Tip:
Highlight text to annotate it
X
Knyga vienuolikos. I SKYRIUS - PART 2.
Mažasis AVALYNĖS.
Gomurinis juoktis atsakė iš sienos vidų šių kruvinų žodžiai - "Hah!
hah! hah! "- neporiniai stebėjo kunigas išeiti į pensiją kryptimi Pont Notre-
Dame.
Kavalkada buvo apklausiami ta kryptimi. Jauna mergina buvo pripažinta piktdžiugiškas
atsiskyrėlis. Tapyba su teroro, ji bandė išjungti
save.
Ji raičiojosi, ji padarė daug prasideda agonija ir nevilties, o kita jai
neįtikėtinas stiprumo.
Kurie sutrinami jos liesos ir kaulinių pirštai suspaudė savo kūnu ir susitiko aplink
jį. Vienas sakė, kad ši ranka buvo
sukniedyti į moters ranką.
Tai buvo daugiau nei grandinė, daugiau nei apkaustyti, daugiau nei geležies žiedas, ji buvo
gyvenimo pora žnyplės, aprūpinta žvalgybos, kuri atsirado nuo sienos.
Ji nukrito nuo sienos išnaudotos, ir tada mirties baimė užvaldė
ją.
Ji pagalvojo apie gyvenimo grožį, jaunimo, dangaus nuomone, aspektus
gamtos, savo meilę Phoebus, kad buvo nykstantis ir viską, kas buvo
artėja, kunigas, kuris buvo
denonsuojančio jos Przodownik, kuris turėjo ateiti, kartuvės, kuri ten buvo.
Tada ji pajuto teroro kalno labai jos plaukų šaknis ir ji išgirdo tyčiojasi
juoktis atsiskyrėlis, sako jos labai žemas tonas: "Hah! hah! hah! esate
bus pakarti! "
Ji pasuko miršta pažvelgti į langą, ir ji pamatė nuožmi veido
atleistas vienuolė per barai. "Ką tau padariau?" - Sakė ji, beveik
negyvas.
Atsiskyrėlis neatsakė, tačiau ėmė vapenti monotoniškai deklamuoti sudirgusi, tyčiojasi
intonacija: "Egipto dukra! Egipto dukra! Egipto dukra! "
Nelaimingas Esmeralda sumažėjo galvą, po jos teka plaukai, suvokti
kad jis nebuvo žmogus, ji turėjo susidoroti su.
Visuose kartą sušuko atsiskyrėlis, tarsi čigonų klausimo ėmėsi visų
šį kartą pasiekti savo smegenų ,--"' Ką tu man padarei? "tu sakai!
Ah! ką tu man padarei, čigonų!
Gerai! klausytis .-- turėjau vaiką! matote!
Turėjau vaiką! vaikas, aš sakau jums - gana maža mergaitė!! mano Agnes "ji nuėjo
Wściekle, bučiavosi kažkas tamsoje .-- "Na! jūs žr., Egipto dukra? jie
iš manęs paėmė mano vaiką, jie pavogė mano vaikas, jie valgė mano vaikas.
Kad tai, ką tu padarei man jauna mergina atsakė kaip ėriukas.
"Deja! galbūt aš tada gimė ne! "
"Oi! taip! "grąžino atsiskyrėlis", turite buvo gimęs.
Jūs buvote tarp jų.
Ji būtų to paties amžiaus kaip ir jūs! - Aš čia jau penkiolika metų; penkiolika metų!
Aš patyrė penkiolika metų meldžiausi, penkiolika metų aš mušti mano galva
nuo šių keturių sienų, - sakau jums, kad
"Twas čigonų kurie pavogė ją iš manęs, tu girdi, kad? ir kurie valgė ją savo
dantų .-- Ar jūs širdyje? Įsivaizduokite Žaisdamas vaikas, vaiko čiulpimo, vaikas miega.
Jis yra toks nekaltas dalykas - Na! , kad tai yra tai, ką jie paėmė iš manęs, ką jie
nužudyti. Geras Dievas žino, kad gerai!
Į dieną, tai yra mano eilė, aš einu valgyti čigonų .-- O!
Aš Užkandote jums gerai, jei grotų nesutrukdė man!
Mano galva yra per didelis - Blogas! Mažylis! o ji miega!
Ir jei jie pažadino ją, kai jie paėmė ją, veltui ji gali verkti; ten nebuvau!
Ah! čigonų motinos, surijo mano vaikas! ateiti pamatyti savo. "
Tada ji pradėjo juoktis ar griežti dantimis savo dantis, du dalykus priminė kiekvieno
kad pasiutęs veido. Tą dieną buvo pradžioje iki aušros.
Peleniškas prošvaistė blausiai apšviesta šią sceną, ir kartuvės išaugo daugiau ir daugiau skirtingų
aikštėje.
Iš kitos pusės, Notre-Dame tilto kryptimi, prastos pasmerkė
mergina išsigalvotų kad ji išgirdo Artėjant kavalerijos garso.
"Ponia", ji šaukė, clasping savo rankas ir, ant kelių, Sapinkojies
išsiblaškęs, proto iš baimės, "Madam! turėti gaila!
Jie ateina.
Aš jums nieko nepadariau. Ar tu nori mane pamatyti mirti
siaubinga mados jūsų akyse? Jūs esate graudus, aš esu įsitikinęs.
Jis yra labai klaikus.
Leiskite man padaryti, kad mano pabėgti. Atleiskite man!
Gailestingumas. Aš nenoriu mirti kaip kad! "
"Duok man mano vaikas!", - Sakė atsiskyrėlis.
"Gailestingumo! Gailestingumo! "
"Duok man mano vaikas!" Atleiskite man, dangaus vardą! "
"Duok man mano vaikas!"
Vėl jauna mergina sumažėjo; išnaudotos, neveikia, ir jau permatomi akies
kape asmuo. "Deja!", Ji nesėkmingai "jūs ieškote savo vaiką,
Aš ieškau mano tėvai. "
"Duok man mano mažai Agnes!" Vykdė Gudule.
"Jūs nežinote, kur ji yra? Tada mirti - aš jums pasakysiu.
Buvau mieste moteris, turėjau vaikų, jie paėmė mano vaiką.
Tai buvo čigonai. Jūs aiškiai matome, kad jūs turite mirti.
Kai tavo motina, čigonų, ateina jums susigrąžinti, aš jai pasakyti: "Motina,
pažvelgti, kad išstatyti pajuokai! Arba duok man mano vaikas.
Ar žinote, kur ji yra, mano duktė?
Apsistokite! Aš jums parodysiu.
