Tip:
Highlight text to annotate it
X
Yra trys lemtingos banku klaidos sistemos širdyje. Šios trys lemtingos klaidos
yra daugelio problemu šaknis, kurias mes bandome spresti dabar.
Jos padaro kai kurias socialines ir ekonomines problemas sunkiai išsprendžiamas ir kai kurias
išvis neišsprendžiamas. Taciau gera naujiena ta, kad yra trys
paprasti sprendimai šioms klaidoms. Ir aš ketinu parodyti jums, kaip tie sprendimai
atrodo.
Mes galime naudoti sverto principa, kad padarytume paprastus pakeitimus banku sistemoje
kurie padetu mums susidoroti su pagrindinemis problemomis ir tada mes galesime
panaudoti tai, kad paversti šias pagrindines problemas i sprendimus.
Taigi šios trys lemtingos banku klaidos dabar.
1 klaida: bankai gali skolinti tavo pinigus ar tau tai patinka ar ne! Kai jus padedate pinigus
i banka, jie tampa teisine banko nuosavybe.
Tiesiog greitas klausimas, ar kas nors iš cia pasirašete laukelyje, padedamas pinigus i banka ir
sakydamas: "Noreciau, kad jus tai skolintumete JAV neturtingoms šeimoms? "Tu neturi šio
pasirinkimo. Kai idedi savo pinigus i banka jis automatiškai tampa
banko nuosavybe ir jie juos naudoja ištikruju kaip jiems patinka.
Žmones, kurie priima šiuos sprendimus yra paskatinami premija ir
komisiniais, kad imtusi šiu trumpalaikiu investiciju.
Tai gana dažnai veda prie lošimo jusu pinigais. Kartais šis lošimas nepasiseka
o kartais labai nepasiseka ir tada mes, mokesciu moketojai turime isikišti
ir sumoketi saskaita. (Snoras)
Tai yra butent tai, kas atsitiko su "Northern Rock" banku ir kitais pagrindiniais
"Northern Rock" banko šalininkais, kai mes turejome nacionalizuoti juos mokesciu moketoju pinigais.
Klaida Numeris 2: Bankai gali investuoti tavo pinigus kur tik jiems patinka.
Jums neduotas pasirinkimas, kur tie pinigai bus investuoti, kai jus padedate pinigus i
banka, juos jie gali naudoti kaip jiems patinka.
Aš isitikinau tuo pakalbejes su žmogumi, kuris praleido du dešimtmecius dirbdamas viename
didžiausiu banku visoje JK. Ji pamate tiksliai iš kur pinigai ateina ir kur išeina
ir ji patvirtino, kad nera jokio ryšio tarp pinigu kurie ateina
ir pinigu kurie išeina.
Galite ideti savo pinigus i banka mastydamas kad padedate savo gyvenimo santaupas
ir norite, kad jos butu investuotos i mažas imones. Tai gali buti naudojama dalykams
kurie jums tikrai nepatiks.
Pavyzdžiui, jusu santaupos gali finansuoti Britu Aviacijos masinio naikinimo
naujausius ginklus. Arba jus galite finansuoti prekiu spekuliacijas.
Dabar prekiu spekuliacija yra gražus žodis lošiant su maisto kainomis, taigi jusu pinigai
gali buti naudojami padidinti maisto kainas neturtingoms šeimoms
besivystanciose šalyse. Arba kažkas šiek tiek arciau namu: ar kasnors
cia turi vaiku? Jusu gyvenimo santaupos per pastaruosius dešimt metu gali buti naudojamos
išpusti nekilnojamo turto burbula, kad padidinti kaina iki tiek, kad jusu vaikai nebegaletu
pajegti nuspirkti gyvenamo busto. Arba jei esate investave i pensiju fonda ir
tuo paciu metu jus turite savo santaupas ISA banke, tai imanoma, kad
santaupos, kurias jus itraukete i ISA banka buvo panaudotos spekuliavimui
finansu rinkose, kurios numušo kaikuriu akciju kainas kurios yra
jusu penciju fondo, todel tavo santaupos gali buti naudojamos sumažinti tavo pensijos verte.
Mes niekaip neispejami kaip šie pinigai yra naudojami.
Štai kokia antroji lemtinga klaida banku sistemoje.
Trecioji lemtinga klaida, yra viena iš didžiausiu nes bankai iš tikruju gali sukurti pinigus.
Dabar tam reikalingas šiek tiek platesnis paaiškinimas. Taigi mes visi žinome kas tai yra, ir manau
daugelis žmoniu tikriausiai žino kas sukuria juos.
Anglijos bankas, puiku. Tai parašyta ant banknoto.
Kas atsitiks, jei jus atsispausdinsite savo? Galima butu tiketis, kad policija ateis daužydama jusu
duris 2:00 ryte. Kodel? Padirbinejimas, infliacijos didinimas? Mes žinome, jus tiesiog
negalite spausdinti pinigus namuose, tai negerai tai neteiseta, tai kenkia ekonomikai.
Štai jums klausimas. Kaip atrodo jusu banko saskaita? Aš ketinu
tai padalinti i du variantus, kad butu šiek tiek lengviau.
Ar jis atrodo taip? Ar taip? B teisingai! Dabar dauguma pinigu yra
tik kompiuteriniai skaiciai, tad iš tikruju kas nutiko per tam tikra laika, tai finansu
sistema tapo labiau ir labiau elektronine ir grynuju pinigu kiekis procentais
susitrauke iki 3%.
Taigi grynuju pinigu dabar yra tik 3% visoje ekonomikoje, kiti 97% yra tik skaiciai,
kompiuteryje, yra kontroliuojami banku.
Laikui begant pinigu išore pasikeite. Mes naudojome metalo monetas, kurios buvo išduotos
karaliaus. Kas atsitiko per tam tikra laika yra tai, kad žmones pasidedavo monetas
i banka arba pas vietos juvelyra. Jis butu turejes saugykla, kurioje galetumete laikyti savo pinigus
saugiai.
Taigi žmones idedavo savo pinigus i banka ir mainais jie gaudavo gabaleli
popieriaus, kuriame buvo parašyti, gal £5.
