Tip:
Highlight text to annotate it
X
Projektas „Venus“ pristato
Roksanos Medous filmą
Scenarijaus autorius Žakas Fresko
Visa pinigais paremta ir į materializmą orientuota visuomenė
yra netikra visuomenė.
Dabartinė pateks į istoriją kaip prasčiausias žmogaus kūrinys.
Mes turime protų, turime žinių, technologijų
ir visas galimybes sukurti visiškai naują civilizaciją.
Klestėjimas ar nebūtis
(Žakas Fresko) 1929-ųjų didžiosios depresijos patirtis
suformavo mano socialinį sąmoningumą.
Tuo laikotarpiu suvokiau, kad Žemė vis dar tokia pati:
gamyklos liko nepaliestos ir ištekliai niekur nedingo,
bet žmonės neturėjo pinigų pirkti produkcijai.
Pajutau, kad žaidimo taisyklės paseno
ir tapo nepilnavertės.
Neviltis, kančios ir karas paskatino mano gyvenimo darbą.
Mane taip pat motyvavo regima vyriausybių, akademikų
nekompetencija ir mokslinių sprendimų nesiūlymas.
Supratau, kad, užuot dirbus su individais,
daug efektyviau būtų pertvarkyti kultūrą.
Tai pradėjo visą gyvenimą trukusias daugelio
šiandienos problemų sprendimų paieškas.
(Pasakotojas) Šis pristatymas - realus socialinių permainų planas,
skirtas sukurti taikią ir tvarią globalią civilizaciją, kurioje
žmonės, technologijos ir gamta sugyventų darniai.
Jis apibrėžia siekiamą alternatyvą,
kad žmonių teisės būtų ne vien teisės aktai,
bet gyvenimo būdas.
Tai - projektas „Venus“.
Jo autorius, Žakas Fresko,
siūlo tiesioginį kultūros pertvarkymą į tokią, kurioje
skurdas, alkis, skola ir bereikalingos žmonių kančios
būtų ne tik išvengiama, bet ir visiškai nepriimtina.
Tampa vis labiau akivaizdu, kad mažesni užmojai
neišspręs problemų, su kuriomis susiduriame šiandien.
Skųsdamiesi ir nepateikdami alternatyvos, nieko nepasieksime.
Projekto „Venus“ tyrimų centras,
sukurtas Ž. Fresko ir Roksanos Medous,
yra Venus miestelyje, Floridoje.
Jis tiria pamatines mūsų sunkumų priežastis.
Bet kokios tikrosios mūsų problemų ištakos?
Žlugusios sistemos
Šiuo metu mums liko nedaug alternatyvų,
nes esame pakeliui į pačių susikurtą pražūtį.
Vakarykščiai atsakymai nebetinka.
Remiantis aplinkai jau padaryta žala,
mes tuoj pasieksime ribą, kai nebebus kelio atgal,
kai tolesnę kryptį nurodys pati gamta.
Arba mes ir toliau laikomės pasenusių
socialinių tradicijų ir mąstymo įpročių,
keldami grėsmę savo ateičiai,
arba pritaikome tinkamesnę vertybių sistemą,
tinkančią tvariai visuomenei
su daugiau laisvių ir galimybių.
Amerikiečius jų visuomenė sąlygoja
kasmet įsigyti vis kitokį automobilį,
nusipirkti naują televizorių ar magnetofoną.
Mes velniškai radikalūs, bet mūsų politinės ir socialinės institucijos
nė kiek nepasikeitė ir mes sustingome,
nes kiekvieną naują idėją prilyginam komunizmui ar griežtam režimui,
nes buvome išauklėti bijoti to, kas nauja.
(Pasakotojas) Nė viena pasaulio ekonomikos sistemų:
socializmas, komunizmas, fašizmas ar laisvos rinkos sistema
nepašalino elitizmo, nacionalizmo, rasizmo ir, svarbiausia,
nepritekliaus problemų.
Jos visos paremtos ekonomine nelygybe.
Kai pinigai naudojami produktų paskirstymui dėl pelno,
o žmonės ir tautos rūpinasi tik savimi,
pranašumo siekiama bet kokia kaina.
Tai daroma išlaikant konkurenciją
arba kariuomenės įsikišimu.
Karas atspindi tautų negebėjimą išspręsti savo nesutarimus.
Žvelgiant iš griežtai pragmatiškos pusės,
tai pats neefektyviausias gyvybių ir išteklių švaistymas.
Dauguma karų kyla dėl išteklių kontrolės
ir ženkliai pranašesnės pozicijos išlaikymo.
Jie nesiremia žmogaus orumu.
Jie nesiremia žmonių išaukštinimu.
Jie gali išaukštinti žmones šalyje, kuri nugalėjo.
Tai įmanoma, tačiau visas likęs pasaulis
sumoka didžiulę kainą.
(Pasakotojas) Šis šiurkštus ir žiaurus bandymas išspręsti tarptautinius neustarimus
sukelia dar grėsmingesnių atgarsių,
artėjant kompiuterizuotų branduolinio ginklo paleidimo sistemų,
mirtinų biologinių ir cheminių ginklų erai.
Daugiau nei 100,000 kompanijų minta iš Pentagono lovio.
Bet dideli pinigai keliauja keletui didžiulių korporacijų.
Vis dėlto, tai - netikėta sėkmė, galimybė uždirbti
tiems, kurie pelnosi iš karinės pramonės.