Čia yra jos batų, visi liko man ją.
Ar žinote, kur jos Mate yra?
Jei žinote, pasakykite man, jei ji yra tik kita pasaulio pabaiga, aš bus nuskaityti
ant mano kelių. "
Kaip ji kalbėjo su savo kitą ranką pratęstas pro langą, ji parodė-
čigonų mažai siuvinėtų batų. Jis jau buvo šviesos pakankamai atskirti
savo formos ir spalvos.
"Leiskite man pamatyti, kad batų", - sakė čigonė, mirguliavimas.
"Dieve! Dieve! "
Ir tuo pačiu metu, su savo ranka, kuri buvo laisvės, ji greitai pradėjo
mažai maišelį puošia žalios spalvos stiklas, kurią ji dėvėjo ant jos kaklo.
"Nagi, eikite!" Skundėsi Gudule "ieškoti savo demonas" amuletas! "
Visi vienu metu, ji nustojo Trumpai tariant, drebėjo kas galūnių, ir šaukiantį balso
vyko nuo pat jos gelmių: "Mano dukra!"
Čigonų ką tik sudarytas iš maišo absoliučiai panašūs į šiek tiek batų
kiti.
Buvo pridėtas į šį mažai batų, dėl kurių buvo įtrauktas šį pergamentą
žavesio, - Quand le parell retrouveras Ta tik te
tendras Les Bras .*
* Kai tu rasti savo matės, tavo motina bus ištiesti ant rankų tave.
Greičiau kaip žaibo blyksnis, atsiskyrėlis padėjo du batus,
teko skaityti pergamentą, ir buvo įdėjęs arti lango, jos veidas spindi, barai
su dangaus džiaugsmą kaip ji šaukė, -
"Mano dukra! mano dukra! "Mama!" sakė čigonė.
Čia mes nevienodas vaizdavo scenos.
Sienų ir geležinių strypų buvo tarp jų.
"Oi! sienos! - sušuko atsiskyrėlis. "Oi! pamatyti jos, o ne perimti jos!
Savo ranką! savo ranką! "
Jauna mergina priėmė savo ranką per atidarymo; atsiskyrėlis, retai sau tą
vertus, presuoti jos lūpų ir liko palaidotas, kad bučinys, suteikiant ne
gyvenimo, nei kito žymens gokčioti, kuri atneš savo motinos, laikas nuo laiko.
Tuo tarpu, ji verkė, torrent, tyloje, tamsoje, kaip naktį lietus.
Prasta motina išliejo ant garbinamas vertus tamsus ir gilus ir potvynių
ašaros, kuriuose per ją ir į jos sielvartas buvo filtruojamas, lašas po lašo,
penkiolika metų.
Visi ne kartą ji pakilo, nusidriekiančios panaikinti savo ilgus žilus plaukus iš jos antakių, ir be
tardami žodį, pradėjo purtyti savo narve ląstelių barai, abiem rankomis,
įnirtingai kaip liūtės.
Barai surengė įmonė.
Tada ji nuėjo ieškoti savo mobilųjį kampe daug grindinio akmuo, kuris tarnavo jos
kaip pagalvę, ir pradėjo su tokiu smurtu prieš juos, kad vienas barai
sumušė, skleidžiantys tūkstančių iš kibirkščių.
Antrasis smūgis visiškai sugriovė senąjį geležies kryžiaus, kuris užsibarikadavo langą.
Tada su savo dvi rankas, baigė trūkimo ir pašalinti rūdžių spalvos kelmai
barai.
Būna akimirkų, kai moters rankos turi viršžmogiškųjų stiprumo.
Ištrauka neveikia, mažiau nei minutę buvo reikalingas jai pasinaudoti savo dukrą
jos kūno vidurį, ir padaryti ją į savo mobilųjį.
"Ateikite, leiskite man atkreipti tave iš bedugnės", - sumurmėjau.
Kai jos dukra buvo ląstelės viduje, ji nustatytą jos švelniai ant žemės, tada iškėlė
ją vėl, ir turint savo rankose, nors ji buvo dar tik savo mažą
Agnes, ji vaikščiojo pirmyn ir atgal, jos mažai
kambarys, apsvaigusius, pasiutęs, džiaugsmingas, verkti, dainuoti, bučiavosi savo dukrą, kalbėti
ją, sprogus juoko į ašaras, lydant, visi vienu metu ir su karštumas.
"Mano dukra! mano dukra! ", - sakė ji.
"Aš, mano dukra! Štai ji! Geras Dievas davė man ją atgal!
Ha jums! ateiti visus jus! Ar yra nors ten pamatyti, kad aš
mano dukra?
Viešpatie Jėzau, kaip ji yra graži! Tu padarei mane palaukti penkiolika metų, mano
Dievas geras, bet kad jos nugaros man gražus .-- Tada čigonų
negalima valgyti savo!
Kas sakė, taip? Mano duktė! mano duktė!
Kiss me. Tos geros čigonai!
Man patinka čigonai! Tai tikrai tu!
Tai, ką padarė mano širdies šuolis kiekvieną kartą, kai praėjo.
Ir aš paėmė, kad už neapykantos! Atleisk man, mano Agnes, atleisk man.
Jūs maniau, kad man labai kenksminga, tu?
Aš tave myliu. Ar jūs vis dar mažai ženklą ant savo
kaklo? Leiskite mums pamatyti.
Ji vis dar turi.
Oh! kokia tu graži! Tai aš, kuris davė jums tų didelių akių,
Mademoiselle. Kiss me.
Aš tave myliu.
Tai man nieko, kad kitos motinos vaikų, panieka jiems dabar.
Jie turi tik ateiti ir pamatyti. Čia yra mano.
Jos kaklo, jos akys, jos plaukai, jos rankos.
Surask mane nieko, gražus kaip! Oh! Pažadu jums ji turės mėgėjams,
kad ji bus!
Aš verkti penkiolika metų. Visi mano grožio nukrypo ir sumažėjo
jai. Kiss me ".
Ji jai tūkstančių kitų ekstravagantiška pastabos, kurio akcentas
yra vienintelis jų grožį, net disarranged blogos mergaitės drabužių
jos skaistalai, šlifuojama jos šilkinis
plaukų su savo ranką, pabučiavo koją, savo kelio, savo kaktą, jos akys buvo tarp mūsų
per viską.
Mergina, tegul jos turi savo kelią, kartoti laiko tarpais ir labai mažas ir
begalinis jautrumas, "Mano motina!"
