Tip:
Highlight text to annotate it
X
Gerai. Mes pasiekėme skyrių apie Naftos Piką
ir šis skyrius yra išskirtinis.
Jei prisimenate, trečiame skyriuje aš pasakiau kad sujungsiu tris „E“
tad netrukus mes sujungsime Ekonomika su Energetika.
Tai vienas svarbiausių skyrių, tai didelė tema. Noriu pasakyti kad
didžioji šio skyriaus dalis gula ant šimtų žmonių pečių, kurie rinko duomenis, dėliojo taškus ir akcentus
ir nenuilstamai dirbo tam kad pagerinti musų supratimą apie energijos svarbą mūsų gyvenime.
Aš keliu skrybėlę prieš šiuos žmones ir daugeli kitų. Energija yra bet kokios ekonomikos kraujas.
Kuomet ekonomika yra paremta eksponentiškai augančia pinigų sistema o pastaroji
eksponentiškai augančiu energijos tiekimu
tuomet energijos tiekimas turi užsitarnauti pati didžiausią mūsų dėmesį.
Kuomet žiūrime į JAV sunaudojamos energijos kiekį, šioje Energetikos departamento paruoštoje diagramoje,
mes matome kad nafta sudaro apie 50% metinio suvartojamo energijos kiekio,
o nafta ir dujos katu 75%.
Mes kalbėsime apie nafta,
bet beveik viskas ką pasakysiu tinka ir dujoms.
Tam kad suprasti kas yra Naftos Pikas mes turime žinoti
kaip "dirba" naftos telkiniai ir kaip išgaunama nafta.
Paplitusi klaidinga nuomonė yra ta, virš naftos telkinio pastatomas bokštelis, išgręžiamas gręžinys,
įleidžiamas vamzdis ir iš požeminio naftos ežero ar telkinio nafta kyla aukštyn tol,
kol telkinys lieka sausas.
Iš tiesų, ten apačioje pasirodo yra gana kieta uoliena o nafta randama porėtose uolienose,
tokiose kaip smėlio akmuo, kurios leidžia naftai tekėti pro plyšius ir akutes.
Ten apačioje nėra jokių didžiulių naftos ežerų.
Nafta turi būti atsargiai ištraukta iš to kas pasirodo yra labai kieta uolienos matrica.
Geriau apie naftos telkinį galvoti kaip apie „Margaritos“ kokteilį, kuriame tekilos
ir sulčių mišinys yra nafta, o uoliena- susmulkintas ledas.
Kuomet naftos telkinys pradedamas eksploatuoti, naftos kiekis, išgaunamas per laiko vienetą,
kinta pagal kreivę kuri primena varpeli.
Pradžioje, kai tik atrandamas "kokteilis“, mes turime tik vieną šiaudelį „Margaritos“ taurėje,
vėliau su įkarščiu šiaudelių įleidžiama vis daugiau ir daugiau. Gėrimo iš taurės teka vis daugiau ir daugiau,
bet staiga pasigirsta burbuliuojantis šliurpimo garsas ir nebesvarbu kiek šiaudelių beįdėtume
išsiurbiamas „Margaritos“ kiekis pradeda mažėti,
kol visai išnyksta
ir mums lieka tik ledas.
Tai yra beveik tiksliai taip, kaip dirba naftos telkiniai.
Kiekvienas jau išnaudotas telkinys atidavė naftą pagal šį pagrindinį scenarijų.
Kas tinka vienam telkiniui, tas pats galioja ir jų sumai.
Kadangi atskiri naftos telkiniai turi gavybos piką, tas pats turi būti ir jų sumai.
Naftos Pikas yra NE abstrakti teorija,
tai įpatingai gerai aprašytas fizinis reiškinys.
Kiek naftos dar liko neatrasta tai, teorija,
bet procesas kaip ištuštėja naftos telkiniai labai aiškus ir suprantamas.
Naftos Pikas yra paprasčiausiai faktas. Beje Naftos Pikas , tai NE sinonimas teiginio „ baigiasi nafta“
Piko metu kažkur apie puse naftos vis dar yra žemėje,
bet kai kas įdomaus nutinka pusiaukelėje.
