Tip:
Highlight text to annotate it
X
SMEGENŲ PLOVIMAS
Kas lemia mūsų asmenybės vystymąsi?
Mao yra pasakęs žymų pasakymą: "ant balto popieriaus lapo parašomi patys gražiausi eilėraščiai".
Šiame pasaulyje nėra nieko neįmanomo.
PRIGIMTIS AR AUKLĖJIMAS?
Mes visi kažkada buvome tokie maži.
Bet kokį bagažą mes atsinešame į šį pasaulį?
Ar daug dalykų yra iš anksto užprogramuota mumyse?
Ar mes atvykstame į šį pasaulį kaip knyga su tuščiais lapais?
-Ar tai mergina? -Taip.
-Koks jos vardas? -Emilie.
Ji gimė penkias savaites per anksti. Taigi ji yra maža.
Ar Emilie gimsta su lyties identitetu?
Tai yra, jausmu, kad esi mergaitė?
Buvimo berniuku arba buvimo mergaite jausmas.
Iš kur jis ateina?
Iš mūsų tėvų, aplinkos ir kiekvieno, kurį sutinkate.
JORGENAS LORENTZENAS. LYČIŲ TYRĖJAS Ir ką matai aplink save. Moterų ir vyrų vaizdai, kuriuos matai aplinkui.
Taigi sakai, kad lyties identitetas nėra kažkas, su kuo gimstama?
-Tai kažkas, ką išmoksti. -Taip.
Kai kurie mokslininkai turi biologiškesnį požiūrį.
THROND H. DISETH. VYRIAUSIASIS VAIKŲ PSICHIATRAS Vaikai gimsta su aiškia biologine dispozicija
sąryšiu su lyties identitetu ir lyties elgesiu.
Ir tuomet aplinka, kultūra, vertybės, lūkesčiai, kurie mus supa
sustiprina arba susilpnina tai.
Gimsta tokie ar tampa tokie? Prigimtis ar auklėjimas?
Šio žmogaus elgesio supratimai susikerta šioje programoje.
Dauguma žmonių tiki, kad tiesa slypi kažkur šių koncepcijų pusiaukėleje.
Bet dauguma mokslininkų, kuriuos kalbinau,
neturi jokio susidomėjimo išsiaiškinimu, su kokiomis savybėmis galbūt esame gimę.
Aš paklausiau profesoriaus Nisseno, ką jis mano
apie biologinę homoseksualumo pusę.
Aš manau, kad tai yra tai, kas neturėtų užimti mano laiko.
Tai negali būti reikšminga?
Ne tokiam tyrimui, kurį aš atlieku.
O profesorė Giertsen? Ji studijuoja vyrų ir moterų smurtą.
Jeigu augini vyrus ir moteris vienodai,
ar jie taptų vienodai smurtingi?
Problema ta, kad aš nelaikau to svarbiu klausimu.
Paklausta klausimų apie biologinę perspektyvą,
kodėl vyrų ir moterų darbai skiriasi, vedančioji tyrėja Egeland pasakė:
Nėra vietos biologijai manyje.
Manau, kad socialiniai mokslai turi mesti iššūkį mąstymui,
kuris pagrįstas idėja, kad skirtumai tarp žmonių...
...yra biologiniai.
Mokslininkas turi ne tik išsiaiškinti, ką jis turi sužinoti,
bet taip pat turi išsiaiškinti, ko jis neturi žinoti.
Mažai žmonių tai žino.
Kiek paplitęs toks požiūris?
Ar aš tiesiog kalbėjau su specifiniais mokslininkais?
-Sveikas! Kaip malonu! Haraldas. -Tomas Colbjoernsenas.
Colbjoernsenas yra Oslo verslo instituto dekanas.
Daugybę metų jis dirbo kaip socialinis mokslininkas.
Mano patirtis su socialinėmis studijos, kuomet aš su tuo dirbau,
yra ta, kad jie yra kontroliuojami vidinių standartų.
Yra dalykai, kuriuos yra profesiškai nekorektiška studijuoti.
Tavo reputacija yra suteršta, jeigu kreipi į biologinius paaiškinimus.
Bendra moksline prasme tai yra neprofesionalus požiūris į mokslą.
Mokslininkas turėtų geisti sužinoti viską.
-Aš taip pat taip jaučiuosi! -Taigi aš būnu suglumęs, kuomet juos sutinku,
ir jie net nenori pažvelgti į tas teorijas.
Tai per daug primityvu...
Perteikiant žinias, tapo įprasta atmesti biologiją.
Tai ištrauka iš serijų "Ieva ir Adomas"
apie skirtumus tarp vyrų ir moterų.
Vyrai turi įgimtą medžioklės instinktą.
Bet moterys yra įgimtai linkusios į dalykus, kaip uogų rinkimas...
Tai per daug primityvu.
Jie ieškojo genų šimtus metų.
