patriotizmas, ginklai, armijos, laivynai.
Visa tai rodo,
kad mes dar neesame civilizuoti.
Vaikai klaus savo tėvų:
"Ar jūs nematėt mašinų reikalingumo?"
"Tėti, negi negalėjote matyti, kad karas yra neišvengiamas,
kai jūs sukuriate stygių?"
Argi tai neakivaizdu? Žinoma, kad vaikai supras,
kad jūs buvote bukagalviais - užauginti tik tam,
kad tarnauti
įsitvirtinusioms institucijoms.
Mes esame tokia pasibjaurėtina, serganti visuomenė,
kad jie net nepateksime į istorijos knygas.
Jie tiesiog sakys, kad didesnės tautos atėmė
žemes iš mažesnių tautų,
naudodami jėgą ir smurtą.
Jūs girdėsite kalbant
kad korupcija buvo visur,
iki civilizuoto pasaulio pradžios.
Kai visos tautos dirba kartu.
Pasaulio suvienijimas,
dirbančios dėl visų žmonių gerovės
ir be jokių patarnavimų kitiems.
Be socialinių sluoksnių,
ar tai būtų techninis elitizmas,
ar bet kurios kitos rūšies elitizmas,
kurie išnyks nuo žemės paviršiaus.
Valstybė nieko nedaro, todėl, kad nėra valstybių.
Sistema, kurią aš atstovauju,
resursais paremta pasaulinė ekonomika nėra tobula,
tiesiog ji daug geresnė nei mes turime dabar.
Nes galima niekada nepasiekti tobulumo.
"Mano šalis yra pasaulis..."
o mano religija yra daryti gerą."
- Thomas Paine - 1737-1809
Mūsų visuomenės socialinės vertybės,
kurios pasireiškia amžinais karais,
korupcija,
slegiančiais įstatymais,
socialiniu sluoksniavimusi,
nereikšmingais prietarais,
aplinkos niokojimu,
ir despotiška, socialiai abejinga, pelnu orientuota,
valdančiąja klase,
yra pagrindinis kolektyvinio nemokšiškumo rezultatas,
kuris susideda iš dviejų paprasčiausių žmogaus
įžvalgų apie realybę.
Gamtos dėsnių formavimosi ir simbiozės aspektų.
Natūraliai suprantama realybė yra ta,
kad visos jūsų sistemos - ar tai žinios,
visuomenė, technologijos, filosofija ar
bet koks kitas kūrinys -
anksčiau ar vėliau
tapus laisviems, pasikeis.
Tai ką dabar mes laikom įprastais dalykais,
kaip kad modernios technologijos ir transportas,
būtų buvę neįsivaizduojami senovėje.
Lygiai taip pat ir ateityje, bus tokios technologijos,
realizacijos ir socialinės struktūros,
kad mes šiandien net negalime suvokti.
Mes perėjome nuo alchemijos iki chemijos,
nuo geocentrinės visatos iki heliocentrinės,
nuo tikėjimo demonais, kaip ligų priežastimi
iki modernios medicinos.
Ši evoliucija nerodo pabaigos ženklų,
ir ši supratimas mus vienija
ir veda link besitęsiančio kelio
į augimą ir progresą.
Statistinių, empirinių žinių nėra,
vietoj to mes turime suvokti
apie visų sistemų atsiradimą.
Tai reiškia, kad mes visą laiką turime
būti atviri naujai informacijai,
net jeigu tai keltų grėsmę mūsų dabartinei
įsitikinimų sistemai vadinasi
ir mūsų tapatybei.
Liūdna, bet šiandien visuomenei nepavyksta viso to suprasti
ir įsitvirtinusios institucijos toliau paralyžiuoja
vystymąsi,
saugodamos pasenusias socialinis struktūras.
Tuo pat metu, žmonės kenčia nuo pokyčių baimės.