Jus idedate i banka £5 ir gaunate popieriaus gabaliuka, kuriame parašyta, kad bankas jums
skolingas £5 ir kas nutiktu, laikui begant, kad vietoj to žmones paimtu popierini gabaleli,
padetu i banka, kad atsiimtu monetas, nusineštu monetas i parduotuve
paduotu jas pardavejui, jis padetu jas atgal i banka. Tai pasirodytu nepatogus
turto nešiojimo variantas, todel žmones tiesiog pradetu vel naudoti popieriaus gabalelius.
Taigi jus padetumete monetas i banka ir gautumete gabaleli
popieriaus, kuriame parašyti £5 ir taip galetumete pradeti naudoti šiuos popieriukus
ekonomikoje atliekant mainus.
Kas atsitiko per tam tikra laikotarpi yra tai, kad žmones pradejo pasitiketi šiais gabaleliais
popieriaus, beveik taip pat, kaip monetomis ir šie popieriaus gabaleliai pradejo veikti kaip pinigai,
žmones pasitikejo jais ir tikejo, kad jie buvo tolygiai vertingi monetoms.
Dabar bankai suprato, kad jei jie sukuria daugiau šiu popieriukiu, net jei
pinigai nebuvo padengti paciame banke, žmones vis tiek priims ir
skolinsis juos, ir mokes palukanas, ir tikes, kad jie tokie pat geri, kaip monetos
išduotos karaliaus.
Žinoma, jie pamate pelno galimybe ir tai igyvendino per greitai. Jie
sukure per daug šiu popieriniu pinigu, paskolino juos ekonomikai. Tai pradejo kelti
turto kaina, turto kainu kilimas sukele burbula ir šis palaipsniui
pavirto i infliacija, todel galiausiai destabilizavo visa ekonomika.
Tai buvo maždaug 1840-aisiais.
1844 m. vyriausybe pripažino, kad buvo didele problema su bankais, kurie kure
savo pinigus be jokiu apribojimu ir jie prieme istatyma, kuris draudžia
bet kam, išskyrus Anglijos banka spausdinti pinigus.
Šis istatymas iš tikruju buvo išduotas konservatoriaus Ministro pirmininko sero Robert Peel ir šis istatymas
ateme galimybe komerciniams bankams kurti pinigus ir tai sugražino teise kurti juos tik
valstybei, per Anglijos banka.
Taigi nuo 1844 pinigu prigimtis pasikeite vel.
Dabar musu pinigai yra elektroniniai pinigai kompiuterinese sistemose, ir šie el. pinigai
yra sukurti komerciniu banku, didžiuju banku kuriuos mes naudojame kiekviena diena ir
cia sustokime; istatymas, kuris buvo priimtas 1844 gražinti pinigu kurimo galia
atgal valstybei, atgal per Anglijos banka niekada nebuvo atnaujintas, tad iš tikruju dabar
nera nelegalu juos spausdinti skaitmeniniu pavidalu.
Nera istatymo, kuris sakytu, kad bankai negali kurti pinigus.
Man buvo šiek tiek sunku patiketi, kai pirma karta, kažkas pasake, kad bankai gali
kurti pinigus iš nieko ir aš galvojau, kad kažkas tikrai nesusiprato
kažkur.
Taigi, aš pamaniau, kad reiketu paieškoti autoritetingo šaltinio, todel aš pamaniau, kad Anglijos bankas
žinos, tikrai.
Grižau ir radau kelias Anglijos banko ataskaitas, kurios padejo
truputi prašviesti procesa.
"Pinigu kurimo sektorius Jungtineje Karalysteje susideda iš paprastu banku
iskaitant Anglijos banka ir kredito unijas. "Pinigu kurimo sektorius?
Dauguma žmoniu pritars, kad tik Anglijos bankas gali kurti pinigus, taciau cia jis sako:
kad JK bankai ir kredito unijos gali sukurti pinigus taip pat.
Man reikia šiek tiek daugiau patvirtinimu, todel skaitau toliau. "Iki šiol didžiausias sukurtu pinigu
vaidmuo atitenka - skaitmeniniams pinigams. Kai bankai sudaro paskolas
jie sukuria papildomus depozitus tiems, kurie pasiskolino pinigu.
Taigi, kai bankai suteikia paskola jie sukuria papildoma depozita tiems, kurie sukure naujus pinigus.
Ir tiems, kurie nera susipažine su bankiniu žargonu, depozitai yra jusu banko numeriai
banko saskaitoje. Taigi Paul Tucker, Anglijos banko
direktoriaus pavaduotojas, patvirtina šia fraze vel: "Bankai teikia paskolas tiesiog padidindami
kliento einamaja saskaita. Tai yra bankai suteikia paskolas sukurdami naujus pinigus"
Aš maniau, kad šie pinigai atejo iš pensijos pavyzdžiui mano mociutes, kurie buvo taupomi
visa jos gyvenima, ir jie buvo paskolinti jaunimui kad isigytu namus. Bet jis sako, kad
bankai suteikia paskolas sukurdami naujus pinigus. Jei reikia papildomai patvirtinti, tai Martin
Wolf, vyriausiasis Financial Times redaktorius - jis turetu buti gana patikimas šaltinis.
Dabar Martin iš tikruju nepriklausomoje bankininkystes komisijoje, kuri reiškia, kad vyriausybe
gerbia jo nuomone pakankamai, kad paklausti jo, kas turetu buti daroma, sutaisyti bankams. Ir jis gana
neseniai sake: "Šiuolaikines pinigu sistemos esme
yra privaciu banku pinigu kurimas iš nieko, dažniausiai kvailu skolinimu".
Taigi, kaip šis procesas veikia? Kaip privatus bankai sukuria pinigus iš nieko skolindami?
Na aš nenoriu kelti panikos, bet cia yra kai kas, kas jums butina žinoti.
NERA jokiu pinigu jusu banko saskaitose. Visiškai jokiu.
Jusu banko saskaita, tai ne seifas. Tai ne seifas, kuriame galite ideti savo pinigus
ir tiketis, kad jie laikosi saugiai. Nebent jus kalbate apie Šveicarijos seifus
Ar yra cia diktatoriu ar narkotiku prekeiviu šiame kambaryje? Ne, todel galime
manyti, kad visi cia naudoja iprasta elektronine banko saskaita.