Jei iš karų pašalintume pelną,
ar tikrai tikite, kad vis dar kariautume?
(Žakas Fresko) Jei jus pašaukia į kariuomenę tarnauti šaliai,
jūs rizikuojate savo gyvybe dėl šalies.
Jie turėtų pašaukti ir karines industrijas:
visus patrankų ir kulkosvaidžių gamintojus,
automobilius, visureigius, karo laivus,
visus įskaičiuoti, kad jie būtų lygiaverčiai kariuomenei.
Tai būtų tikra, bet jei uždirbi milijonus iš karo laivų
ir kulkosvaidžių pardavimo, tai - korupcija.
Jei galėčiau, jei turėtume milijonus vyrų kariuomenėje,
išsiųsčiau juos mokytis, tapti problemų sprendėjais.
Sutarti su kitomis tautomis - tai turime daryti, o ne žudyti.
Kariai tėra žudimo mašinos; jie ruošiami žudyti.
Aš juos mokyčiau nuvykti į Meksiką ir išspręsti nesutarimus
ir nuvykti į arabų šalis, pažiūrėti, ar pavyks juos išspręsti.
Taip visus juos suvienyti, visas tautas.
Karas nėra vienintelė smurto, primesto žmonėms, išraiška.
Dar yra badas, skurdas,
benamystė ir nedarbas.
Šių sąlygų priskyrimas žmogaus prigimčiai yra mitas,
skirtas išlaikyti viską taip, kaip yra.
Aplinkos įtaka
Genetika neturi nieko bendra su gobšumu, verslu, rasistinėmis pažiūromis.
Visos bet kokioje visuomenėje veikiančios sistemos yra dalis išsilavinimo:
knygos, kurias skaitote, žmonės, kuriais žavitės ir jų pavyzdžiu sekate.
Genai nieko nelemia...
išskyrus jūsų akių spalvą, nosies formą,
galbūt paveldėtus bruožus.
Genai nelemia vertybių.
Net jei gimėte turėdami daug geresnes smegenis nei kiti,
tai reiškia geresnius receptorius ar audinio kokybę.
Sakyčiau, kad jeigu turite geresnes smegenis
ir gyvenate fašistinėje šalyje, greičiau tapsite fašistu.
Smegenys neturi diskriminacijos mechanizmo.
Smegenys negali pasakyti kas yra svarbu, o kas - ne,
tai pasako patirtis.
(Pasakotojas) Mes negimstame gobšūs, pavydūs, pikti ar fanatiški.
Mūsų elgesys ir vertybės atspindi kultūrą, su kuria susiduriame.
Jei tave augino Amazonės galvažudžiai,
ir tu tapsi galvažudžiu.
Jei paklausčiau: „Ar tave trikdo, kad turi 5 džiovintas galvas?“,
atsakytum: „aišku, mano brolis turi jų 20!“
Ar jam pasimaišė? Ne, tai normalu jo kultūroje.
Socialinės ir aplinkosaugos problemos bus neįveikiamos tol,
kol keletas tautų valdys didžiąją dalį Žemės išteklių,
o pelnas bus svarbesnis už žmonių gerovę.
Pelno sureikšminimas sukelia bereikalingas kančias
ir nenormalų elgesį, paplitusį šiandien.
Daugybė žmonių mano, kad mūsų problemoms spręsti reikia teisinių priemonių.
Turime daugybę įstatymų, tūkstančių tūkstančius jų,
bet jie nuolat sulaužomi.
Popierinės deklaracijos ir sutartys nepanaikins skurdo,
nepritekliaus ir nesaugumo.
Galime nuspėti ateities vaizdą ir vertybes, jei žinome
vandenynų užterštumo, dirbamos žemės trūkumo tendencijas...
Jei žiūrėsite, kaip auga degraduojanti sistema,
galiu iš anksto nuspėti riaušes ir žudynes.
Žmonių elgseną labiausiai nulemia juos supanti aplinka.
Jei trūksta, tarkim, vandens, jis yra itin brangiai apmokestinamas.
Aptarkime nepriteklių kaip sistemą.
Jei, pavyzdžiui, lytų auksu 3 dienas, aukso dulkėmis.
Žmonės eitų ir kastų jį, užpildytu auksu savo rūsius,
palėpes, kiekvieną namų stalčių. Jie išmestų savo rūbus.
Bet jei lietus truktų metus ir visur būtų pilna aukso,
žmonės iššluotų jį iš savo namų, nusiimtų žiedus ir juos išmestų -
taip žmogaus elgesys keičiasi priklausomai nuo sąlygų.
Tarp žmogaus ir to, ko jam reikia, yra tik policininkas,
saugantis, kad žmogus to kažko nepasiektų.
Bet jei citrinmedžiai, apelsinmedžiai ir obelys
augtų visur aplink, negalėtumėt parduoti jų vaisių.
Jei jūs atsidurtumėte saloje, kur gausu išteklių,
jūsų būtų 10 žmonių ir po tūkstantį žuvų kiekvienam,
jei norėtumėt, dar 10 kartų tiek duonmedžio vaisių ir bananų,
pinigai niekada neatsirastų.
Privati nuosavybė niekada neatsirastų.
Jei sala būtų pakankamai didelė: 10 žmonių 30 kvadratinių kilometrų,
niekam net nešautų mintis apsitverti kažkokią dalį.
Yra elgesio modeliai, skatinantys išlikimą.
Yra socialinės sąlygos, kurios keičia mūsų vertybes ir požiūrį.