Tai mažai paaiškino skirtumus tarp lyčių.
Vyrai turi inžinerines smegenis. moteris turi...
Daug to yra išankstiniais nusistatymais.
Bet kodėl toks didelis kiekis atmeta biologinę žmonių perspektyvą?
Kai kurie taip daro, nes jie nemano, kad tai turi praktinės vertės.
Jūsų tikslas suprasti, kodėl mergaitės nesidomi techniniais dalykais,
bet nesate susidomėjusi biologija?
Tai kai kas, ko negali pakeisti. Tai neįdomu.
Sakykim, kad egzistuoja biologijos elementas.
Bet tuomet mes nenueisime niekur toliau.
Ar tai iš tikrųjų tiesa?
Profesorius Simonas Baron-Cohenas tiria vaikus, turinčius autizmą.
Jo patirtis yra kitokia.
Vien tik todėl, kad tavo biologija paaiškina, kodėl esi toks, koks esi,
Nereiškia, kad negali nieko dėl to padaryti.
Jeigu gimei su sunkumais kitų, kurie trukdo atpažinti kitų žmonių emocijas,
gali būti suteikiama pagalba, švietimo metodai, kurie gali padėti tai panaikinti.
Baron-Cohenas sukūrė edukacinį video autistiniams vaikams.
Įmontuojant veidus ant traukinių, automobilių ir autobusų,
galima pasinaudoti autistinių vaikų susidomėjimu daiktais ir sistemomis.
Taigi tokiu būdu mes galime juos paskatinti žiūrėti į veidus,
net jeigu jie mano, kad jie žiūri į traukinių vaizdus.
Ar tai veikia?
Tai veikia, taip. Mes radome būdą pasiekti juos šiuo metodu
ir mes paprašėme vaikų, turinčių autizmą, žiūrėti DVD 50 minučių per dieną,
vieno mėnesio periode.
Ir mes pamatavome jų sugebėjimus atpažinti emocijas prieš ir po,
mes atradom, kad vaikai su autizmu, kurie žiūrėjo DVD,
demonstravo ryškų pagerėjimą jų gebėjimuose atpažinti žmonių emocijas,
palyginus su lyginamąją grupe, kuriai nebuvo suteikta ši galimybė.
Speptiškas požiūris į biologiją dažnai
kyla iš baimės, kad tai gali turėti nelaukiamų politinių pasėkmių
MARTYNA AURDAL Biologiniai paaiškinimai yra dažnai reakcionieriški.
Nes jie yra naudojami patvirtinti tradicinius mitus
apie tai, kaip viskas turėtų būti iš tikrųjų.
Vietoj to, kad parodyti, jog egzistuoja galimybės.
Ar biologija yra dešinių pažiūrų politika?
Harvardo psichologijos profesorius Steven Pinkeris taip nemano.
Jis mano, kad biologija gali suteikti mums gaires,
parodančias, kokiu laipsniu mes galime pakeisti visuomenę.
Manau, kad biologijos koncepcija padeda mums sužinoti, kiek mes galime pakeisti žmonių elgsenoje.
Pavyzdžiui, sakykim, jeigu vyrai ir moterys nėra visiškai tokie patys,
tuomet siekis turėti 50 procentų moterų inžinierių ir 50 procentų vaikų kalbos mokslininkių
ir 50 procentų moterų visose srityse, bus ribojantis siekis,
nes jis neleis kai kuriems žmonėms daryti tai, ko jie iš tikrųjų nori.
Taigi biologija pasako mums, kokie siekiai yra žmogiškai pagrįsti siekiai
Tai reikštų, kad absoliučiai bet kokio tipo visuomenė nėra įmanoma.
t...tai... žmogaus prigimties egzistavimas... negali tiesiog sugalvoti idėją idealiai utopijai,
hipotetinei visuomenei, užrašyti tai ant popieriaus ir tuomet primesti žmonėms ir tikėtis gauti tą visuomenę.
Nemanau, kad tai suveiks, manau, kad mes jau turėjome egsperimentų, kurie tai bandė,
pavyzdžiui, Mao eksperimentai Kinijoje, kurie sukėlė žmogiškąsias katastrofas.
IŠ FILMO "DRAUGAS PEDERSENAS" Šiame pasaulyje nėra nieko neįmanomo, jeigu žmonės išdrįsta sukilti.
Jeigu gimstame kaip tušti popieriaus lapai, nieko nėra neįmanomo.
Bet kartais politinė utopija susikerta su biologiniu mokslu.
Kuomet vyrų rolės taryba pateikė pasiūlymą tėvystės atostogas,
kuomet tėvas galėtų būti namie nuo tuomet, kuomet vaikas yra šešių mėnesių amžiaus,
kai kurie mokslininkai reagavo, tarp jų Leif E Ottensen Kinnairas iš NTNU.
Mes nežinome, ar tai yra gerai. Ir toks buvo teiginys.