"Ar žr. mano mažą mergaitę," atnaujino atsiskyrėlis, interspersing jos žodžius su
Bučiniai, "Aš myliu tave brangiai? Mes galėsime eiti nuo čia.
Mes ketiname būti labai laimingas.
Aš paveldėjo kažką Reims, mūsų šalyje.
Jūs žinote, Reims? Ah! ne, jūs ne žinoti, kad jums buvo per
mažas!
Jei tik žinojo, kokia graži buvote keturių mėnesių amžiaus!
Mažyčių pėdų, kad žmonės atėjo net iš Epernay, kuri yra septynių lygos atstumu,
pamatyti!
Mes laukas, namas. Aš sukelsiu jums miegoti mano lovoje.
Mano Dieve! mano Dievas! kurie tiki? Aš, mano dukra! "
"O, mama!" Sakė jauna mergina, ilgis rasti stiprumo kalbėti savo
emocijų, "Čigonės pasakė man taip.
Ten buvo gera čigonų mūsų grupės, kurie mirė praėjusiais metais ir kurie visuomet rūpinosi, man patinka
slaugytoja. Tai buvo ji, atlikę šį mažai maišelį apie
mano kaklo.
Ji visada sakė man: "mažylis, saugoti šią perlas gerai!
"Tisa lobis. Jis tau sukels rasti motiną kartą
vėl.
Tu wearest apie tavo kaklą tavo motina - čigonų prognozavo jis "!
Atleistas vienuolė vėl spaudė savo dukra ant rankų.
"Ateik, leiskite man jums pabučiuoti!
Jūs sakote, kad Patraukliai. Kai mes šalyje, mes vieta
šių mažai avalynė kūdikiams Jėzaus bažnyčioje.
Mes, žinoma, skolingas, kad geras, šventas Mergelės.
Koks gražus balsas! Kai kalbėjo man tiesiog dabar, tai buvo
muzika!
Ah! mano Viešpats Dievas! Aš rasiu mano vaikas dar kartą!
Bet ši istorija yra patikima? Nieko bus nužudyti vieną ar turėčiau turėti
mirė džiaugsmo. "
Ir tada ji pradėjo ploti savo rankas ir vėl juoktis ir verkti: "Mes ketiname
turi būti tokia laiminga! "
Tuo metu, ląstelių skambėjo su ginklų klingsėti ir žirgų šuoliais
kuri atrodė iš Pont Notre-Dame, skambant priekį toliau ir
toliau palei krantinę.
Čigonų retai save su kančia į atleistas vienuolė ginklų.
"Save Me! gelbėk mane! mama! jie ateina! "
"O, dangaus! Ką tu sakai?
Man buvo pamiršti! Jie siekiant jus!
? Ką tu padarei "," Aš nežinau, - atsakė nelaimingas vaikas;
"Bet aš esu pasmerktas mirti."
"Mirti", sakė Gudule, stulbinantis, tarsi ištiktų žaibas, "mirti", ji pakartojo
lėtai, žvelgdamas su spoksoti į akis savo dukrą.
"Taip, mama, - atsakė išsigandęs jauna mergina," jie nori mane nužudyti.
Jie ateina manęs areštuoti. Kad kartuvės yra už mane!
Gelbėk mane! gelbėk mane!
Jie ateina! Gelbėk mane! "
Kelias akimirkas nejudėdamas ir suakmenėjęs išliko atsiskyrėlis, tada ji persikėlė
galvą registruotis abejonių, ir staiga, išeitis juoko sprogo, bet
kurie turėjo grįžti į ją, kad baisi juoktis -
"Ho! Ho! ne! "Tis svajonė, kurios pasakojo.
Ak, taip!
Aš praradau ją, kuris truko penkiolika metų, ir tada aš rasiu ją vėl, ir tai truko
minutę! Ir jie turėtų imtis ją iš manęs!
Ir dabar, kai ji yra graži, kai ji išaugo, kai ji sako man, kai ji
mane myli, tai dabar, kad jie ateis jos suris, prieš mano akis, ir aš jos
mama!
Oh! ne! šie dalykai yra neįmanoma. Geras Dievas neleidžia tokių dalykų, kaip
kad. "Čia pasirodė virtinė sustabdyti, ir
balsas buvo išgirstas pasakyti per atstumą, -
"Tokiu būdu, Messire Tristanas! Kunigas sako, kad mes surasime ją ne
Rat-Hole ". arkliai triukšmo vėl pradėjo.
Atsiskyrėlis kilo jos kojų nevilties žviegti.
"Fly! skristi! mano vaikas! Visi grįžta į mane.
Jūs esate teisus.
Tai savo mirties! Siaubas!
Maledictions! Skraidyti! "
Ji trauka galvą pro langą ir vėl atsisakė jį paskubomis.
"Pasilik", - sakė ji, žemas, trumpas ir atžarus, ir niūrus tonas, kaip ji spaudė ranką
čigonų, kurie buvo labiau miręs nei gyvas.
"Pasilik! Atveju neįkvėpti!
Yra kareiviai visur. Jūs negalite išeiti.
Jis yra per lengvas. "
Jos akys buvo sausos ir deginimas.
Ji minutėlę tylėjo, bet ji tempas ląstelių paskubomis, ir sustabdė dabar
ir tada Wyłupać garści savo žilą galvą, ji po to atplėšė su ja
dantys.
Staiga ji pasakė: "Jie prisiartinti. Aš kalbėti su jais.
Paslėpti save šiame kampe. Jie nematys jūsų.
Pasakykite jiems, kad jūs turite padaryti savo pabėgti.
Kad aš išleido jūs, aš tikėjimo! "
Ji dukra (nustatytos ji vis dar buvo vykdymo jos), viename kampe
ląstelių, kurios buvo nematomas iš išorės.
Ji padarė ją pritūpti žemyn, surengė savo atidžiai, kad nei koja nei ranka
Prognozuojama, šešėlis, atsiejo jos juodi plaukai, ji plinta per jos baltu chalatu
priešais ją nuslėpti, pateikti savo
ąsotis ir jos grindinio akmuo, tik baldų reikmenys, kurią ji turi, įsivaizduodami
, kad šis ąsotis ir akmuo būtų paslėpti ją. Ir, kai tai buvo baigta, ji tapo daugiau
rami, ir atsiklaupęs ėmė melstis.
Dieną, kuris buvo tik aušra, dar liko daug šešėlių Rat Hole.
Tuo metu kunigas, kad pragaro balsu, balso išlaikė labai arti
ląstelių, verksmas, -
"Tokiu būdu, kapitono Phoebus de Chateaupers." Tuo pavadinimu, tas balsas, La Esmeralda,
Przyczajony jos kampe, judėjimo. "Nemaišykite!", - Sakė Gudule.