Niekas negali aprašyti reikiamo elgesio struktūros,
neišnagrinėjęs aplinkos.
Taigi, geriau rūpinkimės aplinka,
geriau rūpinkimės vienas kitu
ir geriau švieskime žmones
aukščiausiu lygiu, kokiu galime,
jei norime turėti visuomenę.
Net taikos sutartis negali užkirsti kelio kitam karui,
jei nesusitvarkysime su tikrosiomis karo priežastimis.
Galbūt tam užtektų etiškų žmonių vyriausybėje,
kurie dirbtų dėl visų gerovės.
Bet net jei į aukščiausius postus išrinktume pačius etiškiausius žmones
ir iššvaistytume išteklius, vis tiek atsirastų melas,
sukčiavimas, vagystės ir korupcija.
Mums reikia ne etiškų žmonių,
o būdo, kaip protingai valdyti Žemės resursus
visų gerovei.
Socialiniai neatitikimai
Panagrinėkime mūsų socialines santvarkas giliau.
Siekiant išlaikyti ekonomiką, turime nuolat parduoti produktus.
Tam užtikrinti, viskas tyčia kuriama, kad susidėvėtų ir sugestų.
Galbūt pastebėjote, kad dažniausiai tai įvyksta
vos pasibaigus garantijai.
Ši korumpuota veikla gali būti pavadinta „planuotu susidėvėjimu“,
kas yra sąmoningas praktiškumo pašalinimas.
Inovatoriai mokosi geriausiose mokyklose,
o po to jų reikalauja kurti produktus, kurie susidėvi
ir sulūžta tiksliai pagal grafiką.
To pasekmė - milžiniškas išteklių ir energijos švaistymas.
Mes plešiame savo planetą dėl pelno.
Kai pagalvoji, žmonės nori ne darbo,
bet galimybės turėti tai, ką leidžia atlyginimas.
Pinigai neatspindi nieko realaus.
Nėra aukso, sidabro ar išteklių jiems padengti.
Negali pinigų valgyti ar iš jų statyti namų.
Jie net neatspindi mūsų realių gamybos
ar paslaugų galimybių šioje planetoje.
Monetarinė sistema - mūsų šimtmečių palikimas,
bet mes ir toliau ją naudojame neklausinėdami.
„Suteikite man tautos pinigų kontrolę
ir man nebus svarbu, kas kuria įstatymus.“ (Meijer Rotšild)
Ši sistema ir toliau diegs atomatizacijas,
mažindama daugelio žmonių perkamąją galią.
Ateis laikas, vadinamoji „Gauso kreivė",
kai darbas eis taip, gamyba - šitaip,
ir perkamoji galia - taip. Sistema sustos.
Bankai žlugs ir niekas nebeveiks.
Mes itin greitai judame ta kryptimi.
- Pagaliau esame tokioje padėtyje 2011-aisiais,
kai tampa akivaizdu, kad mašina nugalėjo žmogų.
- Darbas daug produktyvesnis su mažiau žmonių.
- Mūsų ekonomika produktyvesnė nei anksčiau.
- „iPad" programėlė gali daugiau nei 4 žmonės.
- Tiesiog darbų mažėja. Darbai, kurie yra dabar,
gali turėti mažesnius atlyginimus dėl akivaizdžių priežasčių.
Daug žmonių ieško nedidelio kiekio darbų.
Algos mažėja, o tai smarkiai veikia viduriniąją klasę
ir pasekmės nuvilnija toliau.
Mes artėjame prie socialinės griūties.
Manau, tai atsitiks visame pasaulyje, ne tik čia.
Tam nėra būtinas valdžios nuvertimas.
Tam tereikia palikti ją ramybėje, ji nusivers pati.
Jei valdai žiniasklaidą, gali nuraminti žmones,
bet jei dauguma bus atleidinėjami, jie neteks perkamosios galios.
Sistema sugrius. Ji nebeveiks, žmonės pradės riaušes.
Tai jau vyksta. Šioje šalyje to nebeišspręsime.
Jiems kils sunkumų su nacionaliniu saugumu,
žmonių pensijų išmokėjimu.
Jie jau išleido daug daugiau nei turi.
Dabar jie tegali kurti skolą, skolintis iš bankų vis daugiau.
Norime taip pat jums parodyti gana niūrų mūsų laikų ženklą.
Tai netoli nuo čia, Midtaune, Manhetene.
Nacionalinė skola jau per didelė atvaizduoti nacionalinės skolos laikrodžiu.
Ji pakilo 1989-aisiais,
kai skola buvo mažesnė nei 3 trilijonai dolerių.
Skola ėmė kilti taip greitai, kad jiems teko atsisakyti dolerio simbolio,
kad padarytų vietos dar vienam skaitmeniui.
Dabar tai - virš 10 trilijonų, ir kyla kiekvieną sekundę.
Kitamet atsiras visai naujas laikrodis su dar dviem skaitmenimis.
Federalinei valdžiai uždrausta spausdinti pinigus.
Uždrausta skolinti pinigus ar kištis į bankininkystės verslą.
Tai - bankininkų privilegija.
Ką daryti valdžiai, jei jie nori surinkti, tarkim, 2000-ties
lėktuvų oro pajėgas per mėnesį?
Jie turi pasiskolinti iš privačios skolinimo įstaigos,
pasirašyti punktyrinę liniją, o jei karas pralaimėtas,
skolos apmokėjimo našta griūna ant tautos pečių.