Aš pasakiau, kad mes galbūt turėtumėm tirti to galimas pasekmes.
Bet pagal tai, ką žinome iki šiol, vaikai turi problemų susisiejant su
daugiau nei vienu pirminiu rūpintoju tame amžiuje.
Tai sukėlė štormą: Darbo partijos narys Arild S. Grande pasakė:
"Tai yra taip kvaila, kad tik profesorius galėjo taip pasakyti."
Unn K. Juul iš tos pačios partijos pasakė Kennairui ir kitiems:
"Pakaks asmeninių pažiūrų, pradėkit mokslinį darbą".
Čia egzistuoja politinis pasipriešinimas.
Politika tikrai turėtų būti laikoma kuo toliau nuo mokslo.
Bet kai kurie dalykai yra tokie politizuoti,
kad jiems sunku matyti šią atskirtį.
Pavyzdžiui žmogaus seksualualinės orientacijos studijos.
Jose biologiniams mokslininkams nėra suteikiama valstybės finansinė parama.
-Nesuteikiama? -Ne.
Nes nenorima, kad seksualinė orientacija, būtų laikoma kaip kylanti iš biologijos?
Bet galima teikti paraiškas gauti finansavimą projektams,
kurie kritikuoja biologiją.
Taigi galima pasakyti, kad egzistuoja fronto linijos Norvegijos akademiniame gyvenime.
Kai kurie tyrėjai pakliuvo į bėdą, kuomet įterpė į tyrimus biologiją.
Philip Skau yra biologas ir jis studijavo homoseksualumą.
Jam pasirodė keista, kad gamta sukūrė homoseksualus,
kadangi dauguma homoseksualų neturi vaikų.
Tai vadinama evoliuciniu paradoksu.
Genai, kurie yra užkoduoti konkrečiai elgsenai, pavyzdžiui, nereprodukavimui,
būtų greitai išnykę iš populiacijos.
Kuomet Skau paklausė, kodėl vis dar egzistuoja homoseksualai,
atsakas buvo šaltas tarp kitų, kurie studijavo homoseksualumą.
Pirmi dalykai, kuriuos išgirsti, yra senos istorijos apie eugeniką ir panašiai.
-Taigi sulaukiama palyginimo su naciais? -Tai vyksta nuolat.
Profesorius Nissenas ne tik mano, kad biologinės homoseksualumo studijos
yra neįdomios, tačiau taip pat įtartinos.
Lygybė ir pagarba mūsų teisei mylėti tuo būdu, kokiu mes norime, yra pasiekiama,
kuomet galime būti homoseksualiais be biologinio paaiškinimo.
Kad mes galima pasakyti, kad mes norime būti gėjais. Kad mums patinka būti gėjais.
Kiekvienas turi turėti galimybę būti gėjumi.
Kodėl egzistuoja priešpriešą tarp homoseksualų priėmimo
ir biologinių priežasčių tyrinėjimo?
Nes biologinės priežasties tyrimėjimas,
yra motyvuojamas noro atsikratyti homoseksualumo.
Tai pagrįsta gana paprastu biologijos supratimu.
Negali pašalinti geno.
Ir sakoma, kad tie, kurie yra susidomėję kitais klausimai nei jie...
Jie paskelbė tą "kodėl?" nepageidaujamu klausimu.
-Kad jis turi blogas intencijas. -Ar nori atsikratyti gėjų?
-Ne. -Nes esi taip pat gėjus?
Taip, ir neturiu jokio intereso atsikratyti savo aplinka.
Naciai turėjo biologinius pagrindus, kuomet jie norėjo atsikratyti gėjų.
Bet kiti, kurie norėjo pašalinti homoseksualumą, manė atvirkščiai.
"Seksualinė orientacija yra lemiama aplinkos ir gali būti keičiama."
Vigdis, esi lesbietė.
Ir 60-aisiais tau vykdė terapiją.
Jie bandė "pagydyti" tave nuo homoseksualumo.
Kokia buvo ta terapija?
Nitrooksido terapija buvo kombinuojama su dialogine terapija.
Idėja buvo, kad
ieškojai motinos pakaitalo merginose, kurias mylėjai?
Tai buvo vienas iš galimų paaiškinimų.
Kitas buvo, kad įmanoma, kad pamačiau tėvus,atliekančius seksualinį aktą.
Ir man tai nepatiko. Nesupratau jo.
Išsigandau, pajutau atmetimą, ar dar ką nors...
Ir tuomet norėjau išbandyti kažką kitą.
Kad pamatei savo tėvus atliekančius seksualinį aktą ir pagalvojai, kad tai bjauru.
"Aš niekuomet nenoriu to daryti, aš nenoriu vyrų..."
Taip, toks galėjo būti kitas paaiškinimas.
Nesėkmingas atvejis...
Ar terapija suveikė? Ar Vigdis trokšta vyrų labiau po gydymo?
Ne, nepakeitė to. Ne.