Ji turėjo vos baigtas, kai vyrai, kardai, ir arkliai zgiełk sustabdytas aplink
ląstelių.
Motina greitai pakilo ir nuėjo po save prieš savo langą, siekiant sustabdyti
jį. Ji pamatė didelę kariuomenę ginkluotų vyrų, tiek
arklių ir pėsčiomis, parengtas Greve.
Nulipus vadas, ir atėjo į savo.
Moteris! "Sakė, šis vyras, kuris turėjo žiaurius veidą," mes, paiešką
ragana pakabinti ją, mums buvo pasakyta, kad jūs turėjote ją ".
Prasta motina buvo daroma prielaida, abejingi oro, kaip ji galėtų būti, ir atsakė, -
"Žinau, ką tu kalbi." Kitas atnaujinimas "Tete Dieu!
Kas tai buvo, kad išsigandę arkidiakonas sakė?
Kur jis? "Monseigneur", - sakė karys, jis
dingo. "
"Ateikite dabar, senų beprotė", - pradėjo vėl vadas, "nėra melas.
Burtininkė Jums nemokamai. Ką tu padarei su ja? "
Atsiskyrėlis nebuvo nori paneigti visus, baimės pabudimas įtarimas, ir atsakė į
nuoširdus ir nemandagus tonas, -
"Jei jūs kalbate didelis jauna mergina, kurie buvo įtraukti į mano rankas seniai, aš
pasakys jums, kad ji šiek tiek mane, kad aš išleido savo.
Yra!
Palikite mane ramybėje. "Vadas grimasa
nusivylimą. "Negalima meluoti man, senas šmėkla!", - Sakė jis.
"Mano vardas Tristanas l'Hermite, ir aš esu karalius" paskalų.
Tristanas Atsiskyrėlis, ar girdi? "
Pridūrė jis, kaip jis žvilgtelėjo Place de Greve aplink jį "," Tai bent pavadinimas, kuris turi
ECHO čia. "
"Galbūt Šėtonas Atsiskyrėlis", - atsakė Gudule, kuris buvo atgauti viltį, "bet aš
turėtų turėti nieko pasakyti jums, ir jūs niekada neturėtų bijoti. "
"Tete-Dieu", - sakė Tristano, "čia yra Crone!
Ah! Taigi ragana mergina kas pabėgo! Ir kuria kryptimi ji eiti? "
Gudule atsakė neatsargų tonas, -
"Per Rue Du Mouton", aš manau. "Tristanas pasuko galvą ir ženklas
jo kariuomenę parengti išdėstyti kovo vėl.
Atsiskyrėlis įkvėpė laisvai dar kartą.
"Monseigneur", - staiga pasakė lankininkas, "senas elfas paklausti, kodėl jos langą barai.
yra išskaidomi tokiu būdu. "Šis klausimas vėl atnešė kančią į
varganas motinos širdį.
Nepaisant to, ji neprarado visų proto buvimą.
"Jie visada buvo taip", ji stammered.
"Fui!" Atkirto lankininkas, "tik vakar jie dar buvo bauda juodas kryžius, kuris
įkvėpė atsidavimo. "Tristanas rytus įstrižai žvilgsnio
atsiskyrėlis.
"Manau, kad senas Dame gauti painioti!" Gaila, moteris pajuto, kad visi
priklauso nuo jos savitvarda, nors ir mirties jos siela, ji pradėjo
šypsnys.
Motinos turi tokio stiprumo. "Fui!" Sakė, "žmogus yra girtas.
'Tis daugiau nei metus, nes uodegos akmens krepšelį punktyrinės prieš mano langą ir
sumušė, grotelės.
Ir kaip aš prakeiktas Carter, per "." 'Tis tiesa ", - sakė kita lankininkas," buvau
ten. "visur ir visada žmonės turi būti
, kurie matė viską.
Šis netikėtas parodymus Archer iš naujo paskatino atsiskyrėlis, kuriam šis
klausiamasis buvo priversti kirsti bedugnės krašto peiliu.
Bet ji buvo pasmerktas amžinai alternatyva vilties ir signalizacijos.
"Jei tai buvo krepšelis, kuris tai padarė", - atkirto pirmasis kareivis, barai kelmai
turėtų būti trauka į vidų, o jie iš tikrųjų yra stumiamos į išorę. "
"Ho! Ho! ", sakė Tristanas kareivis", turite inkvizitorius nosį
Chatelet. Atsakyti, ką jis sako moteris. "
Geras dangų! "Ji sušuko, varomi į įlanką, ir balso, kuris buvo pilnas ašarų
nepaisant jos pastangų, "Prisiekiu jums, Monseigneur, kad" twas krepšelį, kuris prasidėjo
barų.
Jūs girdi žmogus, kuris matė. Ir tada, kas yra, kad daryti su savo
čigonų? "Aha!" growled Tristanas.
"Velnias!" Buvo kareivis, girdėti klebonas pagirti ", šie lūžiai
geležies yra visiškai šviežios. "Tristanas tossed galvą.
Ji išbalo.
"Kaip seniai, jums pasakyti, krepšelis tai padaryti?"
"Po mėnesio, per dvi savaites, galbūt, monseigheur, aš žinau, ne."
Ji pirmą kartą pasakė, kad daugiau nei metus ", - pastebėjo kareivis.
"Tai yra įtartinas, - sakė klebonas.
"Monseigneur! Ji šaukė, vis tiek prispaudžiamos atidarymo, ir drebulys kitaip
įtarimą turėtų sukelti juos wkladali galvas ir pažvelgti į savo mobilųjį;
"Monseigneur, prisiekiu jums, kad" twas krepšelį, kuris prasidėjo šį grotelės.
Aš prisiekiu, kad Jums rojaus angelai.
, Jeigu jis nebuvo krepšelį, galiu būti amžinai pasmerktųjų, ir atmeta Dievo! "
"Jūs įdedate daug šilumos į tą priesaiką, - sakė Tristanas, jo inkvizicinis
žvilgsnio.
Prasta moteris jautė jos užtikrinimo nyksta vis daugiau ir daugiau.
Ji pasiekė Klaidingas tašką, ir ji suvokė su teroro, kad ji
sakiau, ką ji neturėtų turėti.
Čia atėjo kitas kareivis, verksmas, - "Monsieur, senas HAG slypi.
Burtininkė ne bėgti per rue de Mouton.