Kai jus itraukete savo pinigus i saskaita, jus paskolinate juos bankui. Jie tampa banko
turtu, o mainais gaunate numerius jusu saskaitoje, kurie sako, kad bankas
gražins jums juos tam tikru momentu ateityje. Taigi jusu banko saskaitos likutis yra tikrai ne banko
balansas, kuriame yra jusu pinigai. Tai irašas ka bankas skolingas jums. Tai pažadas, jog
bankas turi gražinti jums pinigus tam tikru momentu ateityje.
Taigi jusu banko saskaitos likutis tiesiog rodo, kiek bankas skolingas jums. Tai nereiškia, kad
iš tikruju banke yra pinigu. Ir tai yra tiesa - banke tikriausiai nera
daug pinigu. Taigi dabar, Anglijos banko pateiktu skaiciu mes
atsiliekame apie menesi ir jei mes visi nueitume i banka šiandien ir pasakytume, kad norime
atsiimti savo pinigus, tada bankas galetu gražinti maždaug £71 už kiekviena £1.000 jusu saskaitoje.
Prieš krize, buvo dar blogiau. Prieš krize, jie galejo gražinti už kiekviena
£1000 tik £12.50. Taigi, jusu banko saskaitoje pinigu nera.
Tikriausiai nera pinigu ir jusu banke.
Galite tai pamatyti šioje RBS balanso lenteleje. Pagal RBS balanso isipareigojimus
yra punktas vadinamas klientu saskaita. Tai yra kiekvieno kliento saskaitos pinigai.
Ir cia yra maždaug £680 mlrd. RBS klientu saskaitose.
Ar yra cia RBS klientu? Greitai pakelkit rankas ...
Gerai, tik pora. Taigi, tai jusu bendras saskaitos likutis
su visais kitais, kurie yra RBS klientai.
Ar jie iš tikruju turi pinigus, kuriuos jus itraukete i savo saskaita: jei mes
pažvelgtumeme i turta, tai yra grynieji pinigai ir likuciai centriniame banke. Yra tik £17 mlrd.
cia. Taigi, iš tu £680 milijardu klientu
pinigu, jie ištikruju turi tik £17 mlrd. pinigais. Taigi cia yra
didžiulis skirtumas tarp to, ka jie turi, ir ka jie sako, kad jie turi tavo saskaitoje.
Svarbiausia yra tai, kad tavo numeriai saskaitoje yra netikri pinigai. Apskaitos
terminais jie vadinami isipareigojimais - jie yra irašas tai ka bankas skolingas jums ir ka bankas
žada gražinti jums. Ir šis veikimas yra toks:
Mes turime placiaja visuomene. Beveik visi turi banko saskaita, viename iš pagrindiniu banku.
Taigi cia žmones turintys banko saskaitas. Dabar kiekvienas bankas turi saskaita Anglijos
Banke, "NatWest", "Barclays", "Santander".
Anglijos bankas yra ne šiaip bankas i kuri galite tiesiog ateiti.
Tai specialus bankas, kuris teikia tam tikras paslaugas kitiems
komerciniams bankams. Taigi jis yra centre visos šios sistemos.
Iki krizes buvo tik £ 20 milijardu realiu pinigu Anglijos Banke, kurie priklause
komerciniams bankams. Taigi, visi bankai kartu turejo tik £20 mlrd.
realiu pinigu. Pinigu tipas, kuriuos šie bankai laiko
Anglijos banko saskaitose yra specialaus tipo, kuri bankai vadina "Centrinio banko rezervai"
arba "Pamatiniai pinigai". Tai ne tie pinigai, kuriuos mes galime naudoti, nes
mes negalime tureti banko saskaitos Anglijos Banke. Bet tai "realus"
pinigai. Šiuos £20 mlrd. realiu pinigu
komerciniai bankai išplete iki £1.600 mlrd. musu saskaitos pinigais. Taigi jie faktiškai
padaugino ši £20 milijardu iki 80 kartu ir paverte juos i £1.600 mlrd.
Ir jie tai daro per skolinimo procesa, efektyviai recirkuliuojant £20 mlrd.
vel ir vel. Kiekviena karta suteikdami paskolas jie irašo naujus numeriukus
i žmoniu saskaitas, ir jie sukuria naujus pinigus suteikdami paskolas.
Taigi, šie £1.600 mlrd musu saskaitose siejasi su didesniu kiekiu skolos
kuria mes skolingi komerciniams bankams.
Taigi cia yra keletas pagrindiniu taisykliu šioje pinigu sistemoje - panašiai kaip fizikos desniai.
Labai nedaug žmoniu ir politku supranta tai,
iskaitant žmones finansu ministerijoje, kurie dabar bando gelbeti ekonomika.
Mes tai žinome iš patirties. Pagrindines pinigu sistemos taisykles:
Kai banka išduoda paskola, jie padidina pinigu suma...
padidindami bendra kieki banko depozitu (elektroniniai numeriai banko saskaitose).
Taigi, kai bankai išduoda paskola, jie padidina pinigu kieki ekonomikoje.
Antra, kai pilietis gražina paskola, jis sumažina pinigu suma
ekonomikoje, mažinant elektroniniu banko depozitu kieki, kuriuos buvo
sukure bankai. Labai labai paprasta: Tai reiškia, kad jei mes norime daugiau
pinigu ekonomikoje, turime tureti daugiau skolos. Ir jei mes norime mažiau skolu ekonomikoje,
tada mes turime tureti mažiau pinigu. Dabar yra keletas rimtu išvadu
prie kuriu mes greit prieisim. Bet štai jums klausimas. Jei jus neturite
jokiu "numeriuku" savo banko saskaitose (Aš nesiruošiu ju vadinti pinigais
šiuo metu, nes techniškai numeriukai jusu banko saskaitoje nera pinigai) ... Dabar
jei jusu neturite jokiu numeriu banko saskaitoje, ar jus galite nusipirkti ka nors iš šios parduotuves?
[Taip] Kaip?
