09 skyrius - Howards pabaiga E. M. Forsteris

Howards pabaiga EM Forster SKYRIUS 9 Ponia Wilcox negali būti kaltinamas Margaret duoti daug informacijos apie gyvenimą. Ir Margaret, kita vertus, padarė teisingą demonstravimą kuklumą, ir apsimetė nepatyrimas, kad ji tikrai nejautė. Ji buvo laikomi namą daugiau kaip dešimt metų, ji linksmina, beveik su pagyrimu; ji buvo atgabenusi žavinga seserį, ir auklėjant brolį. Žinoma, jei patirtis yra pasiekiama, ji pasiekė ją. Tačiau šiek tiek užkąsti šalis, kad ji davė ponia Wilcox garbę nebuvo sėkmingas. Naujas draugas nebuvo maišyti su "vieną arba du puikūs žmonių", kurie buvo paprašė susitikti su ja, ir atmosfera buvo mandagūs sumišimas. Jos skonis buvo paprastas, jos žinios kultūros šiek tiek, ir ji nesidomi Naujosios Anglijos meno klubo, nei skiriamosios linijos tarp žurnalistikos ir Literatūra, kuri buvo pradėta kaip šnekamoji zuikio. Puikūs žmonės metano po to verkia džiaugsmo Margaret genami, ir ne iki miltų 1/2 daugiau jie supranta, kad pagrindinis svečias ėmėsi ne medžioklėje dalis. Nebuvo bendra tema. Ponia Wilcox, kurio gyvybė buvo išleista vyru ir sūnumis, turėjo mažai pasakyti, nepažįstamų žmonių, kurie niekada bendrų , kurių amžius buvo 1/2 jos pačios. Protingas aptarimas sunerimęs ją, ir nudžiūvo jos subtilūs vaizduotės, socialinė; automobilių, visų trūktelėjimo, ir ji buvo šieno gniužulas, gėlė, kolega. Du kartus ji pasmerkė oras, du kartus kritikavo Didysis traukinio paslauga Šiaurės geležinkelio. Jie energingai pritarė ir puolė, ir kai ji pasiteiravo, ar yra kokių nors naujienos Elenos, jos šeimininkė buvo per daug užimtos pateikti Rothenstein atsakyti. Klausimas buvo pakartotas: "Tikiuosi, kad jūsų sesuo yra saugus Vokietijoje dabar." Margaret patikrino save ir tarė: "Taip, ačiū, aš girdėjau, antradienį." Tačiau šaukimas demonas buvo jai, o kitą akimirką ji vėl buvo išjungtas. "Tik antradienį, nes jie gyvena iš karto STETTIN. Ar jūs kada nors kokį nors vieną gyvenimo STETTIN? " "Niekada", - sakė ponia Wilcox rimtai, o jos kaimynas, jaunas vyras žemai. Švietimas tarnyba pradėjo aptarti, ką žmonės, kurie gyveno STETTIN turėtų atrodyti patinka. Ten buvo toks dalykas kaip Stettininity? Margaret valomas. "Žmonės ne STETTIN lašas dalykų, į laivų iš išsikišusių sandėliuose. Bent jau mūsų pusbroliai, bet ne ypač turtingas. Miestas yra neįdomu, išskyrus laikrodį, kad ritininis akis ir vaizdas Oderis, kuris tikrai yra kažkas ypatingo. Oi, ponia Wilcox, jūs mylėtumėte Oderio! Upių, arba, o upės - ten, atrodo, būti daugybė jų - intensyvi mėlyna, ir paprastas jie paleisti per intensest žalia. " "Iš tikrųjų! Tai skamba kaip labiausiai nuostabiu vaizdu, Mis Schlegel. "Taigi sakau, bet Helen, kurie bus Susidoroti dalykų, sako, ne, tai kaip muzika. , Oderio kursas yra kaip muzika. Jis privalo priminti ją simfoninę poema. Dalis prieplaukos yra h-moll, jeigu aš atsimenu teisingai, bet mažesnis žemyn dalykai gauti labai maišyti. Yra tema, slodgy kelių klavišų vienu metu, o tai reiškia, purvo bankus, o kitą laivybai tinkamas kanalas, ir išeiti į Baltijos jūrą yra C dur Pianissimo. " "Ką pakibęs sandėliai padaryti, kad?" Paprašė vyro, juokiantis. "Jie daug", - atsakė Margarita, netikėtai skuba