Nes jų mokymas verčia tikėti nekintančia tapatybę,
o bandymas užginčyti kažkieno tikėjimą,
dažniausiai baigiasi įžeidimu ir baimėmis.
Už tai, kad būti neteisiu klaidingai asocijuojama
su nesėkme.
Kai, iš tiesų, klaidingumo įrodymas turėtų būti švenčiamas,
nes tai pakelia žmogų į naują supratimo lygį,
skatinantį sąmoningumą.
Faktas tas, kad nėra tokio dalyko kaip protingas žmogus,
nes tai yra tik laiko klausimas,
kol žmonių idėjos yra atnaujinamos,
pakeičiamos ar sunaikinamos.
Ir šis tendencingas, aklas esamos tikėjimo
sistemos laikymasis,
pasislepiantis nuo, greičiausiai,
transformuojančios informacijos
yra ne kas kita, kaip kad intelektualinio
materializmo forma.
Piniginė sistema išlaiko šį materializmą
ne tik per jos pačios savanaudiškas struktūras,
bet ir per nesuskaičiuojamą skaičių žmonių,
kurie buvo veikiami aklai
ir neapgalvotai puoselėti šias struktūras,
taip patys save paskirdami būti status quo sargais.
Avys, kurioms kontroliuoti nebereikia aviganio,
nes jos pačios kontroliuoja viena kitą,
nubausdamos tas, kurios peržengia ribas.
Ši tendencija, priešinantis pokyčiams,
ir išlaikyti egzistuojančias institucijas
vardan tapatybės, komforto,
galios ir pelno,
yra visiškai nepatvari.
Ir tik sukurs tolimesnį disbalansą,
susiskaldymą,
iškrypimą,
ir neišvengiamai,
žlugimą.
Laikas keistis.
Nuo medžiotojų ir rinkėjų,
iki žemės ūkio revoliucijos,
iki industrinės revoliucijos,
modelis yra aiškus.
Laikas naujai socialinei sistemai,
kuri atspindėtų mūsų šiandieninį supratimą.
Piniginė sistema yra produktas
laikotarpio,
kuriame trūkumas buvo realybė.
Dabar, technologijų amžiuje,
visuomenei tai jau nebeaktualu.
Išnykus su nenormaliu elgesiu, kurį ji sukuria.
Taip pat, dominuojančios pasaulėžiūros,
kaip kad teistinės religijos, kurios veikia
su tokiu pačiu socialiniu nereikšmingumu.
Islamas, krikščionybė, judaizmas, induizmas, ir visos kitos
yra kaip barjerai asmeniniam ir socialiniui augimui.
Kiekvienos išlaiko uždarą pasaulėžiūrą.
ir šis supratimas, kurį jos pripažįsta,
paprasčiausiai neįmanomas besiformuojančioje visatoje.
Bet visgi, religijai pavyko išjungti šio suvokimo
sąmoningumą,
tam pasinaudojant psichologiniais tikėjimo iškraipymais
visiems jos pasekėjams.
Kur logika ir nauja informacija yra atmetama,
vardan tradicinių, pasenusių įsitikinimų.
Dievo koncepcija,
iš tikrųjų yra būdas pasiimti atsakomybę už gamtą.
Pirmosiomis dienomis žmonės pakankamai nežinojo
apie tai, kaip formuojasi daiktai,
kaip veikė gamta.
Taigi, tada jie išrado savo mažąsias istorijas
ir sukūrė dievo paveikslą pagal save.
Ir vyrukas, kuris supyksta,
kai žmonės nesielgia teisingai.
Jis sukuria potvynius, žemės drebėjimus
Ir tada jie sako, kad tai dievo darbas.
Greitas žvilgsnis į suspaustą religijos istoriją
atskleidžia, kad patys pagrindiniai mitai
yra atsirandančios kulminacijos, sukurtos veikiant laikui.
Pavyzdžiui, krikščionių tikėjimo pagrindinė doktrina
yra Kristaus mirtis ir prisikėlimas.