Kuomet pradžioje nafta su spaudimu kilo aukštyn,
antroje kelio pusėje ji sunkiai išsiurbiama, ir kas akivaizdu už didesnę kainą.
Kai pirmoje kelio pusėje į viršūnę kiekvienas naujas barelis buvo vis pigesnis,
ritantis į pakalnę viskas yra atvirkščiai.
Kiekvienas barelis kainuoja daugiau lako,pinigų ir energijos.
Galiausiai jis pradeda kainuoti daugiau nei yra verta ištraukta nafta,
ir naftos telkinys apleidžiamas.
Čia pavaizduota mūsų patirtis su nafta Jungtinėse Valstijose.
Bet po šio taško vis mažiau ir mažiau naftos tekėjo iš po žemės.
Sakoma kad JAV pasiekėnaftos produkcijos piką 1970 m
su šiek tiek mažiau nei 10 milijonų barelių per dieną
o šiandien išgauna tik kiek daugiau nei 5 milijonus barelių per dieną. Štai kokie faktai.
Skaičiuojant vien tik žalios naftos suvartojimą,
10 milijonų iš kasdieninio 15 milijonų suvartojamų barelių
yra padengiama importu. Taip, mes importuojame du trečdalius sau reikalingos naftos.
Tam kad išgauti naftą pirmiausiai ją reikia atrasti tiesa?
Yra gana sunku pumpuoti kažką ko jūs dar neatradote.
JAV naftos telkinių atradimų pikas buvo apie 1930 m.
Tai yra 40 metų skirtumas tarp atradimų piko ir gavybos piko. Prisiminkite šį skaičių.
O dabar įdomus nukrypimas į šoną. Sakykime mes norime tapti „nepriklausomi nuo importuojamos naftos“
ir nusprendžiame pakeisti tuos 10 milijonų barelių naftos kokia nors kitokia energija.
Tie 10 milijonų barelių atitinka tiek energijos, kiek jos pagamintu 750 atominių elektrinių.
Turint omenyje kiek sunkumų iškyla eksploatuojant jau dabar turimas 104 elektrines,
galima gana saugiai pasakyti kad atominė energija nėra realus kandidatas sumažinti naftos importą.
Gerai, o kiek turėtume padidinti iš saulės,
vėjo, ir biomasės išgaunamą energijos kiekį?
Mes turėtume padidinti jau turimus pajėgumus 2000 kartų.
Ne 2000%. Du tūkstančius kartų daugiau.
Kuomet žiūrime į pasaulinius naftos atradimus,mes matome, kad atradimų daugėjo
kiekvieną dešimtmetį iki 1960, tada pradėjo mažėti, o ateities projekcijos
atrodo dar blogiau.
Kada tiksliai buvo atradimų pikas?
Tai buvo 1964m. Prieš 44 metus ir tai yra dar vienas šaltas, nemalonus ir nenuginčijamas faktas.
Prisiminkite, tam kad išgauti naftą pirmiausiai ją turite atrasti.
O čia yra trečias paskutinis faktas, kurį noriu pristatyti apie naftos gavybą.
Tai pasaulinis įprastos naftos gavybos grafikas,
be biokuro ir kitų skysčių kurie bendrai paėmus sudaro apie 10 milijonų barelių per dieną.
Įprasta nafta, tai lengvai gaunama, turinti didelį NET energijos koeficientą medžiaga.
Tai yra ta substancija ant kurios buvo pastatytas praėjusių 100 metų augimas.
Čia matome, kad nuo 2004 metų dėl kažkokių priežasčių naftos gavyba beveik nekito.
Kokia tai bebūtų priežastis, tai nėra kaina, nes per tą laiką nafta nuo 50$ už barelį pabrango iki 120$ už barelį.
Jei yra stipri iniciatyva išsiurbti naftą ir pateikti ją rinkai, tuomet tai pats palankiausia momentas jai pasireikšti.
Ar gali būti, kad šis grafikas sako
jog įprastos naftos produkcija jau pasiekė piką? Du signalai – greitai augančios kainos ir nedidėjanti gavyba
iškelia stiprų argumentą kad taip ir yra. Įdomu tai,
kad pasaulinis atradimų pikas buvo lygiai 40 metų prieš produkcijai nusistovint,
ir tikriausiai aidu atkartoja JAV atvejį tarp atradimų ir gavybos pikų.