Tie, kurie bandė pagydyti ją, manė, kad Vigdis virto homoseksualia.
Ir negimė tokia. Bet ką mano Vigdis apie tai?
Manau, kad tokia gimiau.
Nissenas pergyveno, kad teorija, jog homoseksualai tokiais gimsta,
buvo skatina troškimo atsikratyti jais.
Bet Simon LeVajus tyrė ryšį tarp
mūsų požiūrio į gėjus ir į tai, ką galvojame, iš ko kyla homoseksualumas.
SIMON LEVAY. NEUROLOGAS Didelis kiekis apklausų ir tyrimų JAV parodė, kad jos kreipia išvados link,
kad, kuomet žmonės tiki, kad seksualinė orientacija turi kažkokį biologinį pagrindą,
Tai iš tikrųjų pagerina jų požiūrį į homoseksualius žmones.
Tai reiškia, jie tampa labiau priimantys tą seksualinės orientacijos formą,
jie pradeda mažiau bijoti, kad jų vaikai
homoseksualių mokytojų gali būti įkalbėti tapti homoseksualiais.
Net jeigu teorija, kad viskas mumyse ateina iš aplinkos,
gali atrodyti labiau optimistiška, nes tuomet mes galime teisingai formuoti žmones,
ši teorija gali turėti kai kuriais atveju labai nesėkmingų pasėkmių.
Šiai porai labai pasisekė ir jie susilaukė sveiko berniuko.
Bet kas, jeigu jie turėtų vaiką su neaiškiu lytiniu organu?
Taip pat dar žinoma kaip dvilyte būsena.
Deformuotu peniu ar ***.
Tai yra momentas, kuomet lyties identiteto klausimas yra svarbus.
Ar šis vaikas jausis berniuku ar mergaite?
Ar gimsti su šiuo jausmu, ar tai yra išmokstama?
Tai yra tai, kas yra išmokstama.
Lytinis identitetas, kuo tu jautiesi, ar jis išmokstamas?
Ar tai yra kažkas, su kuo gimsti.
Kaip psichologai sako: "ką turite omenyje tuo klausimu?"
Nei vienas negimsta su jausmu, kad yra mergaitė ar berniukas?
Ne. Negimstame.
Egzistuoja klausimas, ar gali būti ištiriama, ar buvimo mergaite arba berniuku jausmas
yra kažkas, ką išmoksti, ar gimsti su tuo?
Ar gali paimti naujagimį berniuką, nupjauti jo penį...
Ne.
Ar gali auginti tą vaiką kaip mergaitę?
Tai neįdomus klausimas.
Bet jeigu tai būtų įmanoma, tai būtų svarus argumentas
idėjai, kad lyties identitas yra kažkas, ką įgiji iš aplinkos.
Bet jeigu tai būtų neįmanoma, tai būtų svarus argumentas...
Bet mums to nereikia. Mes dabar matome, kaip mergaitės yra formuojamos mergaitėmis.
Mums nereikia nupjauti penių, kad tą matytumėm.
Bet tai buvo atlikta Viktorui.
Jis yra grečiausiai auka minties, kad mes gimstame kaip tušti lapai,
ir kad visa mumyse yra dėl aplinkos įtakos.
Viktoras buvo pavadintas Viktorija ir gimė 1986 m. Ekvadore.
Viktorija buvo šešių mėnesių amžiaus, kuomet ji buvo palikta
prie kaimo ligoninės laiptų Ekvadore.
Vieną rytą, kuomet žmonės atėjo į darbą, ji gulėjo krepšyje.
Ji buvo paimta ir jie nustatė, kad jos lytis yra neaiški.
Nes jos lytiniai organai buvo deformuoti.
Kiekvienais metais Norvegijoje 10-15 vaikų gimsta su neaiškia lytimi.
Profesorius Diseth dirbo su šiais vaikais nuo 1991 m.
Tuo metu gydymas buvo grindžiamas
idėja, kad vaikai negimsta su lyties identitetu.
Sociologiniai tyrimai, sociologinės studijos,
feministinės studijos...
Jos turėjo įsitikinimą, kad vaikai gimsta neutralia lytimi.
Ir kad lyties identitetas buvo suformuotas
pirmų dviejų metų eigoje.
Priklausomai nuo to kaip tėvai užaugino vaiką.
Remiamas šios teorijos, Amerikos psichologas John Money,
kuris tuo metu buvo autoritetas vaikų ir lyties identiteto klausimais,
teigė, kad nėra priežasties pergyventi dėl vaikų su neaiškia lytimi,
tol kol mes operuojame vaiką pirmųjų dviejų metų laikotarpyje,
arba į berniuką arba į mergaitę
auklėjimas ir aplinka pasirūpina likusiais aspektais.
Būdama devynių mėnesių amžiaus, Viktorija Ekvadore buvo operuota tam, kad tapų mergaite
Kuomet ji buvo trijų metų amžiaus, ji buvo įsivaikinta Norvegijoje ir auginta kaip mergaitė.