„Istorija rodo, kad pinigų keitėjai naudojosi visomis prievartos formomis:
intrigomis, apgaule, žiauriomis priemonėmis,
kad tik išlaikytų vyriausybės kontrolę,
valdydami pinigus ir jų išleidimą.“ (Džeimsas Medisonas)
(Pasakotojas) Mes ir mūsų socialiniai konstruktai esame
pereinamojoje būsenoje, veikiami socialinės evoliucijos.
Jei norime išgyventi šiuos neramius laikus,
turime gebėti prisitaikyti prie pokyčių.
Viskas keičiasi, įskaitant mūsų socialines santvarkas.
Albertas Einšteinas sakė:
„Negalime išspręsti problemų tokiu pačiu mąstymu,
kokiu jas sukūrėme.“
Žemėje vis dar gausu išteklių.
Dabartinis išteklių paskirstymas monetarinės kontrolės būdu
yra nebetinkamas ir netgi pragaištingas mūsų pačių išlikimui.
Šiandien turime itin pažengusių technologijų,
bet mūsų socialinė ir ekonominė sistema
yra atsilikusi nuo technologinių galimybių,
kurių dėka galėtume sukurti gausos pasaulį visiems,
be tarnystės ir skolos.
Kaip tai įmanoma?
Nėra pakankamai pinigų pamaitinti ar apgyvendinti visus žmones planetoje,
nekalbant apie labiau ambicingus planus,
bet Žemėje yra daugiau nei užtektinai išteklių patenkinti visiems žmonių poreikiams,
jei tik naudotume juos protingai.
Socialinė alternatyva
(Pasakotojas) Žakas Fresko turi sprendimo viziją,
kurią pavadino išteklių ekonomika.
Tai - socio-ekonominė sistema, kurioje visos prekės ir paslaugos
yra prieinamos visiems, nenaudojant pinigų,
mainų, kredito, skolos ar tarnystės.
Tai nepanašu į jokią ankstesnę socialinę sistemą.
Ž. Fresko sukūrė šį modelį 75-is metus trukusių tyrimų
ir eksperimentų dėka.
Ištekliais grįsta ekonomika remiasi turimais ištekliais
ir daro tuos išteklius prieinamus kiekvienam žmogui Žemėje,
nemokamai, be kainos.
Šiandien turime daugiau nei užtektinai išteklių
sukurti daug labiau pažengusią visuomenę.
Nekalbu apie ribotus davinius, kad žmonės išgyventų.
Kalbu apie labai pažengusią civilizaciją.
Mes turime išteklių, turime technologijas, tereikia jas pritaikyti.
(Roksana Medous) Vienas iš pagrindinių projekto „Venus“ aspektų
yra panaikinti nepriteklių. Čia pasitarnauja technologijos,
nes, jeigu įgyvendintume išteklių ekonomiką,
o kai kurių dalykų trūktų, ji neveiktų.
Jei kursime išteklių ekonomiką visuomenėje,
kurioje nėra išteklių, ji tiesiog neveiks.
Šiandien technologijų dėka daiktus galime padaryti prieinamais,
galime panaikinti nepriteklių ir sukurti perteklių.
Jeigu galėsime sukurti perteklių, panaikinsime godumą,
savanaudiš***ą, didelę dalį nusikalstamumo ir iškrypėliškumo.
(Pasakotojas) Socialinė sistema gali būti suprojektuota taip,
kad visi galėtų gyventi visapusiškai ir konstruktyviai,
jei mokslo ir technologijų galios būtų nukreipiamos
žmonių ir aplinkos problemų sprendimui,
bei įveikimui dirbtinio nepritekliaus, sukurto mūsų skola paremtų monetarinių sistemų.
Visi žmonės, nepriklausomai nuo politinės filosofijos, papročių
ar religinių skirtumų, yra visiškai priklausomi nuo tų pačių išteklių:
švaraus oro ir vandens,
dirbamos žemės,
medicininės priežiūros ir tinkamo švietimo.
Manau, kad prisiekti ištikimybę Žemei ir visiems jos gyventojams
yra geriausias kelias į ateitį.
Visa žmonija yra viena didelė šeima ir pasaulis yra visų namai.
Nei tautos, nei žmonės nebegali egzistuoti pavieniui.
Daugiau jokių atskirų tautų, kad kiekvienas galėtų keliauti, kur panorėjęs.
Valstybės, prieš susijungdavos, pažymėdavo savo teritoriją.
Jos kariavo, turėjo savo kariuomenes. Jos ginčydavosi:
„Čia mūsų teritorija!" „Ne, tai jūs - įsibrovėliai!"
Kai valstybės susijungdavo, valdžia
nubrėždavo naujas valstybių ribas ir jos susitardavo.
Taip pasibaigdavo teritoriniai konfliktai.
Jei norite karų pabaigos, turite pripažinti Žemę visų bendru paveldu.
Turime paskelbti Žemės išteklius visų pasaulio žmonių bendra nuosavybe.
Tai neturi nieko bendro su tais, kurie nori sukurti elitinę pasaulio tvarką,
kurią valdytų kartu su didelėmis korporacijomis,
ir likusio pasaulio pavergimu.
Priešingai, ištekliais paremta ekonomika
suteikia galimybę visiems žmonėms pasiekti savo aukščiausią potencialą,
kur jie galėtų klestėti ir augti visuomenėje, veikiančioje jų naudai,
visuomenėje, kuri taip pat gina ir tausoja sveiką aplinką,
kuri supranta esanti gamtos dalis, o ne atskirai nuo jos.