[Kreditine] Gerai, kredito kita tema. Taciau darant prielaida,
kad jus neturite kreditines ir neturite jos viršijimo, tada negalite nieko pirkti
iš šios parduotuves. Bet kaip su grynaisiais? Gal jus galite tiesiog apeiti elektronine sistema
ir naudoti grynuosius pinigus. Štai cia susitarimas. Kai jus einate naudotis
bankomatu, jus neišimate elektroniniu pinigu iš bankomato. Ka darote, tai
iškeiciate elektroninius numeriukus i fiziškus grynuosius pinigus, kurie yra
Jus faktiškai naudojate elektroniškai sukurtus banko pinigus savo saskaitoje
kad nupirktumete grynuju iš banko. Jus perkate šiuos popierinius pinigus iš banko.
... Visa visuomene - šeimos, asmenys, mažos imones, dideles imones - gali
tik vienu budu inešti pinigu i ekonomika - skolinantis
iš banku. Tai vienintelis budas inešti pinigus i
ekonomika. Todel esame visiškai priklausomi nuo banku
kad ineštume pinigus i ekonomika, ir isitikintume, kad ekonomika funkcionuoja.
Kiek pinigu sukure bankai? Ar kas nors žino?
[Trilijonus?] Trilijonus? Tai trilijonai ...
Galite bandyti atspeti, jeigu pažiuresite i banko darbuotoju paskatinima. Dabar
kai žinote, kad pinigai yra sukuriami, kai bankai suteikia paskolas, per apskaitos procesa
kuri jie naudoja ... Jei dirbate banke ir jusu darbas yra
teikti paskolas ir skolinti pinigus žmonems, tada jus turite dvi galimybes, kai kas nors ateina
pro duris: Jus arba skolinate, arba neskolinate.
Jeigu paskolinate, galite gauti komisinius galite gauti premija, išlaikote
darba ir galbut busite paaukštintas. Jeigu nesuteikiate paskolu, jums nesuteikiamas
joks atlygis, jeigu jus neskolinate. Jei nuolat neskolinate jus busite atleisti.
Taigi, kai paskatinimai atrodo štai taip kokia galimybe jiems lieka? Jie
privalo skolinti.
Taigi tai žmones, kurie nusprendžia, kiek daug pinigu bus ekonomikoje,
ju paskatinimai yra visiškai susije su skolinimu.
Todel jie skolina ir skolina ir skolina, kol žmones tampa smarkiai prasiskoline
ir kažkas pradeda negražinti paskolu, tada mes turime finansu krize.
Taciau, jei pažvelgsime kur mes dabar, tai bendra suma grynuju pinigu ekonomikoje
sieka iki £57 milijardu svaru sterlingu. Taigi, palyginus tai
maždaug 19 Richard Branson arba 351 tukst. namu.
Visi skaitmeniniai pinigai ekonomikoje paimti iš Anglijos Banko išauga iki tokio
masto: £2.200 milijardu, o tai 733 Richard Branson arba 13 ir puse mil.
namu.
Dabar palyginant ši skaiciu tera faktiškai tik 22 mln. namu visoje
ekonomikoje, taip efektyviai bankai sukure pakankamai pinigu, kad nupirktu daugiau nei puse
namu visoje Jungtineje Karalysteje.
Tai suteikia jums galimybe pamatyti procesa, kaip bankai sukuria tiek daug pinigu
skolindami už užstata ir kaip jie iš esmes dabar galetu nupirkti puse visu JK
namu, štai todel dabar yra toks didelis skolos lygis.
Žvelgiant i šia lentele nuo 1969 m. ši geltona linija apacioje yra visa suma,
grynuju pinigu ekonomikoje.
Ši žalia linija yra pinigai sukurti komerciniu banku elektroniškai ir ši raudona linija
musu skola bankams.
Dabar visa tai per pastaruosius 20 metu ar 30 metu prarado kontrole.
Jus iš tikruju galite pamatyti, kad skola, kuria mes skolingi bankams, dabar gerokai viršija pinigus
kuriuos mes turime bankuose, todel, jei mes paimtume visus pinigus, kuriuos mes turime ir
už juos sumoketume visas skolas, mes liktume visiškai be pinigu ir
vis dar skolingi maždaug £300 ar £400 mlrd. bankams.
Gerai, taigi mes galime visa tai paanilizuoti ir pamatyti, kiek pinigu buvo sukurta
per kiekvienus metus skolinimo budu ir štai cia matome lentele iki 2008 m. kurioje
matomas kontroles praradimas.
£171 mlrd. £176 mlrd. £266 mlrd. 2008 m. paskolomis sukurti nauji pinigai
ir tada mes susidureme su finansu krize, tada buvo kredito krize ir 2009 m. bankai
sukure tik £106 milijardu nauju pinigu per skolinima.
Galite matyti, kad per kredito krizes poveiki tapome visiškai priklausomi
nuo komerciniu banku kuriamu pinigu.
Kad pažiuretume tai iš kitos perspektyvos £176 milijardus, kuriuos bankai sukure 2007m.
yra lygiai tiek pat, ka mes išleidom universitetams, mokykloms, sveikatai priežiurai, gynybai ir policijai
per vienerius metus, taciau tai tik trecdalis to, ka išleidžia valdžia.
Taigi, kokios išvados? Koks žmoniu poveikis šios sistemos veikimui?
Visu pirma, tai parodo banku galia, šiu susijungusiu kompaniju, kurios stovi
Londono miesto centre ir iš esmes turi pinigu kurimo monopolija visai JK ekonomikai
ir iš tikruju ši sistema yra vienoda visame pasaulyje, taigi bankai visame pasaulyje
turi pinigu kurimo monopilija visoje ekonomikoje.
Taigi mes cia turime bankus ir visuomene ir vienintelis budas visuomenei gauti
pinigus, gauti šiuos el. banko numeriukus yra skolinimasis
iš banku paskolomis; ir žinoma, visos skolos turi buti gražinamos su palukanomis
priedu.
Mes iš tikruju mokame palukanas kiekvienam svarui, kuris egzistuoja ekonomikoje
gerai.
