Tip:
Highlight text to annotate it
X
Jeigu žiūrėjote praėjusią dalį apie skolą, tikriausiai pagalvojote,
ar mes turime pakankamai santaupų arba turto šiems įpareigojamas padengti.
Kitame skyriuje aš kalbėsiu apie turimą turtą. Šiame skyriuje įrodysiu,
kad JAV nepavyko sutaupyti pinigų nei viename socialiniame lygmenyje
ir teigsiu kad JAV vyriausybė yra nemoki. Šitą terminą vartoju tiksliai.
Kuomet bankrotas yra teisinis procesas, kai gynų pinigų įplaukos
nebepadengia išlaidų, nemokumas yra situacija kuomet įpareigojimai viršyja turimą turtą.
Nemokumas yra pirmas žingsnis kelyje į bankrotą.
Žlugimo kurso tikslas pateikti duomenis ir suteikti jiems prasmę,
tam kad galėtumėte tiksliai įvertinti tikimybes ir rizikas su kuriomis mūsų ekonomika susidurs per ateinančius kelerius metus.
Aš teigiu, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję 20,
kad įrodyčiau šį teiginį aš jums pateiksiu duomenis iš šešių skirtingų sričių:
Skolos, Santaupų, Turto, Demografijos, Naftos piko teorijos ir Klimato pasikeitimo.
Kiekviena iš jų atskirai yra iššūkis ekonomikai, kombinacija iš dviejų ar daugiau, tuo pat metu...
Gerai, aš paliksiu nuspręsti jums patiems.
Čia yra diagrama rodanti privačių santaupų augimo greitį nuo 1959 metų.
Privačių santaupų augimo greitis yra visų JAV piliečių pajamų ir išlaidų skirtumas,
išreikštas procentais.Taigi, skaičius “10%”, reiškia, kad kiekvienam uždirbtam doleriui
10 centų buvo sutaupyta, bet neišleista.
Įsidėmėkite, kad laikotarpyje nuo 1959 iki 1985 m. JAV piliečiams šis skaičius vidutiniškai buvo 9.2%.
Palyginimui, Europoje šis skaičius yra apie 10% ,o Kinijoje stulbinami 30% pajamų yra sutaupomos.
Santaupos mus yra svarbios, nes jos formuoja grynų pinigų pagalvę
kuri apsaugo mus ekonomikos sunkmečiu. Nacionalinių lygiu, santaupos yra svarbios
investicinio kapitalo kūrimui-
(būstaui, gamykloms, įrangai- visa tai, kas sukuria tikrą gerovę ateityje).
Galbūt girdėjote, ar skaitėte kad privačių santaupų greitis JAV nukrito iki istorinių žemumų,
paskutinį kartą regėtų tik per Didžiąja depresiją. Iš tiesų, asmeninių santaupų greitis
tolygiai mažėja nuo 1985 metų ir antraštės rodo, kad tai nėra
naujas blykstelėjimas radare, bet greičiau kulminacija, 23 metų periodo, kuomet santaupos kaip JAV piliečių kultūros atributas nyksta.
Tačiau mes nesame vidurkių tauta, todėl grafikas kažkaip nuslepia faktą,
kad labai turtingi sutaupo didžiulius kiekius pinigų,
kai tuo tarpu neturtingi krenta į gilų minusą.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad, kaip sakė graikų filosofas Plutarchas:
„ Nelygybė tarp turtingų ir vargšų yra seniausia ir mirtiniausia visų respublikų liga“.
Ką dar galime pasakyti apie šį grafiką? Pradedantiesiems paaiškinu. Nuolat mažėjančios santaupos sako,
kad dauguma žmonių remiasi prielaida, jog ateityje bus galimybė pasiskolinti.
„Sutaupyk ir išleisk“ pakeitė idėja „pirk dabar“.
Žiūrėdami į grafiką, matome kad santaupos pradėjo mažėti tiksliai apie 1985 metus.
Hmmmm...palaukite minutėlę.. ar mes nematėme to paties dalyko paskutiniame skyriuje apie skolą?
Taip. Tikrai matėme. Kuomet šis grafikas rodo visą skolą, visuose sektoriuose,
prieš tai buvęs rodė tik asmenines santaupas, mes matome, kad visuomenės tolerancija skolai
ėmė drastiškai augti apie 1985 metus, kaip tik tada,
kuomet santaupos pradėjo savo ilgą kelionę žemyn link nulio.
Tam kad patikėti jog ateitis bus didesnė, šviesesnė ir ryškesnė nei dabartis,
jus turite patikėti kad mažos santaupos ir didelės skolos yra tas kelias į turtą ir laimę.