naujas sekti. "Manau, tai darkymasis palyginti Oderio muzikos, ir jums taip daryti, bet pakibęs sandėliai, STETTIN grožį rimtai, kurį mes ne, ir vidutinis anglas ne, ir visiems, kurie niekina. Dabar nėra pasakyti "vokiečiai neturi skonio," ar aš rėkti. Jie turi ne. Tačiau bet toks didžiulis, bet! - Jie rimtai imtis poeziją. Jie rimtai imtis poeziją. "Ar kas nors,, įgyta kad?" "Taip, taip. Vokiečių kalba yra visada apie Lookout grožio. Jis gali praleisti jį per kvailumą, arba klaidingai aiškinti jį, bet jis visada klausia, grožis įvesti savo gyvenimą, ir aš tikiu, kad galų gale ji ateis. Heidelbergo sutikau riebalų veterinarijos gydytoją, kurio balsas, kaip jis įsiveržė su Szlochanie , kartojamas šiek tiek šleikštokas poeziją. Taip lengva mane juoktis - aš, kuris niekada kartoti poezija, geras ar blogas, ir negali prisiminti vieną fragmentą stichijos suvirpinti save. Mano kraujas užverda - gerai, aš tikiu, 1/2 Vokietijos, todėl padėkite jį žemyn į patriotizmo - kai aš klausytis skoningas panieka vidutinio salų dalykų, kryžiuočių, ar jie Bocklin arba mano veterinarijos gydytojas. "O, Bocklin", jie sako; "jis padermės po grožio, jis tautos su dievais pobūdis sąmoningai. " Žinoma Bocklin kamienai, nes jis nori kažką - grožio ir visi kiti nematerialusis dovanos,, plaukiojantieji apie pasaulyje. Taigi jo peizažai neturi nukristi, ir lyderių padaryti. " "Aš nesu įsitikinęs, kad sutinku. Ar jūs? ", Sakė jis, kreipiasi į ponią Wilcox. Ji atsakė: "Manau, Mis Schlegel daro viską puikiai" ir šaltis nukrito ant pokalbis. "Oi, ponia Wilcox, pasakyti ką nors gražiau nei kad. Tai toks paniekinti būti pasakyta, jūs įtraukėte dalykus puikiai. " "Aš nenoriu pasakyti, kaip paniekinti. Jūsų paskutinis kalbos domina mane tiek daug. Paprastai žmonės neatrodo visai patinka Vokietiją. Aš jau seniai norėjau išgirsti, ką sakė, iš kitos pusės ". "Iš kitos pusės? Tada jūs nesutinkate. O, geras! Duok mums savo pusę. "" Aš neturiu šaliai. Bet mano vyras "- jos balsas suminkštintas, šaltis padidėjo -" turi labai mažą tikėjimą Žemynas, ir mūsų vaikai po jo. " "Kokiais pagrindais? Ar jie jaučia, kad žemynas yra blogos formos? " Ponia Wilcox turėjau ne idėja, ji mažai dėmesio į pagrindais. Ji nebuvo intelektinė, nei net perspėjimą, ir tai buvo keista, kad visi tą patį, ji turėtų suteikti didybės idėja. Margaret, su draugėmis apvažiavo per minties ir meno, buvo sąmoningas. asmenybė, kad peržengė savo ir išvestų žemaūgių savo veiklą. Nebuvo kartumas ponia Wilcox; nebuvo netgi kritika, ji buvo mielas, ir ne nemandagus ar Žiauriai žodis išlaikė savo lūpas. Tačiau ji ir kasdienis gyvenimas buvo nesufokusuota: viena ar kita turi įrodyti, neryškus. Ir per pietus ji atrodė daugiau nesufokusuotas nei įprasta, ir arčiau linijos, kad suskirsto gyvenimą iš gyvenimo, kad gali būti svarbesnis. "Prisipažinsiu, nors, kad Žemynas - atrodo kvaila kalbėti apie" Žemynas ", bet tikrai jis yra viso daugiau kaip savaime nei bet kuri jo dalis yra kaip Anglijoje. Anglija yra unikalus. Turiu kitą želė 1.. Aš ketinau pasakyti, kad žemynas, geras ar už blogį, domisi idėjomis. Jo Literatūra ir menas, ką galima vadinti keistenybė apie jų nematytas, ir išlieka net per dekadanso ir neigiama. Yra