Aš stengiuosi kiek galiu
Pasakysiu tiesmukai: Jeigu mes jau pasiekėme piką, taip kaip rodo duomenys,
tuomet mes esame bėdoje.
Pats skubiausias dalykas nėra susijęs
su tiksliu Naftos Piko momento nustatymu.
Tai grynai akademinis klausimas, nes ekonominiai pasikeitimai prasidės tada,
kuomet tarp pasiūlos ir paklausos atsiras neatitikimas.
Štai čia labai paprastas ir sumanus pavyzdys parodantis kaip suprasti tiekimo ir paklausos problemą.
Modelis sukurtas Dalaso geologo Jeffrey Brown, kurį jis vadina „Eksportuojančios šalies modelis“.
Sakykime kad mes turime išgalvotą šalį, kuri eksportuoja
2 milijonus barelių naftos per dieną, bet produkcija kasmet krenta po 5% .
Mes matome, kad jie gali eksportuoti 2 milijonus barelių per dieną dabar,
o po dešimties metų galės eksportuoti
vieną ir dar ketvirti milijono barelių per dieną.
Su tuo atrodo dar galima susitvarkyti. Dabar sakykime kad ta šalis pati naudoja naftą savo reikmėms
(kaip ir visos šalys) ir kad ji sunaudoja 1 milijoną barelių per dieną,
bei poreikis kasmet auga 2.5%. Tai taip pat visai realu.
Kas nutiks eksportui pagal šį modelį? Per dešimt metų eksportas nukris iki nulio.
Tai yra procentinio augimo stebuklas tik atvirkščiai, kuomet eksportas valgomas iš abiejų galų.
Atrodo kad tai labai realus scenarijus,
nes jau dabar matome kaip krinta gavyba, nors poreikis daugelyje šalių auga.
Imant Meksikos atvejį, šiuo metu ji yra TREČIAS numeris pagal naftos eksportą į JAV.
Meksikos produkcija krinta, vidaus suvartojimas auga ir tai visiškai
panaikins eksportą apie 2011-2012 metus. Taigi, kur pasaulyje,
JAV suras tiekėją trečiai vietai užimti per artimiausius 3-4 metus?
Kada įvyks pasaulinis naftos pikas yra šiek tiek diskutuotinas klausimas,
skaičiavimai kinta nuo dabar iki 30 metų į prieki.
Bet kaip sakiau anksčiau,tikslus piko nustatymas yra grynai akademinis klausimas.
Mes turėtume labiausiai bijoti tos dienos,
kai naftos paklausa viršys galimą pasiūlą. Tai bus ta diena,
kai naftos rinka pasikeis amžiams, ir tikriausiai gana staigiai.
Pirmiausia mes pamatysime didžiulius kainų šuolius, tai tikra.
Beje ar jus prisimenate 2008 m maisto „trūkumus“, kurie pasirodė beveik per naktį 2008 m vasario mėn?
Jie buvo išprovokuoti suvokimo, kad poreikis viršija pasiūlą,
kas daugelyje šalių iškart privedė prie maisto produktų eksporto uždraudimo.
Tokia pati eksporto draudimo dinamika kils ir naftos rinkoje,
vos tik trūkumas bus suvoktas.
Kai taip nutiks, mūsų nerimas dėl kainos bus pakeistas nerimu dėl trūkumo.
Tam kad suprasti kodėl nafta yra tokia svarbi ekonomikai ir kasdieniniam gyvenimui,
reikia sužinoti ką ji mums duoda.
Mes vertiname bet kokį energijos šaltinį, nes galime jį panaudoti dirbti už mus.
Pavyzdžiui, kai mes užsidegame 100 vatų galios elektros lemputę,
tai yra tas pats kas turėti žmogų rūsyje minanti generatoriaus pedalus,
taip smarkiai kaip tik jis gali, kad ši lemputė šviestu.
Tai štai kiek energijos naudoja vienintelė paprasta lemputė.
Kuomet jus naudojate vandeni, prausiatės duše, ir siurbiate kilimus,
tai yra tas pats tarsi samdytumėte
50 tokiu gerai sudėtų dviratininkų.