Gatvės grandinės išliko ištempti visą naktį, ir grandinės apsauga yra matęs nė vienas
praeiti. "Tristanas, kurio veidas tapo labiau grėsmingas
kiekvieną akimirką, atsiskyrėlis, -
"Ką jums pasakyti?" Ji bandė galvą prieš šią naują
incidentas ", kad aš nežinau, Monseigneur, kad aš
galėjo būti klaidingas.
Manau, tai, kad ji kirto vandens. "
"Tai yra priešinga kryptimi", - sakė klebonas, "ir tai nėra labai tikėtina
kad ji norėtų dar kartą įveskite miesto, kur ji buvo vykdoma.
Tu guli moteris. "
"Ir tada, - pridūrė pirmasis kareivis," nėra valtis arba šis šalutinis
srautą ar kita. "" Ji plaukė per "atsakė, atsiskyrėlis,
ginti savo žemės pėdą pėsčiomis.
"Ar moterys maudytis?", - Sakė karys. "Tete Dieu! moteris!
Jūs esate gulėti! "Pakartojo, Tristanas piktai. "Aš turiu gerą proto atsisakyti, kad
burtininkė ir jums.
Kankinimų valandos ketvirtį, galbūt, atkreipti tiesą iš savo gerklės.
Ateik! Jūs esate sekti mumis. "
Ji užgrobė šiuos žodžius su Avidiškumo.
"Kaip jūs, prašome, Monseigneur. Tai padaryti.
Tai padaryti. Kankinimą.
Aš esu pasiruošęs.
Take Me Away. Greitai, greitai! leiskite mums nustatyti iš karto!
Per tą laiką ", ji pasakė sau:" mano dukra padaryti savo pabėgti. "
"'S mirties!" - Sakė klebonas, "kas už stovo apetito!
Suprantu šį beprotė. "
Senas, žilaplaukis seržantas sargybos sustiprino gretas, ir spręsti
klebonas, - "Mad Tiesa, Monseigneur.
, Jei ji išleido čigonė, ji buvo ne jos kaltė, nes ji myli ne čigonų.
Aš jau žiūrėti šiuos penkiolika metų, ir girdžiu, kad ji kiekvieną vakarą prakeikimas
Bohemijos moterų su begalinis imprecations.
Jei vienas iš kurių mes esame, siekiant yra, kaip manau, mažai šokėja su ožkos
ji detests vienas virš visų kitų "Gudule pastangas ir sakė,.
"Tai svarbiausia."
Žiūrėti vyrų vieningai parodymus patvirtino seną seržantas žodžiai
klebonas.
Tristanas l'Hermite, atsiskyrėlis išgauti ką nors iš nevilties, pasuko jo nugaros
, ant jos ir neapsakomų nerimas ji pamatė jį lėtai nukreipti savo kursą link
žirgo.
"Ateik!", - Sakė jis, tarp jo dantų, "kovo! leiskite mums nustatyti iš naujo kvesto.
Aš ne miegoti, kol kad čigonų pakartas ".
Tačiau jis vis dar dvejojo Prieš montuodami žirgo tam tikrą laiką.
Gudule palpitated tarp gyvenimo ir mirties, kaip ji pamatė jį Place, kad dauguma apie
nesmagiai atrodo medžioklinis šuo, kuris instinktyviai jaučia, kad Lair
žvėris yra artimas jam, ir nenori išeiti.
Ilgai jis papurtė galvą ir šoktelėjo į jo balno.
Gudule manimi baisiai suspaustas širdies dabar išsiplėtę, - sakė ji tyliai, kaip
ji metė dukra, kuriam ji išdrįso pažvelgti žvilgsnio, o jie buvo
, "Išsaugota!"
Prastos vaikų išliko visą šį laiką jos kampe, be kvėpuoti be
juda, prieš pat savo mirties idėja.
Ji neteko nieko scena tarp Gudule ir Tristanas ir jos sielvarto
mama rado jo aidą savo širdyje.
Ji girdėjo visus iš eilės snappings sriegis, kuriuo ji pakabinti sustabdytas
virš įlankos dešimt kartų ji išsigalvotų, kad ji pamatė jį sulaužyti, ir pagaliau ji
pradėjo vėl kvėpuoti ir jaustis savo koją ant tvirto pagrindo.
Tuo metu ji išgirdo balsą, klebonas sakė: "Corboeuf!
Monsieur le Prevot "tis ne mano reikalas, ginklų vyras, pakabinti raganos.
Gyventojai padugnes slopinama. Aš palieku jums dalyvauti tik klausimu.
Jums leis man sugrįžti, mano kompanija, kurie laukia jų kapitonas. "
Balsas buvo, kad Phoebus de Chateaupers tai, kas vyko per
jos buvo neapsakomą.
Jis buvo ten, jos draugas, jos gynėjas savo paramą, jos prieglobsčio, jos Phoebus.
Ji pakilo, ir prieš jos motina galėtų užkirsti kelią jai, ji nuskubėjo prie lango,
verkti, -
"Phoebus! pagalba man, mano Phoebus! "Phoebus nebebuvo ten.
Jis buvo ką tik pasuko kampe Rue de la Coutellerie šuoliais.
Bet Tristanas dar nebuvo jo išvykimo.
Atsiskyrėlis puolė ant jos dukra su agonija kriokimas.
Žiauriai ji nutempė ją atgal, jos nagai kasti į kaklą.
Tigress motina nestovi ant smulkmenų. Tačiau buvo per vėlu.
Tristanas matė.
"Jis! jis! "sušuko juoktis, kuris padėjo plikas visas jo dantų ir jo veidas
panašūs į vilko snukis, "dvi pelių spąstai!"
"Aš įtariamas kaip daug", - sakė karys.
Tristanas plojo jam ant peties, - "Jūs esate geras katinas!
Ateik! ", - Pridūrė jis," kur Henriet pusbrolis? "Žmogus, kuris neturėjo nei drabužių, nei
oro kareivis, sustiprino gretas.
Jis dėvėjo kostiumas pusė pilka, pusė ruda, plokščios, plaukų, odos rankovėmis ir
pluoštas lynų jo milžinišką ranką. Šis žmogus visada dalyvavo Tristanas, kurie
visada dalyvavo Louis XI.
, "Draugas", - sakė Tristanas l'Hermite, "Manau, kad tai kam burtininkė
mes ieškome. Jums bus pakabinti man tai vienas.
Ar jums jūsų kopėčių? "
"Yra vienas štai anas, pagal ramsčio namo patalpų", - atsakė žmogus.
"Ar šioje teisingumo, kad ką reikia daryti?", - Pridūrė jis, rodydamas į akmens
išstatyti pajuokai.