Bankais turi šia pinigu tiekimo monopolija ekonomikoje,
jei bankai nebeskolina, nebelieka pinigu ekonomikoje, ir taip buna kai apturime
kreditu krize, tada viskas tiesiog sustoja.
Dabar galbut girdejote po finansu krizes, kad mes tapome priklausomi nuo skolos
mes gyvename ne savais ištekliais, mes esame neatsakingi, mums reikia susigražinti
išlaidu kontrole ir sumažinti šia skolos priklausomybe.
Bet aš turiu jums klausima: Ar imanoma buti priklausomam nuo deguonies? Deguonis yra butinas
gyvenimui, jus negalite išgyventi bejo, jei viena bendrove turetu
deguonies tiekimo monopolija, tada taip, mes taptume priklausomais nuo deguonies,
ekonomika negali buti be pinigu, išskyrus, jei grižtume prie naturiniu mainu, jei vel keistume
kiaule i batu pora ir taip toliau ir mes neketinam taip daryti, todel
ekonomikoje mums reikia pinigu ir jei yra tik vienas budas gauti juos skolinantis
tada vienintelis budas gauti ju yra brendant i skola, žinoma tai yra priklausomybe
nuo skolos.
Yra ir kitu pasekmiu, kadangi bankai gali vieninteliai išleisti pinigus i
ekonomika, nes jie juos vieninteliai sukuria, tai reiškia, kad jie turi visiška
ekonomikos kontrole.
Jie nusprendžia, kam jie skolins, todel jie nusprendžia kas bus finansuojamas ir kas nebus.
Velgi, jei jus prisiminsite anksciau sakiau, mes nusprendžiame, kur musu pinigai keliauja,
tai dabar banku reikalas.
Taigi tai yra, maždaug £200 mlrd. per metus nauja perkamoji galia, kuria bankai turi (nebent
ištiks finansu krize) ir jie gali pasirinkti, kaip išleidžiami visi pinigai
ir kur jie nueina.
Taigi, tai reiškia, kad jie gali nuspresti, ar jie naudojami kažkam naudingam ar jais tiesiog
spekuliuojama.
Tai yra maždaug grubiai proporcinga kam bankai skolina.
Maždaug 25%, ka jie paskolina eina i mažaji versla ir i realaus darbo vietu kurima, jus žinote,
žmonems, kurie faktiškai ir gamina dalykus.
Kiti 75% eina i nuosavybes ir komercinio turto spekuliacijas.
Dar viena priežastis, kodel bankai yra tokie galingi ir kodel politikai pasimeta
dideliuose skaiciuose, skaiciuose kuriuose bankai parodo savo pelninguma,
kiek jie 'prisideda' prie JK mokesciu sistemos. Tai hipnotizuoja politikus.
Jei pažvelgtumete i Britu bankininku asociacija ir kaip jie save pristato:
"Britu banku asociacija" yra pirmaujanti JK bank. ir finansiniu paslaugu prekybos asociacija
ir veikia jos nariu ir vidaus reikalu naudai bei atstovauja tarptautinius klausimus.
Musu 227 nariai yra iš 60 skirtingu šaliu ir kartu aprupina visa spektra
bank. ir finansiniu paslaugu, jie valdo apie 130 mil. asmeniniu saskaitu ir prisideda su
50 milijardu ekonomikai, kartu sudarydami didžiausia pasaulyje tarptautini bank. centra.
"Oho 130 mln. asmeniniu saskaitu, 50 mlrd. prisidejimo prie Jungtines Karalystes ekonomikos, tai ne
ta pramone su kuria noretume peikti.
Jie galbut tikrai galingi ir mes jiems leisime spausdinti
pinigus, kurie padengtu mokescius ir padetu sumažinti sumažinti deficita...
Bet ištikruju, mes turime pažvelgti, kiek bankai tikrai prisideda prie ekonomikos, nejaugi
£50 milijardu per metus. Skamba didingai, bet mes turime pažvelgti, kiek
bankai tikrai prisideda prie JK ekonomikos.
Tai gali buti atvejis, kai bankai ištikruju daro neigiama poveiki.
Tai yra Anglijos banko lentele paskelbta 2010 m. gruodi ir jie apskaiciavo, kad
mokesciu moketoju pinigai banku sektoriui 2009 m. buvo iš viso verti £100 milijardu
todel be šio mokescio bankai nebutu tureje nei skatiko pelno
ir jie vistiek butu dare nuostolius ka jau kalbeti apie premijas.
Taigi be šio mokescio bankai nebutu pelningi ir visiškai priklauso nuo
mokesciu moketoju paramos, jie per dideli, kad neišlaikytu garantijos, jie žino, kad
jei jie sužlugdys vyriausybe, tai juos išgelbes vel ir vel.
Gerai, tai kuo gi bankai iš tikruju prisideda? Tai buvo 2009 m. kai jie išmokejo £18 mlrd.
užmokescio darbininkams (PAYE) šie skaiciai iš HMRC, jie išmokejo dar £8 mlrd.
korporaciju mokesciams... tai yra ju pelnas.
Anglijos bankas apskaiciavo, kad jis gavo £100 mlrd. pinigu iš mokesciu moketoju
ir mokesciu moketoju garantijas ir mes savarankiškai apskaiciavome, kad
jie gauna daugiau nei £30 milijardu pelno i metus per ju pinigu kurimo
monopolija, kuri kruopšciai sukuria pinigus, kuriuos mes visi naudojame ekonomikoje
ir uždedame visiems šiems pinigams palukanas.
Taigi finansu sektoriaus prisidejimas JK ekonomikai, pradeda atrodyti šiek tiek
labiau abejotinas, greiciausiai yra taip kad mes remiame juos labiau, nei jie
jie mus. Taigi, ka tai reiškia mums, koks poveikis žmogui? Na visu pirma
tai reiškia, kad daugelis iš musu praleis visa gyvenima skoloje ir to priežastis yra
banku galia kurti pinigus kaip skola. Prisiminkite, kad kai jie suteikia paskola jie tai padaro iš esmes
sukuriant naujus pinigus iš nieko.