Toks „vergu skaičius“ viršija praeities karalių turėtų vergų skaičių.
Galima drąsiai sakyti, kad mes gyvename kaip karaliai, nors gal to nevertiname
bei priimame kaip savaime suprantamą dalyką.
Ir kiek gi “darbo” yra viename dyzelino galone (3.9ltr)? Pačioje nuostabiausioje substancijoje iš visų?
Taigi, jei įpiltumėte vieną galoną dyzelino į automobilio baką, ir važiuotumėte tol, kol kuras pasibaigs,
tada apsisuktumėte ir parstumtumėte mašiną atgal jus sužinotumėte.
Pasirodo, kad dyzelino galonas yra lygus 500
žmogaus darbo valandų. Arba dvylika su puse, keturiasdešimties valandų trukmės darbo savaičių.
Tai kiek kainuoja dyzelino galonas? 4 $? 10$? Jei norėtumėte sumokėti tam vargšui žmogui
po 15 $ už valandą, tam kad parstumtų jūsų mašiną namo, tuomet galėtume įvertinti benzino galoną 7500 dolerių.
Čia kitas pavyzdys. Buvo apskaičiuota kad
vidutiniškai, šiaurės Amerikos gyventojo per metus suvartojamui maistui pagaminti ir pervežti reikia 400 galonų kuro.
Skaičiuojant po 4 dolerius už galoną tai būtu 1600 $ kasmetinė maisto sąskaita kurui.
Tai neatrodo labai ekstremalu.
Tačiau jeigu mes palyginame kad šio kuro energijos ekvivalentas yra lygus
100 žmonių visus metus dirbančių po 40valandų per savaitę, tai įgyja visai kitą prasmę.
Tai padaro jūsų dietą visiškai neprieinamą daugumai praeities karalių.
Patikslinimui galiu pasakyti, kad maisto gamyba ir paskirstimas suvartoja
du trečdalius JAV išgaunamos naftos.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl importo nutrūkimas būtu taip sakant... griaunantis.
Šalia to kad nafta nenuilstamai ir nepastebimai dirba tam kad padarytu musu gyvenimą lengvesniu
nei kada istorijoje, yra ir kitas dalykas, kuris daro naftą tokia stebuklinga.
Šiame paveikslėlyje amerikiečių šeima buvo paprašyta išnešti iš namų
ir sukrauti pievelėje visus daiktus kurie yra gauti iš naftos. Neblogas vaizdas?.
Ar mes galime lengvai pakeisime naftą kažkuo kitu vartotojiškoje
ir nuolat augančioje ekonomikoje? Nelabai.
Šiuo metu daugiausiai naftos sunaudojame transportui ,
jam tenka apie 70 proc. viso naftos suvartojimo.
Antroje vietoje eina pramonė, ir trečioje šildymas.
O šis plonytis sidabrinis brūkšnelis?
Tai nafta sunaudojama elektrai gaminti. Išskyrus biokurą,
prie kurio aš dar grįšiu, visi atsinaujinantys šaltiniai duoda arba elektrą arba šilumą,
tai reiškia kad pilnai pakeitus šildymui ir elektrai gaminti sunaudojamą naftą atsinaujinančiais šaltiniais,
mes susitvarkysime tik su šiais plonyčiais brūkšneliais.
Pramoniniuose procesuose , nafta yra pagrindinis šaltinis
nesuskaičiuojamos daugybės gyvenimui būtinu dalyku, tokiu kaip trąšos,
plastikai, dažai, sintetiniai audiniai, nesuskaičiuojami cheminiai procesai ir aviacija.
Kuomet mes žiūrime į kitus kuro šaltinius, mes matome
kad jie nepajėgūs patenkinti šių poreikių.
Biokuras ir anglis tikriausiai galėtu atlikti kai kurias iš tų funkcijų,
bet tik ne be didžiulių investicijų
ir tik ne artimoje ateityje.
Peržvelkime pagrindinius faktus. Prieš pradedant išgauti naftą, jūs pirmiausia privalote ją surasti,
Faktas NR.1 yra tas kad naftos atradimai pasiekė piką 1964m.
JAV atradimai pasiekė piką 1930m, praėjus 40 metų produkcija pasiekė piką.
