Tip:
Highlight text to annotate it
X
Gnostiškasis Persvarstymo Kongresas Spalio 26, 2008 - Pirmoji dalis (tęsinys) "Šviesos brangenybė"
Žiūrėkite, aš daugybę kartų minėjau,
kad mokytojas Samaelis
žiūrėjo labai rimtai į vidinį darbą, kuris veda į savirealizaciją.
Jis studijavo savo Psichologinę gimnaziją, kuri jį supo
ir dėjo daug pastangų, kad ją įsisavintų.
Kai jis norėjo sunaikinti nekantrumo agregatus
(kuriuos mes visi tikrai turime)
jis ėjo į paštą nunešti laiškų.
Visi žinote, kad kartais pašte mums reikia luktelėti eilėje
kol būsime aptarnauti.
Taigi tada jis laukė eilėje su laiškų paketu,
kuriame buvo atsakymai jo mokiniams.
O Meksiko federacinės apygardos pašte
eilės yra eilės.
Jos nėra įsivaizduojamos,
jos - tikros.
Mokytojas stovėjo ten su savo paketu
o eilė judėjo labai lėtai...
Ir kai jis galiausiai pasiekė langelį darbuotojo
kuris turėjo priimti jo laiškus
Mokytojas apsisuko
ir grįžo su savo paketu į eilės galą.
Ir tai jis pakartojo du ar tris kartus.
Vieną dieną, ta moteris paklausė Mokytojo:
"Klausykite, ar jūs turite psichologinių problemų?"
O Mokytojas atsakė:
"Ne
aš bandau išspręsti savo psichologines problemas"
"Bet ar jūs nesergate?",
"Ne, aš nesergu".
Akivaizdu, ta moteris galvojo, kad Mokytojas yra pamišėlis.
Tačiau po to jis aiškino,
kad visi tie dalykai, kuriuos jis šėlstančius pajuto savyje:
rėksmai, kurių jis klausėsi
troškimai, kuriuos jis jautė
susijaudinimas, kurį sukėlė nepakantumas.
Jis visus juos pasiėmė namo
atsisėdo ant sofos
ir pradėjo analizuoti:
"Ką aš galvojau stovėdamas eilėje?"
Tada jis peržiūrėjo tą "filmą"
ir filme staiga pasirodė keletas "aš":
"Aš", kurie keikė Meksikos vyriausybę
"Aš", kurie sakė: "Norėčiau, kad Herkolubas ateitų ir sunaikintų šitą pastatą"
"Aš" sakantys: "O koks bjaurus pasaulis. Aš visada paskutinis", ir t.t.
Ir dar kitokie "aš".
Nes kai mes tyrinėjame emocinį centrą
mes galime atrasti ir pasipiktinimo "aš"
arba neapykantos!
O motoriniame centre
yra "aš", kurie sako:
"Smok į langą, kad visi tave išgirstų."
Mokytojas visa tai surinko, išanalizavo ir persvarstė
o po to dirbo Arkane A.Z.F., kad tai eliminuotų.
Mokytojas niekada nebėgo iš šios gimnazijos.
Jis mums rašė ir pasakojo, kad kartą jis norėjo išstudijuoti geismą detaliai (o geismas turi daug detalių),
Jis sakė:
"Netoli tos vietos, kurioje aš ankščiau gyvenau
netoli mano namo, buvo gatvė.
Ir kai aš ja smalsiai vaikščiodavau
vieno namo sode visada būdavo tokia dama.
Ir aš turėjau psichologinius elementus, kurie mėgo šią damą gašliu būdu.
Tada Mokytojas sake, kad jis jautė
tuos "aš" kalbančius su juo:
"Žiūrėk, žiūrėk kokia ji graži!
Žiūrėk, žiūrėk į jos kojas!
Žiūrėk, žiūrėk kaip ji pjauna žolę. Žiūrėk, žiūrėk, žiūrėk
koks veidas, kokios akys!", t.t.
Taigi Mokytojas tarė:
"Aš turėjau užbaigti šią vergovę.
Tada, visai netikėtai, - jis sako
"Aš ėjau ten, tam kad galėčiau išstudijuoti
tuos "aš", kurie mane siejo su ta moterimi."
Ir jis prideda:
"Aš visada grįždavau su daugybe studijuotinų dalykų."
Žinoma, juk tada iškilo daugybė "aš"
"Aš kantriai pradėjau juos vienas po kito nagrinėti
pasitelkdamas refleksiją ir meditaciją
Po to aš dar kartą sugrįžau į tą gatvę
ir vėl grįžau namo su maišu pilnu visokių "aš".
Galiausiai - kas atsitiko?
Aš ėjau pro ten ir ta moterimi buvau nė kiek nesusidomėjęs.
Supratau, kad tą potraukį jaučiau nes agregatai
vertė mane tai jausti.
Bet kai tas netikras žavingumas pasibaigė
ten daugiau nieko nebeliko -
nei meilės, nei nieko kito.
Tai buvo tik "aš", kuris mus valdo ir verčia mus jausti
ir galvoti tai, ką jis nori."
Būtent todėl
mes
žmonija
tiek daug kenčiame
nes mes esame pririšti prie jutiminio pasaulio
Ir visi pojūčiai - dauguma jų - kyla iš egoištiškų būsenų.
Mūsų svetainės: http://www.ageac.org/en/ageac_en/ http://samael.org/ingles/home_2.htm Taip pat rekomenduojame: http://www.vopus.org/en/