daugiau Anglijoje veiksmų laisvę, bet už minties laisvės eiti į biurokratinis Prūsija. Žmonės ten bus aptarti su nuolankumu esminius klausimus, kad mes čia galvoti patys per gera liesti su žnyplėmis. " "Aš nenoriu eiti į prūsų" sakė ponia Wilcox - "net matyti, kad įdomus Peržiūrėti, kad jums buvo apibūdinti. Ir diskutuoti su nuolankumu esu pernelyg metai. Mes niekada nieko aptarti Howards End "." Tada turėtumėte! ", - Sakė Margarita. "Diskusijos išlaiko namas gyvas,. Jis negali pakęsti plytų ir skiedinio vieni. " "Ji negali stovėti be jų", - sakė ponia Wilcox, netikėtai gaudyti. mintis, ir keliantis entuziazmą, pirmą ir paskutinį kartą, silpnumą viltis krūtų puikūs žmonės. "Ji negali stovėti be jų, ir aš kartais atrodo - Bet aš negaliu tikėtis jūsų karta susitarti, net mano dukra nesutinka su manimi čia. " "Never mind mums arba jai. Ar pasakyti! "Aš kartais manau, kad tai yra išmintingiau palikti veiksmų ir vyrų diskusijas. "Ten buvo šiek tiek tyla. "Vienas iš jų pripažįsta, kad prieš rinkimų teise argumentai yra nepaprastai stiprus", - sakė mergina priešais, lenkiasi į priekį, ir griūvantis savo duoną. "Ar jie? Aš niekada jokių argumentų. Esu labai dėkingas ne balsuojant pats. "Mes tikrai nereiškia, balsavimą, nors mes?" tiekiamas Margarita. "Ar ne mes skiriasi kažkuo daug platesnio masto, ponia Wilcox? Ar moterys turi likti tai, ką jie buvo nuo pat istorijos pradžios, ar, nes žmonės į priekį tiek, kiek jie taip pat gali judėti į priekį šiek tiek dabar. Sakau, jie gali. Norėčiau net prisipažinti biologinį kaita. "" Aš nežinau, aš nežinau. " "Aš turiu grįžti į mano kabojimas sandėlyje", - sakė vyras. "Jie pasirodė gėdingai griežtas. Ponia Wilcox taip pat išaugo. "O, bet laiptais į viršų, šiek tiek. Mis Quested vaidina. Ar Jums patinka MacDowell? Ar galėtumėte jį tik du garsus? Jei turite tikrai eiti, aš jus pamatyti. Ar ne jūs net išgerti kavos? " Jie paliko valgomojo, uždarant duris, už jų, ir kaip ponia Wilcox užsagstytą, jos striukė, ji sakė: "Kas įdomus gyvenimas jums visa tai yra Londone švino!" "Ne, mes neturime", - sakė Margaret, staiga atitraukime,. "Mes vadovauti gibbering beždžionių gyvenimą. Ponia Wilcox - tikrai - mes turime ką nors tylus ir stabilus apačioje. Mes tikrai turime. Visi mano draugai. Negalima apsimesti, kad jums patiko pietus,, jums loathed, bet atleisk man ateina vėl, vienas arba klausia mane pas jus. " "Esu naudojami jauniems žmonėms", - sakė ponia Wilcox, ir kiekvieno žodžio ji kalbėjo žinomų dalykų kontūrai blėso. "Aš girdžiu daug, kalenimas namuose, mes, kaip jūs, pramogauti daug. Su mumis yra daugiau sportas ir politika, bet--man patiko mano pietūs labai daug, Miss Schlegel, brangusis, ir esu ne apsimeta, ir tik nori, galėčiau dirbti daugiau. Dėl vieno dalyko, aš ne itin gerai tik šiandien. Kita vertus, jums jauni žmonės juda taip greitai, kad ji dazes mane. Charles yra tas pats, Dolly pats. Bet mes visi esame toje pačioje valtyje, senas ir jaunas. Aš niekada pamiršti, kad "Jie tylėjo akimirką. Tada, su naujagimio emocijų, jie paspaudė vienas kitam rankas. Pokalbis nutrūko staiga, kai Margarita vėl įvedėte Valgomasis: jos draugai jau buvo kalbama per savo naujuoju draugu, ir atmetė ją kaip neįdomu.