Ši mintis yra tokia svarbi, kad Biblija teigia:
"jei Kristus nebūtų prisikėlęs, tai mūsų pamokslavimai
būtų beprasmiai, ir jūsų tikėjimas taip pat".
Tačiau labai sunku priimti šį teiginį tiesiogiai,
ne tik dėl to, kad nėra pirminio šaltinio, kuris nurodytų
šį antgamtišką įvykį pasaulietiškoje istorijoje,
bet ir dėl to, kad apie didžiulius kiekius
išgelbėtojų prisikėlimų prieš Kristų,
kurie taip iš pradžių mirė, o po to prisikėlė,
jau buvo kalbėta.
Tai iškart priskiria šią istoriją prie mitologijos skyrelį.
Ankstyvosios bažnyčios figūros,
kaip kad Tortullian'as,
nuėjo ilgus kelius, kad panaikintų šias asociacijas,
netgi teigdami, kad pats velnias padarė
šias asociacijas panašias.
Antrame amžiuje buvo teigiama:
"Velnias, kurio tikslas yra iškreipti tiesą,
tiksliai imituoja Šventojo Sakramento aplinkybes.
Jis pakrikštijo jo tikinčiuosius ir
pažadėjo nuodėmių atleidimą...
jis švenčia duonos paaukojimą ,
ir įveda prisikėlimo simbolį.
Leiskite mums pripažinti velnio gudrybes,
kuris nukopijavo Dieviškus dalykus ."
Tačiau, kas iš tikrųjų liūdina,
tai, kad jei mes nustosime tikėti idėja, jog krikščionybės,
judaizmo ir islamo ir kitų religijų istorijos
yra literatūrinė istorija,
ir priimsime jas tokias, kokios jos iš tikrųjų yra,
kurios savo ruoštu yra grynai alegorinės išraiškos,
mes pamatysime, kad visos religijos turi vieną bendrą giją.
Ir būtent šis vienijantis imperatyvas
turi būti pripažintas ir vertinamas.
Religiniai tikėjimai sukėlė didesnį susiskaldymą
ir daugiau konfliktų,
nei kokia kita ideologija.
Pati krikščionybė turi 34,000 skirtingų sub-grupių.
Biblija yra interpretacijos objektas
Ją skaitydami, jūs sakote:
"Manau, kad Jėzus turėjo omenį tai.
Manau, kad Jokūbas turėjo omenį tai.
o ne - jis turėjo omenį tai."
Taigi turime Liuteronus, Septintos dienos adventistus,
katalikus.
O susiskaldžiusi bažnyčia išvis nėra bažnyčia.
Ir šis susiskaldymas,
kuris yra visų teistinių religijų skiriamasis ženklas,
atveda mus prie antro mūsų klaidingo supratimo.
Klaidinga atskyrimo prielaida,
atsiradusi dėl simbiotinių gyvenimo ryšio atmetimo.
Be supratimo, kad visos natūralios sistemos
yra nuolat besiformuojančios,
kur visos realybės sąvokos bus nuolat plėtojamos,
keičiamos ar netgi panaikinamos,
mes turime suprasti, kad visos sistemos iš tiesų
yra išrasti fragmentai, tik tam, kad padėtų komunikuoti.
Tokio dalyko kaip nepriklausomybė gamtoje nėra.
Visa gamta yra vieninga sistema,
kurioje tarpusavyje susiję kintamieji,
turi priežastį ir atoveiksmį, egzistuoja
kaip koncentruota visuma.
Jūs juk nematote kištuko, kurį galėtumėte
prijungti prie gamtos,
taigi mums atrodo, kad mes esame laisvi...
klaidžiojantis aplinkui.
Atimkite deguonį, ir mes iš kart mirsime.
Atimkite augaliją - mes mirsime.
O be saulės, visi augalai nuvys.
Taigi mes esame susiję.