"Taip." Ho, jis! "Tęsė žmogus su didžiule
juokas, kuris buvo dar žiauriai nei klebonas, "mes ne turėti toli
eiti. "
"Suskubo! - Sakė Tristano," tu juoktis po to. "
Tuo tarpu, atsiskyrėlis nebuvo ištartas kito žodžio, nes Tristanas matė
dukra ir visas viltis prarasta.
Ji turėjo nusidriekiančios neturtingų čigonų, pusiau mirę, į rūsį kampe, ir turėjo
dar kartą pateikti save langą su abiem rankomis padėjus ant slenksčio kampas
kaip du nagai.
Šį požiūrį ji buvo matyti, kad mesti visus tuos kareivius jos žvilgsnio, kurios
tapti laukinių ir pasiutęs dar kartą.
Tuo metu, kai Fermentinės Cousin kreipėsi į savo mobilųjį, ji parodė jam toks laukinis veido
kad jis sumažėjo. "Monseigneur", - sakė jis, grįžti prie
klebonas, "am I?"
"Jaunas". "Tiek daug geriau, senojo
seemeth sunku. "" Prastas mažai šokėja su ožkos! ", - sakė
žiūrėti senas seržantas.
Fermentinės Cousin vėl kreipėsi į langą. Motinos akys padarė savo Obwisanie.
Jis geras sandėris drovumas, - "Ponia" - sakė
Ji pertraukė jį labai nedidelis, bet pasiutęs balso, -
"Ką jūs klausiate?" Tai ne jūs ", - sakė jis," tai
kitą. "
"Kokios kitos?" Jaunas. "
Ji pradėjo purtyti galvą, verkia, - "Yra ne vienas! nėra nė vieno! yra
niekas! "
"Taip, yra!" Atkirto budelis ", ir jūs žinote, tai gerai.
Leiskite man pasinaudoti jaunų. Aš neturiu nori jums pakenkti. "
Ji sakė, keista pašaipiai šypsotis, -
"Ak! todėl jūs neturite nori man pakenkti "Leiskite, ponia!" tis
Monsieur klebonas Dievas nori, tai ji pakartojo su beprotybe, išvaizdą.
"Nėra čia."
"Sakau jums, kad yra!" Atsakė budelis.
"Mes visi matėme, kad yra du iš jūsų."
Ieškokite po to! "Sakė atsiskyrėlis, pašaipiai šypsotis.
"Traukos galvą pro langą." Budelis pastebėjo motinos
pirštų nagai ir nedrįso.
"Suskubo!", - Šaukė Tristanas, kurie turėjo tik svyravo jo kariuomenę apskritimas aplink
Žiurkės skylė, ir kurie sėdėjo ant jo arklio šalia medžio.
Fermentinės grįžo dar kartą labai varžymasis klebonas.
Jis turėjo nusidriekiančios jo virvę ant žemės, ir sukdami jo skrybėlę tarp savo rankas
nepatogi oro.
"Monseigneur," Jis paklausė, "Kur aš į patekti?"
"Durų", "Nėra nė vienas."
"Langą".
"Tai bent per maža." Padarykite jį didesnį ", - sakė Tristanas piktai.
"Ar jūs ne kirtikliais?" Mama vis dar atrodė atkakliai nuo
jos urvo gylis.
Ji nebegali tikėtis nieko, ji nebegali žinojo, ko ji norėjo, išskyrus tai, kad
ji nenorėjo jiems savo dukterį.
Fermentinės pusbrolis išėjo ieškoti įrankiai naktį vyro krūtinės, po stogine
ramsčio namo.
Jis išsitraukė iš jos taip pat dvigubos kopėčios, kurį jis iš karto prieš
kartuves.
Penkių ar šešių klebonas vyrai ginkluotas kirtikliai ir laužtuvai, ir
Tristanas persikėlė save, bendrovė su jais, link lango.
"Moteris", - sakė klebonas, sunkus tonas "pristatyti mums, kad mergaitė tyliai."
Ji pažvelgė į jį kaip vienas, kuris nesupranta.
"Tete Dieu!" Toliau Tristano, "kodėl jums pabandyti išvengti šios burtininkė buvo pakabinti kaip
tai patinka karaliui? "apgailėtinas moteris pradėjo juoktis, jos
laukinių būdas.
"Kodėl? Ji yra mano dukra. "Tonas, kurioje ji ištarė šiuos
žodžiai padarė net Henriet pusbrolis Wzdrygnięcie,. "Aš atsiprašau už tai", - sakė klebonas,
", Bet jis yra karalius panorėjo."
Ji šaukė, padvigubinti savo baisi juoktis, - "Kas yra jūsų karalius man?
Sakau, kad ji yra mano dukra! "Pierce sienos", - sakė Tristanas.
Siekiant pakankamai platus atidarymo, pakako, kad išmušti vieną kursą
akmens žemiau lango.
Kai motina išgirdo kirtikliai ir laužtuvai, kasybos savo tvirtovę, ji ištarė
baisi verkti, tada ji ėmė žingsniuoti apie savo mobilųjį klaikus greitais,
žvėrimis savo narve perteikė savo įpročio.
Ji nebėra nieko, bet jos akys Flamed.
Kareiviai buvo atšaldyti iki siela.
Visus iš karto ji konfiskavo jos grindinio akmuo, nusijuokė, ir mesti ją su abiem ***ščiais ant
darbininkai.
Blogai nusidriekiančios (jos rankos drebėjo), akmuo, palietė ne vieną, ir neatitiko
pagal Tristanas "arklių kojų. Ji gnashed savo dantų.
Tuo tarpu, nors saulė dar padidėjo, buvo Viešai;
gražus rožinė spalva pagyvina senovės, sugedę Dūmtraukių ramstis namai.
Tai buvo valanda, kai pirmųjų didžiojo miesto, langai atidaryti džiaugsmingai
stogai.
Kai kurie darbininkai, kelių vaisių pardavėjų apie savo kelią į jų asilų rinkas, pradėjo
feed Greve, jie sustojo akimirkai prieš šį karių grupė
sugrupuotos aplink Rat-Hole, spoksojo į nuostabą oro ir platinamas.
Atsiskyrėlis nuėjo ir sėdi sau savo dukrą, uždengiant, jos su savo kūnu,
prieš jai akis spoksoti, klausytis prastos vaikų, kurie nebuvo
maišykite, tačiau kurie laikomi Žaidime Jei naudojant šio stiliaus, tyliai, šie žodžiai tik "Phoebus!