Bet procedūra nevyko taip, kaip buvo suplanuota.
Ji pradėjo eiti į darželį.
Ji atsisakė dėvėti mergaitiškus drabužius.
Norėjo žaisti lauke su berniukais.
Tuomet ji buvo priimta į nacionalinę ligoninę.
Mes turėjome užbaigti operacijas,
kiek galima labiau paryškinant moteriškus lytinius organus.
Ji buvo nukreipta pas mane po operacijos.
Paciento istorijoje buvo parašyta: "Normalizuota būklė su genitalijomis".
"Jokių komplikacijų po operacijų".
"Bet atsibuvo psichozės būsenoje ir todėl nukreipta pas jus".
Aš atvedu šį šešių su pusės metų vaiką į vaikų kambarį.
Ir mes atliekame pratimą, kuris vadinasi "nupiešk save".
Ji nupiešia aiškų paveikslėlį, kuris išties pabrėžia
čia slypinčia problemą.
Viktorija sako man, kad tai yra berniukas.
"Berniukas dabar yra miręs."
Tai atsitiko todėl, kad pradėjo augti pimpaliukas."
"Pimpaliukas užaugo burnoje, todėl vaikas negalėjo valgyti."
Vaikas tuomet turėjo būti operuotas, ir pimpaliukas nupjautas."
"Bet vaikas mirė."
"Vaikas ir pimpaliukas buvo palaidoti atskirose laidotuvėse."
"Visi atėjo į pimpaliuko laidotuves."
"Bet nei vienas neatėjo į berniuko laidotuves."
Tai buvo galinga patirtis man.
Taip pat galinga patirtis vaikui.
Bet mes turėjome padaryti tai, ką mūsų protokolas liepė mums daryti.
Ir man buvo paskirta užduotis pašalinti visas dvejones dėl vaiko lyties.
Ir tai buvo mergaitė. Ir aš buvau prisaikdintas laikyti jos tikrąją padėtį paslaptyje.
Ir aš privalėjau pašalinti visa kas buvo vyriška.
Bet Disethas pradėjo abejoti gydymo metodu.
Nes buvo kiti vaikai kaip Viktorija,
kurie nesijautė gerai.
Supratau, kad negaliu įvykdyti šios užduoties.
Padaryti taip, kad jos suvoktų, kad yra mergaitės.
Kai kurios jų buvo tokios periodiškai depresuotos,
kad jos turėjo savižudiškų minčių.
Kai kurios jų bandė nusižudyti.
Ir kai kurioms tai pavyko.
Ar jauti kaltės jausmus?
Taip. Ką aš sakiau sau visą laiką,
buvo tai, kad aš dalyvavau aukšto lygio gydymo sistemoje,
taip pat tarptautiniu lygiu.
Bet aš turėjau daug dideliu asmeninių problemų remiant šią procedūrą.
Būtent Viktorija privertė pakeisti savo nuomonę.
Kuomet Viktorija galiausiai turėjo gausybę identiteto problemų,
ir nuolat sirgo depresija,
ir taip pat turėjo savižudiškų minčių.
ir pergyveno rimtus bandymus atlikti savižudybę,
galiausiai pasakiau, kad gana yra gana.
Tai buvo prieš devynis metus.
Šiandien Viktorija yra vardu Viktoras ir jam yra 25 metai amžiaus.
Sveikas, Viktorai. Dėkui, kad dalyvauji.
-Kaip minėjau, tai yra Haraldas Eia. -Malonu jus sutikti.
Prisėskime sofoje kaip paprastai.
-Tai yra įprasta kušetė. -Sėdėk arčiausiai prie sienos.
Visuomet jaučiuosi berniuku.
Visuomet buvo kažkas kitokio švenčių atžvilgiu.
Buvo nuolatiniai argumentai su mano motina. Garsios diskusijos.
Ar jos buvo apie tai, ką turėtum vilkėti?
Taip, ypač kas lietė tuos labai mergaitiškus apdarus.
-Tavo mama liepė dėvėti suknelę? -Taip.
-Tai buvo.. -Manei tai buvo...?
Tai buvo siaubinga. Aš žaidžiau su labai vyriškais žaislais.
Vėžliukai nindzės... Aš visuomet norėjau vyro žaisluose.
Jeigu žaisdavome namus, aš būdavau tėvas.
Būti berniukiška mergaite nekėlė problemų. Iki tam tikro laiko.
Kuomet buvau jaunesnis, nemąsčiau daug apie tai.
Bet kuomet augau, jutau viską socialinių aspektų atžvilgiu...
Gebėti susieti su faktu, kad aš esu berniukas...
Turėti tą jausmą, kad aš esu vienas iš berniukų.
Bet tuo pat metu galvodavau, kodėl turiu turėti reikalų su visais šitais mergaitiškais reikalais.