Mes tai turime priimti kaip visumą.
Tai nėra tik žmogaus patirtis šioje planetoje,
tai yra visuotinė patirtis.
Ir mes žinome, kad negalime išgyventi be augalų ir gyvūnų.
žinome, kad negalime išgyventi be keturių elementų,
suprantate?
Taigi, kada mes pagaliau pradėsime į tai kreipti dėmesį?
Tai ir yra tai, kas padės mums tapti sėkmingais.
Sėkmė priklausys nuo to, kaip mes esame susiję
su viskuo, kas mus supa.
Aš puikiai žinau, kad mano anūkai
negali tikėtis,
kad paveldės patvarų,
taikų, stabilų, socialiai teisingą pasaulį.
Nebent, jei kiekvienas vaikas užaugęs
Etiopijoje, Indonezijoje, Bolivijoje,
Palestinoje ir Izraelyje,
taip pat turės tuos pačius lūkesčius
Turime rūpintis visa bendruomene
arba kitaip galime turėti rimtų problemų.
Ir dabar turime pamatyti, kad visas pasaulis
yra bendruomenė.
Ir mes turime vienas kitu rūpintis.
Ir tai ne tik žmonių bendruomenė,
tai taip pat augalų, gyvūnų ir elementų bendruomenė.
Ir mes tikrai turime tai suprasti.
Tai yra tai, kas mums leis patirtį džiaugsmą
ir malonumą.
Štai ko mums trūksta mūsų gyvenimuose dabar.
Galime tai vadinti dvasingumu,
bet iš tiesų
džiaugsmas kyla iš pojūčio, kad esame susijungę.
Tai mūsų Dievo dvasia.
Tai ta mūsų pusė,
kuri tai jaučia,
ir jūs tai galite pajusti giliai savyje. Būtent šis
nuostabus ir puikus jausmas, kurį jus pajaučiate,
kai gaunate.
Jūs negaunate jo iš pinigų,
jūs gaunate jį iš ryšio.
"Dabar jei nebūtų pavojaus tai šaliai.
Kaip tada mes gaminsime atominius ginklus,
suprantate apie ką aš?
Kas nutiks ginklų pramonei,
kai suvoksime, kad mes esame vienas?
Tai sušiktų ekonomiką !
Ekonomiką, kuri bet kuriuo atveju yra netikra.
Kas būtų tikras nusivylimas.
Jūs matote, kodėl vyriausybės juokiasi iš idėjos...
apie besąlyginę meilę."
"Aš tikiu, kad neginkluota tiesa ir besąlyginę
meilė tars paskutinį žodį."
- Dr. Martin Luther King Jr. - 1929-1968
Kai tik mes suprasime, kad mūsų pačių asmeninės
egzistencijos vientisumas
visiškai priklauso nuo visko
kas yra pasaulyje,
mes suprasime tikrąją besąlygiškos meilės reikšmę.
Nes meilė, tai praplėtimas ir matydami visumą kaip save
ir save patį kaip visumą, galim neturėti jokių sąlygų,
nes iš tiesų mes visi esame viskas vienu metu.
Jei mes iš tikrųjų esame kilęs iš žvaigždės centro,
kiekvienas atomas esantis mumyse irgi
yra iš žvaigždės centro,
tada mes visi esame tas pats dalykas.
Net kolo mašina ar cigaretės nuorūka Buffalo gatvėje,
yra sudaryti iš atomų, kurie atsirado iš žvaigždžių.
Jie buvo perdirbti tūkstančius kartų,
lygiai taip pat, kaip aš ir tu.
Ir todėl, ten esu tik aš.
Taigi ko mes turėtume bijoti? Kas ten jau tokio,
kad reikia ieškoti paguodos?
Niekas. Nieko nereikia bijoti, nes ten esame mes.
Problema ta, kad mes esame atskiriami nuo gimimo,
gaunam vardus, tapatybę ir tampame individais.