Švelniai tariant aš dėl šito esu skeptikas, tai nedaro man jokio įspūdžio- tai pažeidžia kelis gamtos dėsnius.
Kita santaupų kategorija yra pensijos ir pensijų fondai.
Valstijų ir miestų lygyje matome kad jiems taip pat nepavyko sutaupyti.
Pensijoms trūksta apie 1 trilijoną dolerių.
Tai reiškia, kad pinigai surinkti mokesčių pavidalu valstiju, ir savivaldybės lygiu
yra išleidžiami kitur, bet tik nepadedant pinigus į pensijų fondus.
Idėja, galime spėti, buvo išleisti pinigus dabar, ir palikti kažkam kitam aiškintis
kaip mokėti pensijas ateityje. Na ką, daugeliui valstijų ateitis jau atėjo.
Ką tai reiškia, kai sakome kad valstijoms ir savivaldai trūksta
1 trilijono dolerių? Kaip tai apskaičiuojama? Trilijono dolerių trūkumas susidaro
skaičiuojant taip vadinamą „Dabartinę grynąją vertę“(DGV).
Dabartinei grynajai vertei apskaičiuoti yra sudedamos visos įplaukos
(šiame pavyzdyje 1000 dolerių per metus, šešis metus),atimamomos išlaidos ir
kadangi doleris šendien vertas daugiau negu rytoj,
ateities išmokos turi būti nuvertintos, kad atitiktų DABARTĮ.
Mes sulyginame pagal vertę šiandienines įmokas ir ateities išlaidas,
tam kad nustatyti ar matuojamas dalykas turi teigiamą ar neigiamą VERTĘ. DGV. DABARTINĘ GRYNĄJĄ VERTĘ.
Tai yra metodika skirta apskaičiuoti valstijų ir municipalinių pensijų fondų veiklą.
Išaugusi fondo turto vertė, plius ateities mokesčiai, kompensuojami taip, kad palyginti su reikalingomis išmokėti pensijomis.
Viskas skaičiuojama šiandienos verte.
Taigi, siekiant turėti bent nulį,
jau šendien reikia įdėti į fondus vieną trilijoną dolerių...
Svarbu suprasti, kad skaičiuojant fondu darbą, „tikroji vertė“ didžiąją dalimi jau įvertino ateitį,
taigi laukimas ir viltis kitokio rezultato ateityje, dažniausiai nepasitvirtiną.
Jeigu mes jau šiandien turime įnešti į fondus vieną trilijoną ir to nepadarysime, kitais metais reikės dar daugiau.
Vienintelis būdas sumažinti trūkstamą pinigų kiekį, tai turėti mažiau žmonių gaunančių išmokas,
arba fondo turimi vertybiniai popieriai turi viršyti brangimo greitį numatytą apskaičiavimuose.
Einant į priekį, mes matome kad korporacijų pelnai yra aukščiausi per kelis dešimtmečius,
bet ir jos pasirinko nepakankamai finansuoti fondus, pirmenybę teikdamos kitokiam grynųjų panaudojimui,
ko pasekoje trūksta 1,5 trilijono dolerių.
Kadangi pensijų fondai dažniausiai investuoja į obligacijas ir akcijas, apytiksliai santykiu 60/40,
bet kuri recesija, arba didelis biržos kritimas tik padidina trū***ą.
Ištiesų, pensijų fondų trūkumai yra tiesioginė įpatingai mažų palūkanų už indėlius funkcija.
Ačiū Grenspanui ir Bernankei! Taip pat ir dėlto, kad biržos indeksas
yra tame pačiame lygyje kaip prieš devynis metus ir visa tai, jeigu mes net neskaičiuojame infliacijos.
Jeigu ivertintume infliaciją, reikėtu grįžti šiek tiek atgal.
Kadangi pensijų fondai skaičiuoja 8-10% metinę grąžą,
o birža per devynis metus neuždirbo nė cento, fondų trūkumai tampa visai suprantami.
Bet kai mes pakylame į federalinį lygį, išryškėja tikrai baisūs skaičiai.
Deividas Valkeris į pensiją išėjęs JAV komptroleris, asmeninis mano herojus,
apie JAV vyriausybę pasakė:
1. Jos finansinė padėtis yra blogesnė nei skelbiama
2. Jos biznio modelis neveikia
3. Ji susiduria „..su biudžeto deficitu, nesubalansuotom išmokom, santaupų ir lyderių trūkumu“.
Mano nuomone jis yra absoliučiai teisus. O štai čia, truputis duomenų kurie tai patvirtiną.
