Tip:
Highlight text to annotate it
X
Dalykas kurį siūlau, tai požiūris kad visos mūsų problemos tarpusavyje yra susijusios,
ir kad būtent taip į jas turi būti žiūrima, kitaip sprendimų nerasime.
Taigi, peržvelkime pagrindines tendencijas
kurios atrodo susikerta labai siauroje laiko atkarpoje.
Mes pradėjome nuo supratimo kas yra pinigai ir fakto ,kad pinigai yra kuriami skolinant juos į egzistavimą
už palūkanas. Tai lemia didžiulį spaudimą skolai arba pinigų kiekiui
augti tam tikru procentiniu dydžiu per metus.
Tai yra eksponentinis augimas,
akivaizdžiai matomas mūsų pinigų kiekio ir infliacijos grafikuose.
Turėdami omeny šią dinamiką, mes įtraukėme duomenis apie skolą,
kuri iš tiesų yra ateities pareikalavimas
smarkiai viršyjantis visus istorinius lygius.
Kita medalio pusė- stipri socialinė kryptis,
rodanti santaupų nykimą lygiai tuo pačiu laikotarpiu.
Sujungus mes gauname didžiausią kada nors matytą skolos lygį
ir mažiausias istorijoje santaupas. Mes pamatėme kad negalėjimas sutaupyti išsiplėtė
per visus visuomenės sluoksnius ir netgi apima nesugebėjimą investuoti į infrastruktūrą.
Vėliau mes pamatėme, kad turtas, (labiausiai NT) ,buvo ilgalaikiame burbule
kuris šiuo metu sprogsta ir reikės daug metų jo poveikiui pašalinti.
Kuomet sprogsta kredito burbulai, jie sukelia finansines panikas o šios
sunaikina didelę kapitalo dalį. Iš tikrųjų, tai ne visai tiesa. Ši citata pasako geriau:
„Panikos nesunaikina kapitalo, panikos atskleidžia koks kapitalo kiekis
buvo prarastas kišant jį į beviltiškai neproduktyvias veiklas“
- John Stuart Mill, Political Economist (1806 – 1873)
Taigi mes sužinojome, kad sprogstantis burbulas yra ne kažkas kas lengvai valdžios ištaisoma,
nes jų pastangos sumažinti sprogimo poveikį koncentruojamos ne ten kur reikia.
Žala jau buvo padaryta. Ji slepiasi perdideliuose jau pastatytuose namų ir prekybos centrų kiekiuose
parduotuose už per dideles kainas, prekėse importuotose ir nupirktose už skolą.
Viskas jau padaryta. Viskas kas liko -išsiaiškinti kas liks su nuostoliais.
Kaip tik dabar, šie vyrukai sunkai dirba, kad tai būtumėt jūs-mokesčių mokėtojas.
Dar mes sužinojome, kad didžiausias JAV vyriausybės finansinis trūkumas
susijęs su demografine problema kuri negali būti ištaisyta jokiomis politikos priemonėmis,
įstatymu, ar optimizmu. Tai paprasčiausiai faktas. Nemalonus faktas
panašiai kaip gravitacija, bet faktas.
Netgi daugiau negu tai, mes sužinojome kad turtas priklausantis kūdikių bumo kartai
-akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas, viskas turi būti parduotas kažkam
kad išgauti pinigus pensijoms. Ir čia mes iškėlėme nemalonų pastebėjimą,
kad sekančioje kartoje, kuriai galima būtu parduoti turtą, yra mažiau žmonių nei kūdikių bumo kartos atstovų.
Kai parduodančių yra daugiau nei perkančių kainos krenta.
Einant toliau, ekonomikos duomenu statistika, kuria patys naudojamės , buvo sistemiškai pagražinama,
kol galiausiai visiškai nebeatitinka realybės. Jei klaidingi duomenys veda prie blogų sprendimų,
tuomet nėra keista kad mes atsidūrėme dabartinėje keblioje padėtyje.
Tik sugrįžę prie sąžiningo savęs vertinimo mes galėtume nubrėžti strategišką
ir protingą kursą į ateitį.Dar mes sužinojome, kad energija yra viso ekonomikos aktyvumo šaltinis
ir kad nafta šiuo metu yra svarbiausia energijos rūšis.
Mūsų ekonomikos sistema yra pastatyta ant prielaidos
kad energijos tiekimo augimas neturi ribų . Tai lengvai paneigiamas prietaras.
Atskiri naftos telkiniai turi gavybos piką, tas pats galioja ir jų sumai.
Naftos piko teorija- tai ne tiek teorija,
tai procesas nusakantis kaip sensta naftos telkiniai.
Vėliau mes atradome akivaizdžią trintį tarp pinigų sistemos kuri skatina
eksponentinį augimą ir fakto kad mūsų pirminis energijos šaltinis jau pasiekė piką arba greitai jį pasieks.
Kažkaip JAV net nepradėjo investuoti į ateitį be pigios naftos.
Mes neturime plano „B“.