Mes buvome atskirti nuo vienybės,
o tai religija ir išnaudoja.
Žmonės turi poreikį vėl būti kažko dalimi.
Taigi jie tai išnaudoja. Ir tai vadina dievu, jie sako,
kad jis turi taisykles,
ir aš manau, kad tai žiauru.
Manau, kad jūs tai galite padaryti ir be religijos.
...kosminis lankytojas nagrinėdamas skirtumus
tarp žmonių visuomenių,
kad tie skirtumai yra nežymus, palyginti su panašumais...
Mūsų gyvenimai, mūsų praeitis ir ateitis yra
susieti su saule, mėnuliu ir žvaigždėmis...
Mes, žmonės, pamatėme atomus, kurie sudaro visą gamtą
ir jėgas, kurios tai sukuria...
ir mes, įkūnydami kosmoso vietines akis, ausis,
mintis ir jausmus,
pradėjom domėtis mūsų pačių kilme...
žvaigždžių medžiaga stebinti žvaigždes, sujungtas iš
dešimčių milijardų, milijardų, milijardų atomų,
stebinti gamtos evoliuciją, sekanti ilgą kelią,
kurio pagalba sąmonė atvyko į žemę...
Mūsų pareiga yra mūsų rūšiai ir mūsų planetai.
Mes kalbame už žemę.
Mūsų pareiga išgyventi ir klestėti yra ne tik mums patiems,
bet ir kosmoso senoliams ir neapibrėžtumui
iš kurio mes kilę.
Mes esame viena rūšis. Mes esame žvaigždžių
medžiaga imanti žvaigždžių šviesą.
- Carl Sagan - 1934-1996
Atėjo laikas reikalauti vienybės,
išardyti mūsų pasenusias socialines sistemas,
kurios mus suskaldė,
ir dirbti kartu, kad sukurtume patvarią,
globalią visuomenę, kurioje yra rūpinamasi kiekvienu
ir kiekvienas yra iš tikrųjų laisvas.
Jūsų asmeniniai įsitikinimai, kad ir kokie jie būtų,
yra bereikšmiai, kai kalbama apie gyvenimo poreikius.
Kiekvienas žmogus gimė nuogas,
kuriam reikia šilumos, maisto, vandens, pastogės.
Visa kita yra pagalbinės priemonės.
Todėl, svarbiausia problema yra
protingas žemės resursų paskirstymas.
Šio tikslo neįmanoma pasiekti piniginėje sistemoje,
dėl pelno siekimo, savanaudiškų tikslų siekimo
tikslų ir todėl disbalansas yra neatsiejama viso to dalis.
Tuo pačiu, politikai yra nenaudingi,
nes mūsų gyvenimo tikrosios problemos
yra techninės, o ne politinės.
Be to, ideologijos, kurios išskiria žmoniją,
kaip kad religija,
turi turėti stiprų atspindi bendruomenėje
savo reikšmingumu, tikslu ir visuomeniniu naudingumu.
Tikėkimės, kad laikui bėgant,
religijos praras savo materializmą ir pagrindą prietarams
ir pakeis kryptį į naudingą filosofijos sferą.
Faktas tas, kad šiandien visuomenė yra atvirkščia.
Politikai, kurie nuolat kalba apie apsaugą ir saugumą,
o ne kūrybą, vienybę ir pažangą.
Vien Jungtinės Amerikos Valstijos kasmet
išleidžia 500 milijardus gynybai.
to užtektų išleisti kiekvieną vidurinių mokyklų
vyresniųjų klasių moksleivį į 4 metų koledžą.
1940 metais, Manheteno projektas
sukūrė pirmą tikrą masinio naikinimo ginklą.
Ši programa įdarbino 130,000 žmonių,
ir kainavo beprotiškus pinigus.
Įsivaizduokite koks būtų šiandien jūsų gyvenimas,
jei ta grupė mokslininkų,
vietoj to, kad ieškotų būdų, kaip žudyti žmones,
būtų kūrę save aprūpinanti, turtingą pasaulį.