Jus nueidami i banka ir paimdami paskola gaunate du dalykus; jus gaunate skola, kaip
sutarti, kuri sako, kad turite gražinti pinigus per ateinancius 25 metu ir jus taip pat gaunate
pinigus, kurie yra numeriukai jusu saskaitoje nuo sutarties pasirašymo pradžios.
Tai reiškia, kad už kiekviena svara ekonomikoje yra svaras skolos ir kažkas
turi tureti ta skola.
Dabartiniai rodikliai rodo apie £2.200 milijardu svaru
ir apie £2.600 milijardu svaru sterlingu skolos visoje ekonomikoje pagal
Anglijos banka.
Taigi, tai iš esmes užtikrina, kad bus skurdas ir bus skola, nes
kai kurie žmones privalo tureti skola.
Taip pat, jei mes visi nueitume ir gražintume savo skolas, pinigu likutis butu
lygus nuliui. Kai veikia skola pagrista sistema vidutinis visuomenes turto vidurkis
balansuosis ties nuliu arba jis bus neigiamas, kaip tai yra dabar.
Jei mes paimsime visus pinigus, kuriais turime atiduoti skolas, mes nebeturesime
pinigu ir dar liksime skolingi šimtus milijardu.
Taigi jus tikriausiai žinote fraze "paskendes skolose". Esme yra ta, kad
vienintelis budas išeiti iš skolu yra paskandinti kita i skola.
Vienintelis budas išsimoketi skolas yra gaunant skaicius, kurie buvo sukurti
banku, kai kažkas pasiskolino juos.
Taigi, kad vienas asmuo išeitu iš skolos reikalinga, kad kažkas ieitu i ja.
Vienintelis kitas pasirinkimas butu, jei žmones pradetu išeiti iš skolu ir niekas daugiau
nebesiskolintu, tada pinigu kurimas sustotu, o ekonomika susitrauktu.
Jei pinigu pasiula ekonomikoje susitrauktu tada gana greitai mes patirtume recesija ir
kai turetume recesija, prarastume darbo vietas ir žmones pradetu skolintis vel.
Taigi skolos vis dar auga, nors mes ka tik turejome krize, kuria sukele
pernelyg didelis isiskolinimas, užstatine skola vis dideja 2007 m. ji buvo £1.325 mlrd.
2010 £1.457 mlrd.
Ji padidejo vidutiniškai maždaug £3000 vienam asmeniui per paskutinius trejus metus ir jus
turite suprasti, kad, siekiant ekonomikos augimo vienintelis budas augti šioje dabartineje sistemoje
yra pinigu inešimas, kuriuos gali paskolinti tik bankai.
Taigi, jei norime, kad ekonomika augtu, privalome
eiti i dar gilesne skola.
Ši sistema leido žmonems išdidinti namu kaina.
Ši žalia linija yra banku sukurti pinigai per kelis dešimtmecius ir tai yra
busto kainu diagrama, dabar jus tikriausiai matote sasaja cia ir štai kodel
1952 m. namas kainavo £1900 kuris dabar kainuoja £184.000
tai yra 9,584% infliacija per pastaruosius 60 metu.
Kai busto kainos buvo išlaikomos tolygiai su vidutinemis pajamomis, nuo 1952 m.
namas kainavo £88.000, taigi iš esmes bankai sukure nauju pinigu
ir pripumpavo jais nekilnojamojo turto burbula dvigubai, kuriame
gyvena paprastas žmogus ir jei jums virš dvidešimt ir jus ketinate pirkti nama, privalesite
skolintis papildomus £100.000 iš banko, tai reiškia, kad
taip pat privalesite gražinti visas palukanas per ateinancius 25 metus ir jus
privalesite užmoketi grubiai ketvirti milijono del namu
kainu burbulo, kuri apturejome per paskutinius dešimt metu.
Taigi tai yra masinis jaunu žmoniu turto perleidimas i finansu sektoriu.
Dabar klausimas, kiek laiko jus mokesite šia skola su palukanomis:
1952 m. tai užtruktu penkerius metus ir tris menesius, taigi penkeri metai ir trys menesiai tavo
atlyginimo butu nurašyti, kad sumoketum už savo namus.
Dabar mums prireiks vienuolikos metu ir aštuoniu menesiu savo gyvenimo, kad
darbtume bankams, ir jus galite pamatyti kaip bankai skolino pinigus
i nekilnojamaji turta, o ne i versla, tai sukele kainu burbula.
Ši skola pagrista sistema veda prie ekonomines nelygybes ir mums tai nepadeda.
Yra trys budai, kuriais ši sistema iš vargšu perskirsto pinigus tiems žmonems
kurie labai panašus i tuos vaikinus paciame viršuje su mega milijoniniais atlyginimais.
Pirma pinigai perskirstomi iš realios ekonomikos, parduotuviu, imoniu, gamyklu
atgal i finansu sektoriu ir to priežastis yra ta, kad šioms realioms ekonomikos imonems
reikia pinigu, kad galetu prekiauti, kad galetu funkcionuoti ir tie pinigai turi buti skolinti
iš banku, atminkite, kad bankai turi pinigu monopolija.
Antrasis skirstymo poveikis yra tas, kad pinigai perskirstomi iš nepasiturinciuju turtingiesiems
per šia sistema, taigi mes turime neturtinga, kuris nori išsimoketi skola ir žmones, kurie
dirba bankuose, atsakingi už pinigu kurima, skolinima ir palukanu
surinkima, tai veda prie pinigu perskirstymo iš tu
kurie apacioje, tiems, kurie viršuje.
Jus taip pat turite pinigu perskirstyma iš visos JK i Londono miesta.
Esme ta, kad Škotijai Šiaures Airijojai ir likusiai Jungtinei Karalystei
reikia tureti pinigu, kad veiktu ju ekonomika ir visi šie pinigai turi buti
pasiskolinti iš banku.
Daugiausiai apmokami banku darbuotojai yra Londone, štai todel jus turite pinigu
paskirstyma iš Škotijos, Šiaures Airijos, iš Šiaures, iš Pietryciu, Pietu
Vakaru, kuris grižta i miesta.
Taigi tai yra sistema, kuri perskirsto pinigus iš toliausiu JK vietu i
Londona, iš skurdžiausiu i turtingiausias vietas ir šis perskirstymas gali prideti
maždaug £100 milijardu per metus.