Galiausiai, mes pažymėjome kad aplinka, reiškianti pasaulio išteklius ir ekosistemas
nuo kurių mes priklausome, rodo aiškius ženklus kad eksponentiškai auganti populiacija
vartoja išteklius eksponentiškai augančiu greičiu, greitindama jų visišką išeikvojimą
ir negrįžtamai paveikdama tas ekosistemas.
Dar mes sužinojome, kad net nedideli ekosistemų nuo kurių priklausome pakitimai,
tokie kaip pakitęs vidutinis metinis kritulių kiekis, gali lemti didelius, paprastai neplanuotus
nuostolius kurių šalinimas bus priekyje visų kitų poreikių. Taip, mes susidurdavome su problemomis anksčiau,
susidursime ir ateityje.
Nerimas apima kai žiūrime į jas vienu metu.
Išdėliojus įvykius laiko skalėje, mes matome, kad nekilnojamo turto burbulas jau sprogsta,
kaip tik dabar, kuomet kūdikių bumo karta pradeda išeiti į pensiją. Tuo pat metu,dėl naftos piko,
jos paklausa pralenks pasiūlą, darydama prisitaikymą neparastai brangų, ir net
nežinomos išlaidos susijusi su resursų išeikvojimu, bei besikeičiančiu klimatu
yra visai netolimoje ateityje.
Ir virš viso to pačiame viršuje ribojantis mūsų pasirinkimo galimybes yra negalėjimas sutaupyti ir investuoti
bei beprecedentinis skolos dydis.
Ši lako atkarpa prasidedanti nuo dabar ir besitęsianti iki 2020 m. atskleidžia tikrai didžiulį kiekį iššūkių,
susikertančių įpatingai siaurame laiko lange. Klausimas: Iš kur ateis pinigai
atsakyti į visus šiuos iššūkius
jei mūsų santaupos išsekusios o skola išsiliejusi per kraštus?
Bet kuris iš šių dalykų vienas jau yra didelis krūvis ekonomikai,
o du vienu metu pavojingi. Kas jei vienu metu bus trys arba daugiau?
Nėra sunku numatyti tokių įvykių rezultatą -mūsų šalies ekonomikos sunaikinimą,
arba dolerio kaip turto išsaugojimo priemonės išnykimą.
Kiek trilijonų dolerių reikės kad finansuoti kūdikių bumo kartos išėjimą į pensiją?
Kiek trilijonų reikės tam kad pakeisti transporto struktūrą ir prisitaikyti prie Naftos Piko?
Iš kur ateis tie dešimtys trilijonų
užkimšti skyles pensijų ir socialinių garantijų programose?
Kaip mes išpildysime pensijinius pažadus turėdami ant savo pečių
didžiausią kada nors matytą skolos naštą? Iš kur ateis pinigai išvalyti
sprogstančio turto burbulo pasekmes?
Kiek brangesni ateityje bus maistas ir mineralai po naftos piko
ir kuomet daug daugiau žmonių reikalaus vis labiau nykstančių išteklių?
Kiekvienai iš šių pagrindinių tendencijų arba pavojų išspręsti reikės metų,
jei ne dešimtmečių o mes randame jas visas paliktas tiesiai prieš mus, be jokių rimtų
nacionalinių diskusijų ar planavimo. Su kiekviena praeinančia diena mes švaistome brangų laiką,
tuo metu, kai problemos didėja , auga kaina ,arba sprendimai visai išnyksta.
Bandymas laimėti laiko nėra strategija ir pasirodys esanti pražūtinga taktika.
Brandus žmogus yra tas, kuris valdo sunkumus ir planuoja į priekį.
Mano nuomonė yra ta,kad su keliomis išimtimis, šios šalies politiniai ir korporaciniai lyderiai
nedaro nei to nei kito.
Mes turime tai pakeisti.
Jau seniai laikas atsikratyti paaugliško supratimo kad galime turėti pyragą,
suvalgyti jį ir pasiskolinti dar kai šis baigsis.
Tai yra laikas, paprasčiausiai, sugrįžti ir gyventi pagal natūralų ir ekonomišką biudžetą.
Mes turime nustatyti prioritetus, biudžetą, ir abiejų laikytis.
O jūs? Jei jūs dar nesvarstėte, tai dabar pats laikas įvertinti galimybę,
kad kelias į ateitį gali būti ne visai tiesus, jis gali turėti kelis posūkius ir kilpas
ir nuvesti kažkur kur nesitikime.
Galbūt jūs gyvenate viename iš įdomiausių žmonijos istorijos, laikotarpių,
laike kuomet gali įvykti didis poslinkis.
Tai gali jus gąsdinanti, arba skatinti veikti,pasirinkimas-jūsų .
Taigi, ką mums su visu tuo daryti?
Ką jūs galite padaryti, ir kokius žingsnius kaip tik šiuo metu turėtumėte svarstyti?
Prašom eiti su manim į paskutinį Žlugimo Kurso skyrių.
Ačiū už kad klausėtės.