Stimulas
(Pasakotojas) Kai kurie klausia, kas mus skatintų, jei visi poreikiai
būtų patenkinti be būtinybės dirbti?
Tai - prielaida, kad žmonės neturi kitų norų, tik pagrindinius poreikius.
Jei tai būtų tiesa, tai nebūtų išradėjų,
rašytojų ar mokytojų.
Žmonės su užsidegimu imasi darbų, kurie juos domina ir įtraukia iššūkiais.
Suteikim visiems žmonės galimybę
sudalyvauti didžiausiame iššūkyje, kokį gali turėti:
sukurti geresnį pasaulį kiekvienam.
Individualumas bus pabrėžiamas labiau nei vienodumas.
Šis socialinis susitarimas sukurs naują stimulų sistemą,
kuri vertina rūpinimąsi aplinka ir visuomene
labiau nei paviršutinišką, egocentrišką turto,
nuosavybės ir galios kaupimą.
Jis nereikalauja vienodumo. Jis visiškai palaiko įvairovę.
Kuo skirtingesni žmonės, tuo daugiau individualumo.
Todėl mes pabrėžiame individualumą, kūrybingumą ir išradingumą.
Tai yra mūsų plano esmė.
Ne mokslininkų grupė aiškina žmonėms ką daryti,
kaip gyventi, kur eiti ir kuo sekti.
Motyvacija ir stimulas atsiranda, kai žmonės veikia kažką prasmingo.
Tikrasis augimas ir vystymasis prasideda, kai žmonės įsitraukia į kūrybingą,
iššūkiais viliojančią ir konstruktyvią veiklą.
Tačiau motyvaciją ir stimulą nužudo kasdieninis
nuobodus ir monotoniškas darbas už piniginį atlygį.
Jei suteiktum žmonėms reikiamus dalykus,
jei juos pamaitintum, aprengtum ir suteiktum pastogę,
tai jie daugiau neitų rytais į darbą, nes jiems to nereiktų.
Jie turėtų namus, drabužius, filmus ir pramogas.
Kam eiti į darbą? Darbas skausmingas, monotoniškas, nuobodus.
Ateityje, jei visi žmonių poreikiai būtų patenkinti,
bet nebūtų jokių iššūkių, tai visuomenė sugestų.
Bet žmonės kasdien susiduria su naujais iššūkiais.
Mūsų mokyklose jiems tenka susidurti su daugeliu neišspręstų
dalykų. Yra daugybė neišspręstų problemų.
Jei esi sočiai maitinamas, gerai aprengtas, tai nuo to tavo smegenys nenustoja dirbti.
Tai reikštų kad milijonieriai nieko neveikia, jie „atsijungę",
nes turi viską, ko reikia. Tai netiesa.
Yra daug milijonierių, dirbančių 18 valandų per parą
ir neturinčių pakankamai laiko. Tai priklauso nuo aplinkos
ir išsilavinimo. Kuo daugiau žinai apie okeanografiją, astronomiją ir pan.,
tuo smalsesnis ir gyvesnis esi.
Jei gautumėte maistą, rūbus ir pastogę, galėtumėte vis tiek eiti dirbti.
Jums nereiktų rūpintis dėl išgyvenimo
ir jūsų stimulas žymiai išaugtų.
Aš tai vadinu naująja pažangia paskatos sistema,
nukreipta ne į pelną, o į problemų sprendimą,
kurioje gali džiaugtis, matydamas tobulėjantį pasaulį.
Protingas Žemės Išteklių Valdymas
Kaip galime panaudoti technologijas išmintingai,
kad kiekvienas turėtų daugiau nei pakankamai?
Kad tai pasiektume, turime planuoti
remdamiesi planetos išteklių našumu.
Visa mūsų infrastruktūra turi būti pertvarkyta
ir valdoma kaip vientisos integruotos sistemos.
Tai reiškia, kad visą globalią bendruomenę turime laikyti nedalomu vienetu,
įtraukiančiu kiekvieną asmenį, ir atitinkamai planuoti.
Tik tokiu būdu mes galime naudoti technologijas išteklių trūkumui įveikti,
visuotiniam pertekliui užtikrinti ir aplinkai išsaugoti.
Taigi, pirmiausia turi būti atlikti globalūs tyrimai ir tiksliai apskaičiuota, ko ir kiek turime.
Tai inventorizuotų mūsų praktinius išteklius, personalą,
gamybos centrus ir žmonių poreikius.
Tai leistų mums nustatyti reikiamą produktų ir paslaugų kiekį.
Pavyzdžiui, kur yra tinkamos žemės javams auginti?
Kiek yra žmonių įvairiose vietose
ir kokia jų sveikatos būklė?
Tai nulemtų, kur ir kiek statyti ligoninių.
Jei pamėgintume tai šiandien
(paprašytume tautų atlikti visuotinį išteklių tyrimą), jie paklaustų
„Kam tau to reikia? Nori sužinoti, ar turim pakankamai išteklių,
kad konkuruotume su jumis ginklavimosi varžybose?"
Jie būtų skeptiški ir abejotų, ar suteikti tą informaciją,
todėl sakyčiau, kad tai nepavyktų šiandieninėje kultūroje.
Bet kai bus išsakytos idėjos, jų priežastys
ir privalumai visoms tautoms...