Šiandien gyvenimas būtų visiškai kitoks,
jei tai būtų buvęs jų tikslas.
Vietoj masinio naikinimo ginklų,
Laikas išleisti kažką daug galingesnio.
Masinio Kūrimo Ginklus.
Mūsų tikrasis dieviškumas yra mūsų sugebėjimas kurti.
Ir apsiginklavę simbiotinių gyvenimo ryšių supratimu,
tuo pačiu vedini besiformuojančios gamtos realybe,
nieko nėra, ko mes negalėtume pasiekti.
Žinoma, mes susiduriame su didelėmis kliūtimis,
kurias sukūrė egzistuojančios institucijos,
atsisakančios pasikeisti.
Šių struktūrų šerdyje yra piniginė sistema.
Kaip jau paaiškinta anksčiau, frakcinė rezervų sistema
yra kaip vergystės forma sukuriama per skolas,
kurioje neįmanoma, kad visuomenė būtų laisva.
Savo ruoštu, laisvos rinkos kapitalizmas
laisvos prekybos formoje
naudoja skolas, kad įkalintų pasaulį ir manipuliuotų šalimis
į visišką priklausomybę saujai didelių kompanijų
ir politinių jėgų.
Be šių akivaizdžių amoralumų,
pati sistema paremta konkurencija,
kuri iš kart sunaikina plataus
masto bendradarbiavimo galimybę dėl bendros gerovės.
Tuo pačiu paralyžiuodama bet kokius bandymus
kurti tikrą, tvarų pasaulį.
Šios finansinės ir korporacinės struktūros yra pasenusios,
ir jos turi būti peraugtos.
Žinoma, mes negalim naiviai galvoti, kad verslas
ir finansinis elitas pritars šiai idėjai,
nes jie prarastų kontrolę ir galią.
Todėl turi būti imamasi taikių ir
ypatingų strateginių veiksmų.
Pats galingiausias veiksmų kelias yra paprastas.
Mes turime pakeisti savo elgesį, kad priverstume
galios struktūras dirbti žmonių labui.
Mes turim nustoti remti sistemą.
Vienintelis kelias, kad kažkas pasikeistų,
jei mes atsisakysime dalyvauti sistemoje
nuolat pripažindami nesibaigiančius defektus ir korupciją.
Jie neketina atsisakyti piniginės sistemos,
būtent dėl mūsų sprendimų, kuriuos siūlome.
Sistema turi žlugti,
ir žmonės turi prarasti pasitikėjimą
jų išrinktais lyderiais.
Tai bus svarbus persilaužymo taškas,
jei projektas Venera bus pasiūlytas, kaip alternatyva.
Jei ne, tai aš labai bijau pasekmių.
Tendencijos dabar rodo, kad mūsų šalis gali bankrutuoti.
Yra galimybė, kad mūsų šalis gali pavirsti karine diktatūra,
siekiant išvengti riaušių ir visiško
socialinio susiskaldymo.
Kai tik Jungtinės Amerikos Valstijos sugrius,
visoms kitoms kultūros atsitiks lygiai tas pats.
Kaip dabar matome, pasaulio finansinė sistema yra
ant žlugimo ribos, dėl jos pačios trū***ų.
Valiutos kontrolierius 2003 pranešė,
JAV skolos palūkanos
nebus įkandamos dar mažiausiai dešimt metų.
Tai teoriškai reiškia Jungtinių Amerikos
Valstijų visišką bankrotą.
Ir šios žlugimo pasekmės pasauliui bus didžiulės.
Savo ruoštu, frakcine rezervų sistema
paremta piniginė sistema
jau baigia pasiekti savo teorines plėtimosi ribas
limitus ir dabartiniai bankų žlugimai,
kuriuos matome, yra tik pradžia.