Tai tapo visiškai chaotiška.
Kuomet ji augo, Viktorija patyrė vis daugiau ir daugiau problemų.
Viena diena ji paskambino Disethui.
Aš nesulaukdavau daug skambučių, kiek aš sulaukdavau, kuomet Viktorija
Paskambino man po 10 metų.
Tai buvo, kuomet Viktorijai buvo 16 metų.
Pirmas klausimas buvo: "Disethai, kas aš? Kas aš esu?
Aš vos nenukritau nuo kėdės.
Tai ne tokie klausimai, kokių manęs čia paprastai klausia.
Disethas nusprendė pasakyti Viktorijai tiesą
apie deformuotą penį, operaciją ir slaptumą.
Aš kalbėjausi su Disethu ir pasakiau, kad manau, jog gana yra gana.
Jis mane informavo, kad nustosime moteriško estrogeno terapiją.
Tam, kad procesą pakreiptų atgaline kryptimi, Viktoras pradėjo vyriškų hormonų terapiją.
Buvo eforijos jausmas man, kuomet pirmą kartą suleido testosteroną...
Kokia euforija? Kaip jauteisi..?
Tai buvo... Tai buvo neįtikėtinas jausmas.
Tai buvo maždaug "VAU"....
Sausį tau atliko dar vieną operaciją.
Taip. Ilgai lauktą operaciją.
Koks buvo operacijos tikslas? Bandymas sukurti naują penį?
Taip. Tam, kad jis vėl teisingai veiktų.
Jie tiesiog turėjo jį teisingai pakreipti,
kad galėčiau vėl daryti su juo įprastus dalykus.
Ar manai, kad operacija buvo sėkminga?
Manau, kad yra keleta likusių problemų.
Prieš du metus jaučiau, kad buvo 50 % trūkstamų dalykų,
kol galėsiu vėl gyventi kaip žmogus.
Dabar aš jaučiu, kad 90 proc. mano gyvenimo yra savo vietoje.
VIKTORO PIEŠINIAI> Viktoras visuomet turėjo viziją, koks norėtų būti.
Vyrišką figūra, kurią jis nuolat įsivaizdavo, bet niekuomet ja negalėjo būti.
Nes berniukas, kuriuo jis jautėsi, buvo operuotas tapti mergaite.
Norėčiau naudoti stiprią citatą:
Aš norėčiau, kad asmuo, kurį aš matau,
berniukas, gulintis...
tai buvo...
-Ar galiu padėti tau tai pasakyti? -Ne, aš bandau.
Tai buvo berniukas gulintis ant operacinio stalo,
kuomet buvau šešių mėnesių amžiaus.
Viktoro piešinys, kuomet jis buvo 6 metų amžiaus. Ir tikrąja to žodžio prasme buvo sugriautas jo gyvenimas.
Nes...
Daktarai ir profesoriai buvo įsikibę į to John Money
teorijas ir praktikas.
Didžiąja dalimi dėl Viktoro norvegų mediciną apleido
Money teorijas apie tai, kad lyties identitetas yra tai, kas yra išmokstama.
Dabar jie paima daug ląstelių mėginių iš vaikų, kurie gimsta su neaiškia lytimi.
Tuomet mes galime ištirti ar smegenys yra paveiktos androgeniškų hormonų.
Koks androgeniškų hormonų lygis paveikė smegenis?
Pagal tas žinias
mes galime nuspręsti, į kokią lytį mes turime operuoti vaiką.
Ir tuomet tokia lytimi auginti.
Naujas gydymo metodas, kuris grįstas, kad vaikas gimsta
su lytiniu identitetu pasitvirtino esantis labai sėkmingas.
Vaikai dabar neturi jokių identiteto problemų.
Jokio susipainiojimo lyties identiteto atžvilgiu.
To tipo depresijas, baimes ir savižudiškas tendencijas
kurias patirdavo vaikai anksčiau, dar kol kas nepastebėjome.
Viktoras dabar dirba ir gyvena mieste už Oslo.
Jis pagaliau gali suvokti kas jis yra ir ką nori daryti su savo gyvenimu.
Bet kai kurie labai kritiški Disetho metodų ir gydymo atžvilgiu.
Agnes Bolsoe yra sociologė ir jaunesnioji NTNU profesorė.
Ji nesutinka su metodais, kuriais gydomi vaikai, kurie gimsta su neaiškia lytimi.
Tai, kas nutinka su šiais vaikais yra piktnaudžiavimas.
Jie yra operuojami. Mes negalim pakęsti lyties nežinojimo.
Jie yra operuojami, nes mes kaip visuomenė negalim pakęsti neapibrėžto....
Mes negalim su tuo susitaikyti, taigi vieną dieną yra nusprendžiama lytis tam žmogui.
Yra padaromas sprendimas.
Pagal mus mes tampame žmonėms, tapdami vienu iš dviejų lyčių.