Taigi, kalbant apie išlaidas ir progresyvius mokescius (daugiau mokesciu turtingiems
nei vargšams) šie dalykai yra beveik visiškai panaikinti, nes
ši sistema perskirsto pinigus, tiems, kurie viršuje.
Ji taip pat sukelia nepatikimuma tiems žmonems, kurie dirba ir
turi savo versla.
2006 metais turejome šia finansu sistema kai atrode, kad ji galetu paversti popieriu i
auksa, bet realybe už to yra ta, kad pinigu pasiula ekonomikoje veike
visiškai priklausomai nuo skolinimosi, todel cia faktiškai nebuvo stabilios pinigu pasiulos.
Taigi tam nebuvo tvirto pagrindo JK ekonomikai ir beto matete banko paskatinimus
darbuotojams skolinti.
Tai vede prie vis didesnio ir didesnio skolinimosi kol atejome prie tokio
taško, kai žmones nebeišgalejo gražinti paskolos, tada jie tapo nemokus, ir
negražino savo skolos.
Tai veda prie banku bankroto.
Tai yra uždelsto veikimo ciklas, kuri mes sukome dešimtmecius, kuris nužude biznius
kas kelerius metus.
Štai, kaip tai atsitinka: bankai ima skolinti daugiau, tai veda žmones prie didesnio
išlaidavimo, nes tada i ekonomika ateina daugiau nauju pinigu, kai žmones išleidžia
daugiau jie jauciasi labiau pasitikintys, nes jie galvoja, kad darbas garantuos jiems didesni
užmokesti.
Tai veda prie didesnio skolinimosi, kuris veda prie dar daugiau pinigu sukurimo.
Palaipsniui mes visi liekame labiau isiskoline, mokame vis didesnes palukanas
kol galu gale kas nors nebesugeba atlaikyti ši skolos maratona, tada tai
veda prie nemokumo, kuris veda prie banku panikos, kuris sako, kad
nesiruošia skolinti dabar, nes nežino, kas mažai rizikingas, o kas žada bankrutuoti
- taigi tai yra kredito krize.
Ir kai jie nebeskolina, bet tuo paciu metu žmones skatina atiduoti paskolas
ir kai pinigu pasiula ekonomikoje mažeja o pinigu lieka vis mažiau
visa tai veda i letesni vartojima, kuris sukelia recesija, todel cia turime
uždelsto veikimo cikla, kuris beveik pilnai pripildytas banku skolinimo iki to taško
kai apturime krize, panika ir atsisakyma skolinti.
Tai yra todel, kad mes esame visiškai priklausomi nuo banku skolinimo, kad galetume pinigais
palaikyti ekonomika.
Taigi jus negalesite sustabdyti skurdo kol veiks
ši sistema.
Jus katik matete kaip recesija yra itakojama banku skolinimo ir atsisakymo
skolinti, recesijoje darbu netenka prasciausiai apmokami žmones, todel jie
praranda darbus pirmieji.
Taigi, šis nestabili ekonomika, kuria sukelia banku sistema yra atsakinga už
žmoniu su mažu atlyginimu pastovu atleidima kas kelerius metus, kai vyksta
vis nauja recesija ir cia taip pat yra faktas kad kažkas privalo aptureti skola,
prisiminkime, kad kiekvienas svaras ekonomikoje buvo sukurtas skolinant bankams, todel
kiekvienam svarui turi buti skola ir kažkas šia skola turi apsiimti, nes
kitaip cia nebutu jokiu pinigu ir paprasciausiai baigtusi skurdu tiems
žmonems, kurie gauna žemus ir vidutinius atlyginimus ir apsiima didžiausia skolos dali.
Štai kaip gyvenimas paverciamas i žaidima, kuriame pastoviai bandoma išsisukti nuo skolu
ir ko mes nesuprantame, tai, kad išeidami iš skolu, kovojame tarpusavyje
nes vienintelis budas išeiti iš skolos yra nugramzdinti kažka kita i skola.
Tai tarsi bandymas išlaikyti galva virš vandens spaudžiant kitus žemyn.
Taip neturetu buti, tai yra vaizdas kaip atrodysime ateityje.
Tai taip pat veda prie aplinkos griovimo, jus idedate savo pinigus i banka ir jie
iš esmes neturi jokiu suvaržymu kur tuos pinigus panaudoti, tad jie bus panaudoti dalykams
kurie atneš greiciausia pelna.
Tai gali buti naftos išgavimas, kuris kaip matome veda prie
chaoso.
Tai gali buti Kanados kasinejimas, bandant surasti naftos žemiau paviršiaus.
Tai gali buti kažkas, kuo jus nebusite patenkinti, šiame kambaryje yra kanadietis.
Aš tikiu, kad jis nebutu patenkintas jei su jo pinigais, butu remiamas Kanados
gamtos iškasinejimas, siekiant rasti naftos.
Cia yra žmoniu, kurie noretu pereiti prie švariu, atsinaujinanciu energijos šaltiniu.
Jeigu jus turetumete galimybe padeti savo pinigus i saskaita ir pasakyti Ne
aš nenoriu, kad tai butu panaudota naftos paieškai arba Britu aviacijos ginklu kurimui
tada butu galima pašalinti to finansavima.
Bet tai yra budas, kuriuo sistema veda prie greitesnio aplinkos griovimo
siekiant greito pelno.
Tai veda prie gyvenimo kokybes kritimo visiems mums ir cia yra vienas
pavyzdys, kai valstybes skola buvo £8.900 vienam asmeniui.
Šiandien ji siekia £20.577 ir iki 2015 m. ji ketinate pakilti iki £35.600 vienam asmeniui.
Kai nacionaline skola siekia £35.000 vienam asmeniui, tada jusu nacionalines skolos
palukanos bus apie £ 81 per menesi, taigi mokesciai, kuriais jus sumokate £81 per menesi
bus užmoketi valstybes skolos padengimui, visai šaliai, tai £120 mln.
svaru per diena! Ar kas nors cia esanciu sugalvotu geresni buda išleisti £120 mil.?