Phoebus! "
Proporcingai, kaip demolishers darbą atrodė iš anksto, mama
mechaniškai atsitraukė, ir primygtinai jauna mergina vis arčiau ir arčiau prie sienos.
Visi vienu metu, atsiskyrėlis pamatė akmenį (ji stovi apsauga ir niekada paėmė
jos akys), judėti, ir ji išgirdo Tristanas savo balso skatinti darbuotojus.
Tada ji kėlė iš depresija, į kurią ji sumažėjo per pastaruosius kelerius
akimirkų, sušuko, ir kaip ji kalbėjo, jos balsas dabar išsinuomoti ausies lyg pjūklo, tada
stammered kaip nors visų rūšių
maledictions spaudė jos lūpų Wytryskać vienu metu.
"Ho! Ho! Ho! Kodėl tai yra baisi!
Jūs esate ruffians!
Ar jūs tikrai ketinate imtis mano dukra? Oh! bailiai!
Oh! budelis lackeys! apgailėtinas, Szubrawiec žudikai!
Padėkite! HELP! Ugnis!
Ar jie mano vaikas iš manęs kaip tai? Kas tai kas tada yra geras Dievas? "
Tada, sprendžiant Tristanas, putų burnoje, su laukinių akimis, visas pasišiaušęs ir
visi kaip moterys pantera keturiomis kojomis, -
"Artinkitės ir imtis mano dukra! Ar ne jums suprasti, kad ši moteris pasakoja
jums, kad ji yra mano dukra? Ar žinote, kas tai yra turėti vaiką?
Eh! lūšių, niekada obcowała su savo moterų? jūs niekada kub? ir, jei
turite mažai, kai jie staugia jūs nieko savo Organai, kad juda? "
"Meskit akmenį", - sakė Tristanas; "nebėra laiko."
Laužtuvai iškėlė sunkiojo žinoma. Tai buvo, kaip jau sakėme, motinos paskutinį
borto.
Ji numetė save jai, ji bandė laikyti jį atgal, ji subraižyti akmuo su
Jos nagai, bet masyvi blokas, nustatytas šešių vyrų judėjimo, pabėgo jos ir glided
švelniai palei geležies svertų pagrindu.
Motina, suvokti įėjimo vykdomas nukrito priešais
atidarymo, barricading su savo kūno pažeidimas, Pēršana su galvą dangos,
ir shrieking balso suteiktas todėl
užkimęs pagal nuovargis, kad jis buvo sunkiai girdimas, -
"Help! Ugnis! ugnį! "Dabar kaimietė", - sakė Tristanas, dar
beaistris.
Motina nukreipė ne toks didžiulis mados kariai, kad jie buvo daugiau
linkę trauktis nei iš anksto. "Ateikite dabar", - pakartojo klebonas.
"Čia, Fermentinės pusbrolis!"
Niekas nekreipė per žingsnį. Klebonas prisiekė, -
"Tete de Kristaus! mano vyrai karo! bijo moteris! "
"Monseigneur", - sakė Fermentinės, "jūs skambinsite, kad moteris?"
"Ji turi liūto karčių", - sakė kita. "Ateik!" Pakartojo klebonas ", - spragą
pakankamai platus.
Įveskite tris sekti, kaip Pontoise pažeidimo.
Leiskite mums pabaigoje, Mahom mirties! Pirmasis žmogus, kuris bus padaryti du gabalus
atkreipia atgal! "
Įdedamas tarp klebonas ir motinai, tiek pavojinga, kareiviai dvejojo
už momentą, tada paėmė savo rezoliucijoje, ir artėja Rat Hole.
Kai atsiskyrėlis pamatė tai, ji staigiai išaugo ant kelių, nusidriekiančios panaikinti savo plaukus
iš jos veido, tada tegul jos plonos flayed rankas patenka jos pusės.
Tada labai ašaros nukrito, po vieną iš savo akyse, jie tekėjo žemyn jos skruostais per
korpusai, kaip Torrent per lova, kurioje ji yra tuščiaviduriai pati už save.
Tuo pat metu ji pradėjo kalbėti, bet balso supplicating, taip švelniai, todėl
nuolankus, tad klaikus, kad daugiau nei vienas senas nuteistasis kalėjimo prižiūrėtojas aplink Tristanas
turi turėti surijo žmogaus kūnas nusišluostė akis.
"Messeigneurs! ponai seržantų, vienu žodžiu.
Yra vienas dalykas, kurį aš turiu pasakyti jums.
Ji yra mano dukra, ar matai? mano brangūs duktė, kuriam aš prarado!
Klausytis. Jis yra gana istorija.
Kad aš labai gerai žinojo, seržantų.
Jie visada buvo gera man dienų, kai mažai berniukų mėtė akmenis į mane,
nes aš vadovavo malonumo gyvenimą.
Ar matote? Jūs paliks man mano vaikas, kai jūs žinote!
Buvau prasta moteris miesto. Ji buvo Bohemians, kurie pavogė ją iš manęs.
Ir aš nuolat savo batų penkiolika metų.
Likti čia. Kad snukio natūra, kurias ji turėjo.
Tuo Reims! La Chantefleurie!
Rue Folle Peine!
Galbūt, jūs žinojo apie tai. Tai buvo I
Tada, savo jaunystės, buvo linksmai laiką, kai praėjo geras valandas.
Jums bus gaila man, jums, ponai?
Čigonai pavogė ją iš manęs, jie paslėpė ją iš manęs penkiolika metų.
Aš manė, kad jos miręs.
Išgalvotas, mano geri draugai, manymu, jos turi būti miręs.
Aš praėjo penkiolika metų čia, šiame rūsyje, be ugnies žiemą.
Tai yra sunku.
Vargšai, brangūs mažai batų! Turiu tiek daug, kad geras Dievas sušuko
Mane išgirsti. Šią naktį jis davė mano dukra atgal
Ji yra gera Dievo stebuklas. Ji nebuvo miręs.
Tu neimsi jos iš manęs, aš esu įsitikinęs. Jei ji buvo sau, aš sakyčiau nieko, bet
ji iš šešiolikos vaikų!
Palikite savo laiko, pamatyti saulę! Ką ji turi padaryti, kad jūs? visai nieko.
Taip pat I
Jei tu, bet žinome, kad ji turiu, kad aš esu senas, kad ji yra palaiminimas, kuris
Šventosios Mergelės atsiuntė pas mane! Ir tada jūs visi taip gera!
Jūs nežinojo, kad ji buvo mano dukra, bet dabar jūs žinote tai.
Oh! Aš myliu ją! Monsieur, Grand klebonas.
Aš norėtų savo Organai dūris savo pirštu nulio!