Tai turėtų būti konkrečiai apibrėžti privalumai,
pateikti jiems suprantama kalba.
Jei jie sutiks, tai galima bus atlikti tyrimus.
Naudojama bus ne mano ar kažkieno kito nuomonė.
Remsimės gyventojų skaičiumi, turimais ištekliais
ir Žemės našumu, kad nuspręstume,
kokia yra padėtis ir kaip greitai reikalai juda.
Šiandien remiamasi visai kitais dalykais,
bet ateityje bus remiamasi
dinaminės pusiausvyros forma.
Tai reiškia, kad viskas bus išnaudota didžiausiu potencialu,
bet nekenkiant aplinkai.
(Pasakotojas) Norint pasiekti perteklių ir aukštą gyvenimo kokybę visiems,
reikia automatizuoti kuo daugiau per kuo trumpesnį laiką,
bet pereinamuoju laikotarpiu mums reikia sujungti
technologinius gebėjimus žmonių, dirbančių su kompiuteriais,
dirbančių su technologijomis,
kuriančių išteklių tiekimo metodus
ir gamybos priemones, reikalingas išteklių apdorojimui.
(Pasakotojas) Mūsų problemos ir jų sprendimai yra techniniai, o ne politiniai.
Daugumą problemų galima išspręsti naudojant technologijas ir mokslą
visų žmonių, o ne keleto išrinktųjų, labui.
Turite paklausti savęs, ko norite.
Aš trokštu gyventi pasaulyje, kur nebijočiau,
kad mano vaikai išgyvens dar vieną karą,
kur patirs nepriteklių, problemas ar ligas.
„Ar žinote, kaip sukurti tokį pasaulį?“ „Nežinau“.
O kaip pradedate statybas? Pasikviečiate įvairius mokslo padalinius
ir sakote „Štai problemos, kurias norime išspręsti.“
Mokslinė valdžia nereiškia, kad mokslininkai valdo ar kontroliuoja žmones.
Tai reiškia, kad jie turi geresnes priemones susisiekimo sistemai statyti
ir geresnes priemones valyti orui. Jie turi geriausius
šiandien žinomus būdus vandenynams atkurti.
(Pasakotojas) Kompiuteriai galės tenkinti visų poreikius,
kai kibernetika galiausiai bus integruota į visus
šios naujos ir dinamiškos kultūros aspektus.
Galite įsivaizduoti tai kaip elektroninę nervų sistemą,
besiplečiančią į visas socialinio komplekso sritis.
Jų funkcija bus koordinuoti pusiausvyrą
tarp gamybos ir paskirstymo,
užtikrinant, kad nėra trūkumo ar pertekliaus.
(Roksana Medous) Šioje itin technologiškoje visuomenėje
sprendimai paremti tiesioginiu aplinkos,
žmogaus bei pramonės atsaku.
Galite tai įsivaizduoti kaip per visą aplinką einančius
elektrinius jutiklius:
iš miestų, fabrikų, sandėlių,
paskirstymo centrų, susisiekimo tinklų,
visame pasaulyje renkančius duomenis tikslesniems sprendimams.
Sprendimai remiasi visuomenės poreikiais,
o ne korporaciniais ar privačiais interesais.
(Pasakotojas) Turėtume nerimauti ne dėl automatinių technologijų ir mašinų,
o dėl netinkamo jų panaudojimo savanaudiškiems tikslams.
Atminkite, tai žmonės sprendžia, kokiems tikslams tarnaus mašinos.
Jei technologijos neišlaisvina visų žmonių
dirbti aukštesnių tikslų ir žmonijos pasiekimų vardan,
tai visas jų technologinis potencialas yra beprasmis.
Prieš pradedant praktinę aplinkos rekonstrukciją,
visada reikia atlikti teigiamų ir neigiamų dalykų tyrimą.
Projektuojant ateitį
(Pasakotojas) Jei nėra techninio plano, kaip paskirstyti ir panaudoti išteklius
gausai pasiekti, tai - tik kalbos.
Toliau pateiksime daugelį „Venus" projekto pasiūlymų
visam socialiniam spektrui.
Šiandien daugiau nei pusė visos žmonijos gyvena miestuose, kurie yra užteršti,
pavojingi ir švaistantys energiją.
Mes turime suprojektuoti miestą,
kuris būtų tarsi gyvas organizmas, universitetas,
kad visi ateities miestai būtų universitetiniai,
kad jie augtų, kad ir toliau keistųsi idėjomis.
Miestas turės įtaisytą transporto sistemą,
kurioje nebus avarijų
ir jokių neapgalvotų technologijų.
Medicina, botanika, žemės ūkis - viskas bus vienoje planavimo sistemoje.
(Pasakotojas) Tiesą sakant, geriau statyti naujus miestus nuo pamatų,
nei atstatyti ir išlaikyti senus.
Ž. Fresko kuria naujus miestus kaip sistemas.
Tai - jaukios, trokštamos vietos gyventi.
Prielaida, kad intelektualus visko planavimas
reiškia vienodumą - absurdas.
Miestai būtų standartiški tik tiek,
kiek to reikia kuo mažesniam medžiagų, laiko ir energijos panaudojimui,
ir būtų lanksčiai pritaikyti pokyčiams,
tuo pačiu tausojant vietines ekosistemas.
Jei kursime miestus žmonių poreikiams patenkinti,
nebeturėsime daugumos šiandien aktualių problemų.