Taigi mes atmetame įgimtą variaciją.
Yra vyrai su mažai testosterono ir moterys su daug testosterono.
Ir žmonės su dideliais ir mažais lytiniais organais.
Taigi įvairovė biologijoje yra milžiniška.
Bolsoe sako, kad visuomenė mus verčia žvelgti į žmones
kaip į arba vyrus arba moteris.
Tai yra tai, ką manau apie lytį ir seksualinę orientaciją.
Noriu, kad daugiau žmonių su tuo sutiktų.
Noriu galvoti apie seksualinę orientaciją ir lytį tuo būdu,
kuris juos padaro labiau lanksčiais.
Kur mes nustojam galvoti "jis" arba "ji"
kuomet gimsta žmogus.
Ir kur mes priimame visus žmones
šiltu būdu.
Ir neduodam jiems hormonų arba neoperuojam jų lytinių organų.
Kaip mes darome šiandien.
Taip. Tai sukelia emocijas ir...
Ir reikia šiek tiek protinių pastangų, kad išlikti ramiam...
Ar sukyla pyktis?
Sukyla frustracija.
Mes jos laukiame mus kelioms dienoms aplankyti,
kuomet gauname šiuos vaikus.
Ji pamatys, kad nepaisant jų būklės,
nepaisant jų genitalijų anomalijos,
jie yra priimami su meile ir rūpesčiu.
Ne tik jų tėvų, bet visos sistemos.
Bet ar Bolsoe nėra kiek teisi?
Ar negali būti šie vaikai tokie, kokie jie yra?
Kodėl jie turi būti operajuomi tapti mergaite ar berniuku?
Mes nesame desperatiškai nusiteikę juos operuoti ar prikimšti hormonais.
To esmė yra dviejuose dalykuose:
Pirma yra turėti omenyje, kaip smegenis
pačios save suvokia.
Ir tuomet rinktis tai.
Ir tuomet turime pasirūpinti tėvais
turint omenyje tą milžinišką egzistencinę krizę, kurią jie patiria,
kuomet jie susilaukė kūdikio ir neaišku ar tai berniukas ar mergaitė.
Bolsoe nori visuomenės, kur nėra taip sudėtinga būti
vaiku su neaiškia lytimi
Tai projektas, kur nesunku sėdėti už stalo su nuomonėmis.
Bet gerbiant tų žmonių gyvenimus, kurie jie gyvena
tai reikalauja per daug, kuomet mokama per didelė psichologinė kaina
norint turėti idealią visuomenę.
Kuomet mes nukrypstame nuo dvejopos variacijos
vyras-moteris, berniukas-mergaitė.
Aš pakviečiu vėl Bolsoe, kad jai parodyčiau Disetho atsakymą į jos kritiką.
Jis sako, kad lengva sėdėti už stalo
Bet taip pat lengva stovėti ten su skalpeliu.
Medicinos istorija tai įrodo.
Jie turi krauju aplaistytą istoriją, kuomet tai liečia lytį.
Kas turi būti daroma su šiais vaikais?
Ką mes turime daryti?
Medicinos profesija turi šiuo klausimu verčiau dirbti kultūriškai.
Nepjauti ar stimuliuoti ką nors.
Dirbti su tėvais ir kultūra?
Gydytojai turėtų sakyti:
"Kažkas neteisingo su tuo, kaip mes galvojame apie lytį."
-Mūsų visuomenėje? -taip.
Ir tuomet bandyti pataisyti mūsų idėjas.
Apie tai, kas yra lytis ir kas yra įgimta.
Ar mūsų idėjų koregavimas padeda,
jeigu buvimo berniuku arba mergaite jausmas yra įgimtas?
Mes kalbėjome su kai kuo, kieno vardas Viktoras.
Jis gimė su neišsivysčiusiu peniu.
Tomis dienomis buvo manoma, kad lyties identitetas toks tąsus, kad...
Žinau šias studijas.
Ir rezultatai nebuvo geri. Dabar jis vėl operuotas atgal į vyrą.
Ar tai neparodo, kad lyties identitetas yra įgimtas?
Ne, tai parodo,kad medicinos profesija yra visiškai pasimetusi
Kad jie nori išpūsti tokį didelį burbulą iš lyties.
Bet šis asmuo, kuris pasirodo yra vaikinas,
jautėsi berniuku visą laiką... Kaip tai paaiškintumėt?
Su juo visuomet buvo elgiamasi kaip su mergaite.
Kalba, kurią naudoji kalbėdamas apie lytį.
Kalbi tautologiškai.
Tavo mąstymas yra tautologiškas.
Aš kalbėjau su juo. Jis sakė, kad jis visuomet jautėsi esantis berniuku.
Bet jis girdėjo iš kiekvieno, kad jis yra mergaitė...
bet jis jautė, kad tai netiesa...
Ar galit paneigti, kad jis taip jautėsi?