Dėl to infliacija kyla į dausas,
mūsų skolos pasiekė rekordines aukštumas
ir vyriausybė kartu su FED spausdina naujus pinigus,
kad išgelbėti šią korumpuotą sistemą.
Nes vienintelis kelias išlaikyti bankus
yra išleisti daugiau pinigų.
Vienintelis kelias išleisti daugiau pinigus
yra didinti skolas ir infliaciją.
Tai tik laiko klausimas, kada viskas apsisuks
ir nebeatsiras žmonių, kurie norės imti naujas paskolas.
O tuo pačiu didėjant įsipareigojimų nevykdymui,
nes žmonės negali sau leisti jų dabartinių paskolų.
Tada pinigų ekspansija sustos
ir prasidės susitraukimas, kurio anksčiau niekas dar nematė,
užbaigiantis amžiaus senumo piramidės aferą.
Tai jau prasidėjo.
Todėl mes turime demaskuoti šią finansinę nesėkmę,
pasinaudojant jos silpnybėmis savo naudai.
Štai keletas pasiūlymų:
Atskleiskite bankų aferą.
Citibank, JP Morgan Chase ir Bank of America
ir patys galingiausi valdytojai korumpuotoje
federalinėje rezervų sistemoje.
Laikas boikotuoti šias institucijas.
Jeigu jūs turite vieno iš šių bankų,
banko sąskaitą ar kredito kortelę,
perkelkite savo pinigus į kita banką.
Jei turite būsto paskolą, perfinansuokitę ją su kitu banku.
Jei turite jų akcijų, parduokite.
Jei jūs dirbate jiems, išeikite iš darbo.
Šis gestas parodys panieką
tikrajai galiai už kurios slypi privatus bankinis kartelis,
žinomas kaip Federalinis Rezervas.
Ir supažindinkite visus su apgaulinga bankų sistema.
Antra. Išjunkite TV naujienas.
Ieškodami informacijos lankykite naujas,
nepriklausomas interneto naujienų agentūras.
CNN, NBC, ABC, FOX ir visos kitos
pristatančios visas žinias, yra prafiltruotos,
kad būtų išlaikytas status quo.
Kai 4 didžiausios korporacijos valdo visus
pagrindinės žiniasklaidos kanalus
objektyvi informacija yra neįmanoma.
Čia yra tikrasis interneto grožis.
O suinteresuotieji praranda jo kontrolę,
nes informacijos srautas tampa visiškai laisvu.
Mes turime ginti internetą visą laiką,
nes dabar tai yra mūsų gelbėtojas.
Trečia.
Niekada neleiskite sau,
savo šeimos nariams, ar bet kam,
ką pažįstate stoti į armiją.
Tai pasenusi institucija,
dabar naudojama išimtinai išlaikyti
įsitvirtinusias institucijas,
kurios jau nebesvarbios
Jungtinių Amerikos Valstijų kariai Irake dirba
Jungtinių Amerikos Valstijų korporacijoms,
ne žmonėms.
Propaganda privertė mus tikėti, kad karas
yra natūralus dalykas
ir kad kariuomenė yra garbinga institucija.
Bet tada, jei karas yra natūralus dalykas,
tai kodėl tada kiekvieną dieną nusižudo 18
Amerikos karo veteranų,
kurie turėjo potrauminio streso sutrikimų?
Jei mūsų kariuomenės vyrai ir moterys yra taip pagerbti,
tai kodėl 25% Amerikos visų benamių sudaro
karo veteranai?
Ketvirta
Nustokite remti energetikos kompanijas.
Jei turite nuosavą namą,
atsijunkite nuo tinklo .
Išanalizuokite kiekvieną galimybę, kad paverstumėte
savo namus nepriklausomus ir aprūpinamus
švaria energija.
Saulė, vėjo ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai
dabar yra prieinami paprastiems vartotojams,
ir turint omenyje nesustojančiai augančioms
tradicinės energijos kainoms,
per ilgesnį laikotarpį tai, greičiausiai,
bus pigesnės investicijos.
