Kodėl tai Tamsiai naktį ?

Kodėl naktinis dangus yra tamsus? Tu gali tiesiog galvoti, kad atsakymas aiškus - saulė dar nepatekėjusi! Tačiau vienintelė priežastis, kodėl dangus atrodo mėlynas dieną yra tai, kad saulės šviesa išsisklaido dėl atmosferos - jeigu mes neturėtume atmosferos (taip kaip mėnulyje), dangus visada būtų tamsus, net jeigu šviestų saulė. Taigi, perfrazuokime klausimą - kodėl kosmosas yra tamsus? Aš turiu galvoje, kosmosas pilnas žvaigždžių - nesuskaičiuojamų žvaigždžių, kurios visos yra maždaug tiek pat ryškios kiek saulė ir beribėje amžinoje visatoje, nesvarbu kurią krypti tu pasirinksi, jeigu tu žiūrėsi pakankamai toli ta kryptimi, tu pamatysi žvaigždę ar galaktiką. Taigi, visas dangus turėtų būti toks ryškus kaip ir saulė, naktį ir dieną! Tačiau, kadangi taip nėra, ar naktinio dangaus tamsumas reiškia, kad yra kažkoks atstumas nuo mūsų, kai žvaigždės ir galaktikos tiesiog… sustoja? Riba tarp kažko ir nieko? Visatos "kraštas"? Nevisai - visi mūsų įrodymai linkę rodyti, kad kosmosas neturi krašto. Tačiau pati visata turi - ne erdvinį kraštą, bet laikinąjį: tiek kiek mes žinome, visata turėjo pradžią. Arba mažiausiai, laiką prieš maždaug 13.7 milijardo metų, kai visata buvo tokia maža ir susigrūdusi į save, kad mūsų standartinis erdvės ir laiko supratimas pradingsta. O kadangi praėjo tik ribotas laiko tarpas nuo taip vadinamos pradžios, tai reiškia, kad kai kurios žvaigždės, reikalingos "ryškumo visomis kryptimis" užpildymui, yra taip toli, kad šviesa nuo jų tiesiog dar neturėjo pakankamai laiko mus pasiekti… tai tarsi visata būtų didelė audra ir mes vis dar lauktume, kad išgirstume griaustinį nuo tikrai tolimų žvaigždžių. Tačiau palaukite, tai dar geriau negu tai - kadangi šviesai reikia laiko, kad nukeliautų per visatą, kai mes nukreipiame savo teleskopus į kažką tikrai labai toli, mes iš tikrųjų matome tą visatos dalį, kokia ji buvo, kai šviesa buvo išspinduliuota. Taigi, kai mes žiūrime į 13.5 milijardo metų senumo šviesą, tai nėra tai, kad mes nematome žvaigždžių tiesiog dėl to, kad šviesa nuo jų mūsų dar nepasiekė - mes nematome jokių žvaigždžių, nes mes žvilgčiojame į visatą prieš bet kokiai žvaigždei susiformuojant! Bežvaigždę visatą! Dabar man tai atrodo gan gera priežastis, kodėl mes žiūrime aukštyn ir matome tamsų nakties dangų. Bet… taip nėra. Aš turiu galvoje, tai yra tiesa, kad mes galime rasti taškus danguje, kur nėra jokių žvaigždžių žiūrint pro anksčiausias žvaigždes ir tuo pačiu toliau į praeitį. Tačiau, net kai mes nukreipiame savo teleskopus pro anksčiausias žvaigždes, mes vis tiek matome šviesą. Ne žvaigždės šviesą, bet šviesą likusią nuo didžiojo sprogimo. Mes aptinkame šią “kosminę fonine spinduliuotę” atsklindančia daugiau ar mažiau lygiai iš visų krypčių, suformuojančią foną anapus žvaigždžių. Taigi, pradžiai aš spėju, kad naktinis dangus NĖRA tiesiog tamsus. Teisingai... taigi, jeigu mūsų teleskopai pasako mums, kad nakties dangus nėra tamsus, tai kodėl tada jis atrodo tamsus? Štai raktas į tikrą atsakymą: kai Hablo teleskopas nufotografavo tolimas žvaigždes iš stulbinančiai gražaus Hablo nepaprastai gilaus lauko, jis padarė nuotrauką naudojant infraraudonųjų spindulių fotoaparatą. Kodėl? Na, tolimos žvaigždės ir galaktikos juda nuo mūsų, nes visata plečiasi. Taigi, tokiu pačiu būdu įrašo sulėtinimas pažemina mano balso aukštį, Doplerio efektas priverčia žvaigždes judančias tolyn nuo mūsų pasidaryti raudonesnėmis ir kuo toliau jos yra, tuo greičiau jos juda nuo mūsų ir raudonesnės tampa, tol kol jos pasidaro… infraraudonos. Ir tada mes jų daugiau nebegalime pamatyti. Mažiausiai ne su mūsų žmogiškomis akimis - ir štai kodėl nakties dangus atrodo tamsus! Apibendrinimui: jeigu mes gyventume beribėje, nesikeičiančioje visatoje, visas dangus būtų ryškus kaip saulė. Tačiau dangus naktį yra tamsus dėl abiejų priežasčių: visata turėjo pradžią, todėl čia nėra žvaigždžių visomis kryptimis ir dar svarbiau, nes šviesa nuo ypač tolimų žvaigždžių (ir dar tolimesnės kosminės foninės spinduliuotės) pasislenka į raudonos spalvos pusę toliau nuo matomo spektro dėl visatos plėtimosi, taigi mes tiesiog negalime jos matyti. Galiausiai! Mes paskleidėme šiek tiek šviesos, kodėl nakties dangus yra tamsus bei kodėl jis toks nėra.