Žinoma, kad ne, bet problema glūdi kitur.
Mes turime ieškoti, ką mes galime padaryti, kad padėti šiam berniukui.
"Ar mes turime jam suteikti operaciją, kurioje pašalinamas..."
-Ar jis gimė kaip berniukas? -Gimė su neišsivysčiusiu peniu.
"O varge, mes turime nupjauti jo penį."
Ar mes verčiau gal turime klausti medikų profesijos,
psichologų ir psichiatrų, kad vietoj to dirbtumėm su kultūra?
Ir tuomet pasakyti, kad šis asmuo yra geras asmuo.
Tai, kokios lyties jis jaučiasi, nėra mūsų reikalas.
Šis asmuo turi būti paliktas be kitų įsikišimo jo lyties atžvilgiu.
Ir mes turime permąstyti savo lyties idėjas.
Kaip galite paaiškinti, kad VIktoras,
kuris buvo augintas kaip mergaitė, visą laiką jautėsi berniuku?
Turiu pasikalbėti su berniuku.
Ar tai neįrodo, kad čia kažkas slypi įgimto?
Tai negali būti įgimta.
Kaip gali būti mūsų pačių dalykų supratimas įgimtas?
Negali savęs suvokti berniuku, jeigu neturi kalbos.
Gali jaustis berniuku be kalbos.
-Kaip jautiesi berniuku? -Tiesiog juo jautiesi.
Ar žmogaus supratimas, ar jis yra berniukas ar mergaitė, priklauso nuo kalbos?
Žinoma. Negali suvokti savęs kaip berniuku
kol neišsivystei kalbos.
Ir tuomet kažkas pasako, kad esi berniukas arba mergaitė.
Viktorui visuomet sakė, kad jis mergaitė. Bet jis vistiek manė, kad jis berniukas.
-Ar nekeista? -Matyt jam kažkas netiko tame,
kaip tu elgiesi visuomenėje kaip mergaitė.
Bolsoe mano, kad čia niekas nekeičia jos teorijos
kad lyties identitetas yra kažkas, ką išmoksti.
Kaip tuomet mano Lorentzenas?
Parodau Viktoro istoriją.
Ar esi bent kiek nustebęs tuom, ką jis sako?
Ne, ištiesų ne.
Ar neturėtų tai, kuomet aplinka formuoja tave,
tai sėkmingiau padaryti jį mergaite?
Ne, kaip sakiau, visuomenė, kurioje gyvename,
pasaulyje, kuris didžiąja dalimi, Norvegijoje taip pat,
socializuoja mergaites būti mergaitėmis ir berniukus būti berniukais.
Bet jis netapo mergaite nepaisant viso spaudimo...
Kadangi jis gimė kaip berniukas, jis galvojo, kad priklauso berniukams.
Kaip jis sužinojo, kad jis gimė berniuku? Niekas jam to nesakė.
Tuomet turiu daugiau sužinoti apie istoriją, kad galėčiau kažką pasakyti.
Bet vaikai mato save kituose.
Jų savęs supratimas priverčia save vienaip matyti ir matyti kitus.
Ir jie reaguoja ryšiumi su kitais.
Ir tai vienu metu privertė jį suvokti, kad jis yra berniukas.
Taigi jis gavo nuorodų iš kažkur...
Taip, taip manyčiau.
Ši teorija, kad Viktoras jautėsi berniuku, nes pajuto vieną ar kelias nuorodas.
atrodo kaip bandymas išsaugoti hipotezę,
kad viskas yra išmokstama.
Hipotezė, kuri geriau įtelpa į norą, kad žmonės yra visiškai formuotini.
Manau, kad kai kurie norvegų mokslininkai atmeta biologiją,
nes biologija nesutampa su jų politiniais tikslais.
Kaip ir su lygybe, smurtu ir rezultatais mokyklose.
Bet kiek daug mokslas turėtų būti valdomas politikos?
Jeigu nustatai konkretų politinį siekį, pavyzdžiui norą užbaigti diskriminaciją,
tuomet neturėtumėt manipuliuoti daktarais ar iškreipti mokslą tam,
kad tai labiau pasitarnautų tam siekiui.
Melas negali būti ginamas.
Man irgi atrodo, kad toks turėtų būti mokslas.
Disethas pakeitė nuomonę, kuomet jo teorijos buvo išbandytos praktikoje,
Bet ši savybė būti atviram naujai informacija ir idėjoms,
yra kažkas, su kuo aš mažiau susidūriau, nei tikėjausi.
Aš beveik būnu nusivylęs, kuomet susitinku norvegų mokslininkus.
Galvojau, kad jie bus atviresni ir smalsesni.
Tuomet jūs sutikote per mažai mokslininkų, jeigu taip manote.
Mokslinei bendruomenei būdinga toks pats neracionalumas ir galios žaidimai, kokie sutinkami, bet kurioje bendruomenėje.