Jei jūs vairuojate automobilį, įsigykite kiek galima mažesnį
ir apsvarstykite galimybę naudotis pavertimo technologijų,
kurios leistų jūsų automobiliui tapti hibridu,
elektra ar kitais šaltiniais varoma transporto priemone.
Penkta.
Atmeskite politinę sistemą.
Demokratijos iliuzija yra įžeidimas mūsų protui.
Piniginėje sistemoje neegzistuoja tikra demokratija
ir niekada neegzistavo.
Mes turime dvi politines partijas, kurios
priklauso tiems patiems verslo lobistams.
Jie patenka į tam tikras pareigas, korporacijų pagalba,
ir populiarumu, kuris dirbtinai sukuriamas
jų žiniasklaidos pagalba.
Sistemoje, kuriai būdinga korupcija,
asmenų pakeitimas kas kelerius metus
turi labai mažai reikšmės.
Vietoj to, kad apsimestumėte, jog politiniai
žaidimai turi kokią nors reikšmę,
sutelkite savo energiją į tai, kaip būtų
galima įveikti šią klaidingą sistemą.
Ir šeštą.
Prisijunkite prie judėjimo
Užeikite į thezeitgeistmovement.com
(arba zeitgeist.lt Lietuvoje)
ir padėkite mums sukurti didžiausią
socialinių pokyčių judėjimą,
kokio pasaulis dar nematė.
Mes turime mobilizuotis ir šviesti visus
apie mūsų dabartinė pasaulio sistemos
būdingus korupcinius dalykus,
kartu su vieninteliu tikru, svariu sprendimu,
skelbiančiu, kad visi natūralūs resursai
yra žmonių bendras palikimas,
tuo pačiu informuoti kiekvieną apie
tikrąją technologijų būklę
ir kaip mes galime būti laisvi, jei tik
pasaulis dirbs kartu, o ne kovos.
Pasirinkimas priklauso jums.
Jūs toliau galite būti finansinės sistemos vergu
ir stebėti besitęsiančius karus, depresiją
ir pasaulinę neteisybę
tuo pačiu siedami save su beprasmėmis pramogomis
ir materialistiniu šlamštu;
Arba jūs galite savo energiją nukreipti į tai,
kas iš tikrųjų yra reikšminga,
kurie iš tikrųjų turi realią galimybę palaikyti
ir išlaisvinti visus žmones, nepamirštant nė vieno.
Bet, galų gale, svarbiausi pokyčiai
pirmiausia turi įvykti jūsų viduje.
Tikroji revoliucija yra Sąmonės revoliucija,
ir kiekvienam iš mūsų pirmiausia reikia eliminuoti
skaidanti, materialistinį triukšmą,
kurį mes laikėme tiesa;
tuo pat metu atrandant, stiprinant ir susilyginant
su signalu, kuris sklinda iš mūsų empirinės vienybės.
Tai priklauso nuo jūsų.
"Viskas ką mes bandome visose šiose diskusijose ir kalbose,
tai pamatyti ar mes galime radikaliai pakeisti mąstymą.
Ne priimti dalykus, kokie jie yra,
bet suprasti juos, įsigilinti, išbandyti,
atiduoti visą jūsų širdį ir protą, katu su dalykais
kuriuos jus turite sužinoti.
Būdą gyventi kitaip.
Bet tai priklauso tik nuo jūsų ir nuo nieko kito.
Bet čia nėra mokytojų,
mokinių,
nėra lyderių,
nėra guru,
nėra šeimininko, gelbėtojo.
Jūs patys esate mokytojas ir mokinys, šeimininkas,
guru ir lyderis.
Jūs esate viskas !
Ir,
suprasti yra
pakeisti, kas yra."
Subtitravo: Andrius V. (www.zeitgeist.lt)
Vertė: Andrejus A.