Čia yra lentelė paimta iš JAV vyriausybės metinio pranešimo, randamo Iždo departamento interneto svetainėje.
Mes vėl žiūrėsime į TGV skaičius. Pirmasis yra beveik
9 trilijonų dolerių trūkumas,rodantis JAV poziciją
neskaičiuojant Soc. ir sveikatos apsaugos.
Tai reiškia, kad visos JAV vyriausybės įplaukos plius
vertybinių popierių vertė, priešpastatyta busimoms išmokoms ir
tam kad subalansuoti įsipareigojimus su turtu, JAV reikia iš kažkur gauti 8,9 trilijonus dolerių.
Bet tai net ne penktadalis problemos. Vos tik pridedame Soc. Ir sveikatos apsaugą,
trūkumas išauga iki 53 trilijonų dolerių, ir viskas pagal paties iždo departamento paskaičiavimus.
Vau! Sustokime! Tai daugiau nei keturis kartus viršija BVP!! Tai reiškia kad JAV vyriausybė yra nemoki.
Pilnas sustojimas. Kodėl tai ne tema Nr.1 prezidento rinkimų kampanijoje?
Šalis giliai baloje, turi rimtų problemų ir potencialiai pakelui į bankrotą.
Jeigu tikitės kad pinigai nukeliavo į kokią nors specialia JAV vyriausybės sąskaitą-
„užrakintą taupyklę“, tai čia jūs matote, Džordžą Bušą, stovinti šalia pilno Soc. Apsaugos „Pasitikėjimo fondo“.
Čia yra.. visas pasitikėjimo fondas - trijų kilpų segtuvas, su keliais popieriaus lapais sakančiais,
kad JAV vyriausybė išleido visus pinigus ir pakeitė juos specialiais Iždo bondais.
Palaukite.... Iždo „bondai“ ar tai ne vyriausybės obligacijos?
Ar gali vyriausybė būti pati sau skolinga? Negali.
Visos vyriausybės pajamos ateina iš mokesčių arba skolinimosi,
taigi, kai reikės apmokėti tuos specialius garantinius raštus, pinigai turės būti paimti
iš mokesčių arba papildomo skolinimosi. Jeigu būtu įmanoma būti skolingam sau pačiam
ir už tai gauti palūkanas, mes visi galėtume tapti neįtikėtinai turtingais išrašinėdami čekius patys sau.
Žinoma tai yra nesąmonė.
Priklausomai nuo to kurios valstybinės institucijos duomenis naudosite,
federalinis trūkumas yra nuo 53 trilijonų iki 85 trilijonų dolerių.
Tai toks didelis skaičius, kad net gąsdina mažas beždžionėles.
Įrodydamas, kad šiuo keliu eidami mes neišaugsime iš DGV trūkumo,
šis skaičius per paskutinius 10 metų padidėjo beveik 40 trilijonų dolerių.
Jis nuolat didėjo ir ekonomikos nuosmukio ir pakilimo laikotarpiais.
Galiausiai, santaupos yra susijusios su investavimu, ir anot Amerikos
civilinių inžinierių asociacijos, mes suklupome ir čia. 2005 metais organizacija įvertino
12 infrastruktūros kategorijų, įskaitant tiltus, kelius, geriamo vandens sistemas
ir nuotekų šalinimo stotis. Jų būklė vidutiniškai įvertinta kategorija „D“, apskaičiuota,
kad norint sugrąžinti sistemas į pirmos klasės pasaulinius standartus, reikia per penkerius metus investuoti 1,6 trilijono dolerių.
Kadangi tai buvo 2005m, o nuo to laiko infliacija smarkiai iškėlė dalykų,
pagamintų iš plieno ir asfalto, kainas, suapvalinkime šį skaičių iki 2 trilijonų dolerių.
Viską susumavę, gauname kad asmeninių santaupų mažėjimas yra atspindėtas,
valstijų ir savivaldos nesugebėjimu sutaupyti, sustiprintas korporacijų negalėjimo sutaupyti
ir viskas užgožta valstybės nesugebėjimu sutaupyti.
Padedant tašką ant viso šito, dar ir nesugebėjimas investuoti. Visi šie trūkumai stovi prieš mus
ir leidžia padaryti išvadą, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt metų.
Tai mūsų testamentas- ekonomikos ir fizinis pasaulis, kokį pasirenkame palikti tiems, kas ateis po mūsų.
Kaip mes čia atsidūrėme? Kaip tai nutiko?
Dabar pereisime prie turto ir išsiaiškinsime
kaip jis atrodo skolų ir nesugebėjimo taupyti fone.