Centriniame kupole būtų vaikų priežiūra,
mokyklos, dantų priežiūra, medicina.
Kurdami ir projektuodami miestus,
sukurtume 1/8 miesto sistemos ir atkartotume ją,
užuot liepę architektams kurti kiekvieną pastatą atskirai,
kas yra siaubingas energijos ir talento švaistymas.
(Pasakotojas) Siekiant išspręsti visos žmonijos apgyvendinimo problemą,
statybos technologijos smarkiai skirtųsi nuo šiandieninių.
Štampuojamos, savaime iškylančios struktūros būtų revoliucija
statybos procese ir jį pagreitintų.
Šie lengvi, patvarūs apartamentai gali būti gaminami nuolatiniu „štampavimu“,
tuomet atskiriami ir padedami į vietą mega-mašinomis.
Išoriniai šių produktyvių struktūrų kiautai tarnaus kaip fotovoltiniai generatoriai
bei šilumos koncentratoriai.
Šioje visuomenėje jūs neturite nuosavybės.
Iš tikrųjų žmonės nenori pinigų,
jie nori prieigos prie reikalingų daiktų.
Gausybės visuomenėje žmonės, turėdami prieigą prie visko,
nebenorės nuolat įisigyti ir kaupti turto.
Mes perdirbsime, atnaujinsime ir pagerinsime senus daiktus.
Paimsime seno automobilio medžiagas, kurios
sveria tiek pat, kiek naujas automobilis, taigi nebebus senų.
Senos mašinos yra pavojingos.
Jei jūs vairuojate labai prabangų automobilį, o kažkas kitas - nuvarytą, seną,
kurio stabdžiai neveikia, jūs galite žūti.
Niekas nenori senų automobilių greitkelyje.
Nenorime nieko, kas genda.
Nenorime nieko, ką reiktų nuolat prižiūrėti.
(Pasakotojas) Ištekliais grįstoje ekonomikoje
žmonės turės prieigą prie visko, ko jiems gali prireikti,
nesivargindami pirkti, išlaikyti ar apdrausti savo nuosavybę.
Šitaip visko bus daugiau ir užteks visiems,
produktai bus prieinami nuolatos, vos prireikus.
Visko, ko gali prireikti, yra šiuose išorinės prieigos kupoluose:
skulptoriaus medžiagų, muzikos instrumentų,
visai kaip viešojoje bibliotekoje.
Jie galės užeiti ir pasiimti fotoaparatą, dviratį ar laikrodį.
Viską, ko jiems reikia, be jokių kainų.
Tai reiškia, kad privalome pasiekti tokį aukštą gamybos lygį,
kad nebeliktų nepritekliaus.
Tai panaikins beveik visą nusikalstamumą.
Nėra jokio būdo pertvarkyti šią sistemą į nešališką.
Turime sukurti sistemą, kuri užtikrintų žmonių teises.
Kai produktai ir paslaugos bus laisvai prieinami kiekvienam,
nebereikės kovoti dėl moterų teisių arba juodaodžių teisių,
jos savaime suprantamos taip sutvarkytoje visuomenėje.
Nereikės kurti taisyklių (tokių kaip) „Nevok!",
tokio elgesio nebebūtų.
Aplink centrinį kupolą yra tyrimų centrai.
Centrai, atliekantys darbą,
svarbų visos bendruomenės gerovei.
Judėdami tolyn nuo tyrimų centrų,
pasiekiame pramogų zoną,
kurioje yra teniso kortai ir visi kiti žmonėms reikalingi žaidimai.
Judėdami toliau, pasiekiame gyvenamąjį rajoną.
Visoje teritorijoje gausu upelių, krioklių ir ežerų.
(Pasakotojas) Mes galime užtikrinti platų pasirinkimą unikalių namų bei butų,
kurių išlaikymas nieko nekainuos, jie bus atsparūs ugniai
ir praktiškai atsparūs nepalankioms oro sąlygoms.
Judėdami prie kito sektoriaus, pasiekiame apartamentus.
Kai kurie žmonės nori gyventi apartamentuose,
nes juose įsikūrusios dramos grupės, gimnazijos,
sveikatos priežiūros centrai, stomatologų kabinetai; visa tai - centriniame bokšte.
Manau, kad ateityje žmonės išsikels iš individualių namų
ir įsikurs didesniuose kompleksuose.
Judėdami į išorę, prieiname patalpose vystomą žemės ūkį
arba hidroponikos fermas.
Taip pat yra ir lauko žemės ūkis.
(Pasakotojas) Miestas naudos geriausią švarią technologiją,
derančia su gamta: vėjo, saulės, geoterminės
šilumos koncentratorius, pjezoelektrinę, ***ų, temperatūros pokyčių,
vandenyno šiluminių versmių ir daugelį kitų.
Ateityje didelis pasiekimas energijos gamybos srityje būtų
tunelio arba sausumos tilto per Beringo sąsiaurį pastatymas.
Šios povandeninės struktūros dalį vandenyno srovių
perleidžia per turbinas, kad pagamintų švarios energijos šaltinį.
Naudodamiesi šiais energijos šaltiniais, aprūpintume Žemę švaria energija
ir leistume žmonėms mėgautis labai aukštu gyvenimo lygiu
dar tūkstančius metų.
Nebereikia naudoti aplinką teršiančių angliavandenilių.
Tarša liks praeityje.
Visas transportas bus integruotas
į pasaulinę transporto sistemą.