Tu toks geras viešpats oro! Ką aš pasakė jums paaiškina klausimą,
ar ne?
Oh! jei buvo motina, monsiegneur! esate kapitonas, palikite man mano vaikas!
Mano, kad meldžiu Tave ant mano kelių, kaip meldžiasi į Jėzų Kristų!
Prašau nieko nors, aš esu iš Reimsas, ponai, aš savo mažai srityje paveldėjo
mano dėdė, Mahiet Pradon. Aš nesu elgeta.
Linkiu nieko, bet aš noriu, kad mano vaikas! Oh!
Noriu, kad mano vaiką! Geras Dievas, kuris yra laivo kapitonas,
jos man nieko! Karalius! pasakyti karaliui!
Jis neturėtų sukelti jam labai malonu turėti žuvo mano duktė!
Ir tada karalius yra geras! ji yra mano dukra! ji savo dukra!
Ji priklauso ne karalius! ji yra ne jūsų!
Aš noriu išeiti! mes norime išeiti! ir, kai dvi moterys leidimas, motinos ir
kitas dukra, leidžia jiems išeiti!
Leiskite mums praeiti! mes priklausome Reims. Oh! esate labai gerai, ponai.
seržantų, aš myliu jus visus. Tu neimsi mano mielas mažylis,
neįmanoma!
Tai yra visiškai neįmanoma, tai ne? Mano vaikas, mano vaikas! "
Mes stengiamės suteikti savo gestais, jos tonas idėja, ašaros, kurioje ji
nuryti, kaip ji kalbėjo, rankose, ji clasped ir tada išgręžta, širdies
nesilaikantiems šypsosi, plaukimo žvilgsnių,
dejuoja, atsidūsta, nusiminęs ir įtakos verkia ji susimaišė su ja
netvarkingai, laukinių ir nenuoseklios žodžių.
Kai ji tapo tyli Tristanas l'Hermite brwi, bet tai buvo nuslėpti ašara kuri
welled iki jo tigro akis. Jis užkariavo šį trū***ą, tačiau ir
Curt tonas sakė, -
"Karalius testamentų." Tada jis pasilenkęs prie ausies Fermentinės
Pusbrolis, ir sakė jam labai žemas tonas -
"Padaryti pabaigoje greitai!"
Galbūt, rūstus klebonas pajuto savo širdį taip pat jei jo nėra.
Budelis ir seržantų į ląstelę.
Motina pasiūlė jokio pasipriešinimo, tik ji tempia save link savo dukrą ir
pati kūno mėtė ant jos. Čigonė pamatė karių požiūris.
Reanimated jos mirties siaubą, -
"Mama!" Ji shrieked neapsakomo nelaimės tonas, "Motina! jie yra
ateina! ginti mane! "
"Taip, mano meile, aš esu ginti", - atsakė mama, miršta balsas; ir clasping
jos glaudžiai ant rankų, ji apėmė jai bučiuoja.
Du taip gulėti ant žemės, ant dukters motina, akinių
vertas užuojautos.
Fermentinės Cousin jauna mergina suprato savo kūno viduryje, po jos gražus
pečių. Kai ji pajuto, kad ranka, ji sušuko: "Heuh!"
ir nualpo.
Budelis, kuris barsto didelės ašaros ant jos, lašas po lašo, buvo apie
padengia ją šalin rankas.
Jis bandė nuimti motina, kurie turėjo taip kalbėti, rišti savo rankas aplink ją
dukra liemens, bet ji prilipo taip stipriai savo vaikui, kad buvo neįmanoma
atskirti juos.
Tada Fermentinės Cousin nutempė jauna mergina už ląstelės ribų, ir po jos motina.
Motinos akys taip pat buvo uždarytos.
Tuo metu saulė pakilo, ir buvo jau gana daug
surinkimas iš žmonių, kurie žiūrėjo iš tolo, kas buvo taip tempia
palei dangos išstatyti pajuokai.
Norėdami, kad buvo proboszczowski Tristanas ne bausmė.
Jis turėjo užkirsti kelią smalsu požiūris aistra.
Nebuvo nė vienas langus.
Tik per atstumą, kad vienas iš Notre-Dame bokštų viršūnių susitikime, kurie
komandos Greve, du vyrai nurodyta juoda prieš šviesą ryto dangus, ir
, kurie atrodė ieškote, buvo matoma.
Fermentinės Cousin pristabdytas mirtinų kopėčių papėdėje, kas jam buvo
vilkdami, ir, vos kvėpuoti, su tiek daug gaila dalykas, įkvėpti jam, jis
išlaikė virvę aplink gražus mergaitės kaklo.
Nelaimingi vaikas jaustųsi patekęs touch kanapės.
Ji pakėlė savo akių vokus ir pamatė, sausa ranka akmuo kartuves pratęstas
virš jos galvos. Tada ji sukrėtė pati shrieked,
garsiai ir klaikus balsas: "Ne! ne!
Aš ne! "
Jos motina, kurio galva buvo palaidotas ir paslėpti jos dukters drabužius, sakė
ne žodis, tik jos visas kūnas gali būti vertinamas tirtinti, ir ji buvo išklausyta
padvigubinti savo bučiuodavo savo vaiką.
Budelis pasinaudojo Šiuo metu paskubomis prarasti rankas, su kuriomis
ji clasped pasmerkta mergina. Arba per išsekimo ir nevilties, ji
tegul turi savo kelią.
Tada jis paėmė jauna mergina ant savo pečių, žavinga būtybė, nuo kurios
pakabinti, grakščiai išlenktas virš jo didelė galva. Tada jis savo koją ant kopėčių, kad
pakilti.
Tuo metu, motiną, kuri buvo pritūpęs ant šaligatvio, atvėrė jai akis
pločio.
Be tardami verkti, ji iškėlė sau pastatyti baisi išraiška, tada ji
nusidriekiančios save ant budelio rankų, kaip savo grobį žvėrys, ir
šiek tiek jį.
Ji buvo padaryta kaip žaibo blyksnis. Przodownik sustaugė su skausmu.
Tie, netoli puolė. Sunkiai jie atsiėmė savo kraujavimas
rankas nuo motinos dantis.
Ji išsaugojo gili tyla. Jos trauka ją atgal su daug brutalumo,
ir pastebėjau, kad jos galvos nukrito stipriai ant šaligatvio.
Jie pakėlė ją, ji vėl sumažėjo.
Ji buvo miręs. Budelis, kurie nebuvo atrišta jo
palaikykite ant mergaitės, dar kartą pradėjo pakilti laiptais.