Nuo pasaulinio atradimų piko jau praėjo 44 metai.
Faktas NR.2, yra tas kad pasaulinė naftos gavyba nedidėja paskutinius 4 metus(nuo 2005m ) ,
nors kainos išaugo 140%. Sujungus Faktus NR.1 ir NR.2
gauname tikimybe, kad Naftos pikas jau yra prasidėjęs.
Jei tai tiesa, mes visa širdimi trokštame
kad pasiruošimą šiam momentui būtume pradėję prieš 10 metų ar dar anksčiau.
Faktas NR.3 yra tas, kad JAV naftos importas yra daugiau nei
750 branduolinių elektrinių duodama energija, tai yra 7 kartus daugiau nei jų yra JAV dabar
ir beveik 2 kartus daugiau nei jų yra visame pasaulyje.
Žlugimo kurso Raktinė Koncepsija NR.9 yra ta, kad Naftos pikas yra
gerai apibrėžtas procesas , kuris nusako kaip sensta naftos laukai ir nieko daugiau.
Galima sakyt mes turime tūkstančius pavyzdžių ir apie tai net neverta diskutuoti.
Tik klausimas,kada prasidės Naftos pikas , yra atviras diskusijai.
Labiausiai paslėpta nuo musu yra Raktinė Koncepsija NR.10: Darbas,
kurį jums dirba nafta, prilygsta šimtų vergų turėjimui.
Tai yra būtent tas darbas kuris daro jūsų gyvenimą
stulbinamai patogų lyginant su istoriniais standartais.
Vidutinis viduriniosios klasės gyvenimas vakarų visuomenėje keltų pavydą praeities karaliams.
Raktinė Koncepsija NR.11 yra ta, kad nafta yra magiška substancija, ribotas išteklius,
bet turintis neribotą reikšmę. Tai tikrai ne pagrąžinimas.
Perėjimas nuo vienos kuro rūšies į kitą yra velniškai brangus,
keliantis milžiniškus iššūkius pagal kainą, dydį ir laiką.
Mūsų rūšis per daugelį metų nuo medžio deginimo persiorientavo į anglį,
nes anglis buvo geresnis kuras.
Ir per keletą dešimtmečių mes persiorientavome nuo anglies prie naftos dėl tos pačios priežasties.
Niekas nesugebėjo išrinkti kandidato kuris taptu kitu energijos šaltiniu.
Technologija, tai ne energijos šaltinis, ji gali padėti
išnaudoti turimą energiją efektyviau,
bet didelė klaida maišyti technologiją su energijos šaltiniais.
Ir pabaigai, dalykas kurį turime atidžiai stebėti, tai naftos poreikis
viršysiantis pasiūlą. Ir tai veda prie Raktinės Koncepsijos NR.12:
Naftos eksportas yra puolamas iš dviejų pusių-
augančios paklausos, ir mažėjančios gavybos.
Tai iškelia perspektyva, kad akimirka kuomet pasaulio tautos suvoks,
jog naftos visiems nepakanka
ateis daug greičiau nei daugelis tikisi.
Eksponentinės funkcijos daugeliui yra sunkai įkandamos,
o naftos eksportas yra spaudžiamas dviejų tokių,
lemiančių neitikėtinai greitą jo susitraukimą.
Tai užbaigia nepaprastai trumpą kelionę per Naftos Piko teoriją.
jeigu jums dar nepaiškėjo, jūs liekate skolingi sau išmokti šią pamoką,
dėl nepaprastai didelės jos svarbos.
Aš turiu daug nuorodų savo tinklalapyje Essential Books,
Essential Articles, and Resources puslapiuose.
Kitame skyriuje mes aptarsime ryšį tarp Energijos ir Ekonomikos.
Aš parodysiu kad tai ne atsitiktinumas, jog mūsų skolomis grista eksponentiškai auganti
pinigų sistema,didėjo kaip tik tuo metu kai buvo atrastas aukštos kokybės energijos šaltinis,
kuris dar ir sugebėjo augti eksponentišku greičiu kartu su sistemą.
Likite su manimi kuomet aš atskleisiu energijos svarbą ekonomikai ir pinigų sistemai.
Eikime į skyrių -17b "Energijos ekonomika".
Ačiū už dėmesį.