Iš tikruju yra trys priežastys kodel nacionaline skola
dideja, pirma blogi politikai, nes jiems daug lengviau
skolintis ir išleisti tokia suma didinant mokescius del šios sumos, todel tai panašu i
bailio kelia, papirkti balsuotojus.
Bankai ateina i vyriausybe skolinti kai kas nors nesiseka ir nesiseks, nes
ši banku sistema pucia ir ir skolina pinigu pasiula tautai
tai veda prie recesijos ir kai ji esti žmones moka mažiau mokesciu, nes žmones
buna bedarbiai, ima nebesisukti verslas, tada vyriausybe susiduria su pasirinkimu
arba uždaryti mokyklas ir ligonines arba tiesiog vel pasiskolini
ir prisidedi prie nacionalines skolos, todel ši finansine banku sistema yra viena iš
realiu priežasciu valstybes skolai, taupymo programoms, taupymams, kurie
vyksta dabar. Tai veda prie ekonominiu sunkumu ir aš rodžiau prieš tai, kad
esant šiems sunkumams, paprastu žmoniu pajamos traukiasi, taigi žmones
turi mažiau pinigu, nes auga PVM mokesciai vis keliami, išlaidos mažeja
ir tai mus veda i smunkancia spirale, kuri veda prie tolimesnio skolinimosi
kuris sukelia stipresni taupyma ir didesnius mokescius.
Pagal nutylejima, viena iš priežašciu, kodel Anglijos bankas taip nenoriai kelia palukanu
norma, net jei infliacija lipa ant kulnu yra ta, kad jie žino, jog greitai,
kai palukanu norma pakils, žmones, kurie turi užstatu su mažomis
palukanomis, tiesiog nebeišsimokes, taigi atsitinka taip, kad
jeigu jie pakelia palukanu normas maždaug iki 5 procentu
daugelis žmoniu subankrutuoja ir tai veda prie to, kad banku aktyvai
greitai pradingsta ruke ir tai atves atgal prie mokesciu moketoju, kurie
bus priversti paskelbti dar viena krize.
Taigi Anglijos bankas yra tikroje aklavieteje dabar, jie tikrai nežino
ka daryti.
Tai veda prie masiškai neišnaudotu galimybiu, jei prisimenate, kad bankai sukuria visus
pinigus beveik iš nieko ir nusprendžia kur jie bus išleisti, jie sukure
£1,2 tril. per pastaruosius dešimt metu, padvigubino pinigu kieki tik per
dešimt metu.
Tai yra begale pinigu, kad pažiuretume i tai kitu kampu nacionaline skola
stovi maždaug £925 mlrd. tai šiek tiek mažiau, nei sukurti pinigai.
Tai maždaug dviguba suma to, kiek vyriausybe išleidžia per metus ir cia yra tiek daug
galimybiu kaip mes juos panaudotume, neturedami turto burbulu,
busto kainu burbulu ir finansiniu kriziu! Galetume nutiesti geležinkeli i
Edinburga, taip pat galetume tureti po nauja automobili,
suremontuota nama, galetume tureti nemokama universitetini išsilavinima visiems, kurie
noretu mokytis.
Šie sprendimai atitenka politikams, kurie greiciau ištaškys pinigus
brangiam šampanui mieste.
Taigi tai priveda prie neišnaudotu galimybiu, taip pat tai užkerta kelia verslui,
kuris sukuria sunkia ekonominio vystymosi pažanga.
Jei jus turite maža versliuka ir bandote ji plesti metu metais,
jus turite pagerinti savo versla, pagerinti parduodamus produktus,
ir jeigu kas septintus metus ateina recesija, kuri jus nušluoja, jus
prarandate viska.
Ko verslui ištikruju reikia, tai stabili ekonomika kur jie gali ir toliau diegti naujoves, pletoti
produktus, augti ir tai nera ka jie gauna iš šios sistemos, todel kas septynerius metus
mes gauname recesija, kuri nušluoja daug progreso ir inovaciju
kurias sukureme.
Tai taip pat neitiketinai nesažininga kokiu budu Anglijos bankas bando sustabdyti sistema
tai mažinant ir didinant palukanu normas, taigi recesijos metu mes mažiname
palukanas, kad padrasintume žmones pradeti skolintis daugiau, taigi tai labai gerai jauniems
žmonems, kurie turi isiskolinimu už užstata.
Bet tai nera labai gerai, pensininkams, kurie labai dažnai buna išmesti i gatve, nes
jie gyveno iš sutaupytu indeliu palukanu kurios staiga tampa
nulinemis.
Kai jauni žmones iš tikruju pakimba ant masalo ir žengia dar toliau i skola
taip stimuliuodami ekonomika, palukanu normos ima grižti, todel tie žmones
kurie buvo isiskoline, kai palukanu lygis buvo žemas, tada pamato, kad jos
grižo iki 5%, todel beveik visi žmones bankrutuoja, kurie pasiskolino ir gelbejo
ekonomika iš recesijos.
Akivaizdu, kad pensininkams tai labai gerai, bet nelabai jauniems žmonems ir tiems, kurie
skolinosi.
Taigi tokiu budu valdant ekonomika, kuri turi didžiuli ikeisto turto nuostoli
sukeliama didžiule infliacija, ji nesukeliama vyriausybes, kuri sukure per daug pinigu
tai sukeliama banku ir priežastis, kodel infliacija yra tokia didele problema
yra ta, jog turtas perkeliamas iš žmoniu kurie taupe ir turejo pinigu, žmonems, kurie
turi aukso ir kitu investiciju.
Tai neliecia turtinguju, nes turtingieji nelaiko savo turto
pinigu pavidalu.
Tai liecia mano mociute, kuri turi šiek tiek pinigu ISA, tai liecia ir tuos
kurie turi net mažu atsargu.
Taigi tai iš esmes yra budas perduoti turta iš pasiturinciu arba
neturtinguju žmoniu, beprotiškai turtingiems.
Taigi papildant Anglijos banko valdininko žodžius: "Iš visu galimu budu
organizuoti bankininkyste, blogiausias yra tas, kuri turime šiandien", ir aš visiškai sutinku su
juo.