Judėjimas miestų viduje vyks transvejeriais,
kelionės tarp miestų - vienbėgiais geležinkeliais.
Magnetinės levitacijos traukiniai bus skirti tolimoms kelionėms.
Vardan praktiškumo, šis greitasis magnetinės levitacijos traukinys
sudarytas iš atskirų dalių,
kurios gali būti nukabintos traukiniui judant.
Oro transportas bus įvairių konfigūracijų.
Šis vertikalaus pakilimo ir nusileidimo lėktuvas
naudojamas keleiviams bei kroviniams gabenti.
Prioritetas skiriamas saugumui, o ne pinigų taupymui
ar derėjimuisi dėl žemesnių kainų.
Ši modulinė skraidyklė turi nuimamas dalis,
kurios gali būti greitai pakrautos arba iškrautos.
Dalių skaičius priklauso
nuo gabenamo krovinio kiekio.
Sujungus šias dalis kartu, jas galima skraidinti kaip vientisą vienetą.
Laivai gali tapti plūduriuojančiomis gamyklomis,
kurios gamintų produktus pakeliui į jų kelionės tikslą.
Jie taip pat galėtų būti mokymosi centrais,
kuriais vaikai ir suaugusieji keliautų po pasaulį, mokydamiesi inovatyviai:
ne per netiesiogines studijas, bet iš asmeninės patirties
ir „tikrojo pasaulio“ pažinimo.
Nacionalinėje transporto sistemoje taip pat būtų
vandens keliai, kanalai ir drėkinimo sistemos.
Jie galėtų padėti sumažinti potvynių ir sausrų grėsmę,
netrukdydami žuvų migracijai, veiktų kaip natūralios priešgaisrinės juostos,
ekstriniai vandens šaltiniai, žuvų fermos ir poilsio zonos.
(Roksana Medous) Kai paleisime mokslą ir technologijas
tiesiogiai į socialinę sistemą,
be rinkos, finansų ar patentų sukurtų apribojimų,
galėsime pasiekti labai aukštą gyvenimo lygį
per labai trumpą laiko tarpą.
Tokia visuomenė nenutrūkstamai tobulės,
sparčiai kisdama naujų technologijų, išradimų ir idėjų dėka.
Tai būtų naujai iškilusi visuomenė,
o ne dirbtinai sukurta, kaip šiandieninė.
(Pasakotojas) Įsivaizduokite gyvenimą nepaprastame vandenyno mieste,
padedančiame atstatyti vandenyno aplinką
ir išsprendžiantį gyventojų pertekliaus Žemėje problemą.
Šie miestai jūrose gali veikti kaip universitetai ar tyrimų centrai,
kuriuose studentai mokytųsi jūros mokslų.
Jie galėtų būti naudojami ir jūrų ūkiams, marikultūrai bei kasybai,
išlaikant dinamišką pusiausvyrą su okeanografine aplinka.
Ekonomiškai nepriklausomi miestai jūroje skirtųsi dizainu
priklausomai nuo jų vietos ir paskirties.
Ši povandeninė stebėjimo stotis leistų žmonėms
stebėti jūros gyvenimą natūralioje aplinkoje.
Šios marikultūros bei jūros ūkininkystės sistemos
kultivuoja ir augina žuvis kartu su kitomis jūrinėmis gyvybės formomis,
kad padėtų tenkinti pasaulio gyventojų mitybos poreikius.
Šios struktūros leistų laisvai tekėti vandeniui.
Taip naudojama technologija leistų pasaulio visuomenei pasiekti
socialinę pažangą bei pasaulinio masto rekonstrukcijas
per trumpiausią įmanomą laiką.
Utopija, jei kada ir bus įgyvendinta, mirs, sustabarės,
o tai, apie ką aš kalbu, yra besivystanti kultūra,
arba kitaip - besiformuojanti.
Neturiu idealios visuomenės idėjos. Nežinau, ką tai reiškia.
Bet žinau, kad galime daug daugiau negu turime.
Nesu utopistas. Nesu...humanistas,
kuris norėtų matyti, kaip visi gyvena šiltai ir harmoningai.
Tik žinau, kad jei taip negyvensime, išžudysime vieni kitus
ir sunaikinsime Žemę.
(Pasakotojas) Šis naujas gyvenimo būdas, suteikiantis laisvalaikį bei pramogas,
taip pat stiprintų kiekvieno kūrybiš***ą ir žinias.
Sėkmę matuotume kiekvieno asmeninių tikslų įgyvendinimu,
o ne turto įsigyjimu ar savanaudiškais siekiais.
Išteklių ekonomika ne tik pakeistų mūsų aplinką
ir paverstų ją švaria, praktiška ir malonia,
bet ir sukurtų naują vertybių sistemą,
tinkančią naujoviško požiūrio vizijai ir tikslams.
Kai mokslas ir ištekliai bus prieinami visiems,
žmogaus potencialui nebus ribų.
Kiekvienas galės laisvai užsiimti bet kokia
konstruktyvia veikla, kurią pasirinks, be jokių
ekonominių apribojimų, su kuriais susiduriame šiandien.
Atėjo metas priimti sprendimus,
jei norime iš dabartinės nepritekliaus,
švaistymo ir aplinkos naikinimo kultūros
išsivystyti į darnią visuomenę, kuriai rūpi ekologija ir gausa.
Tauta, neturinti galimos ateities vizijos,
pasmerkta vėl ir vėl kartoti
praeities klaidas.
Nesąžiningai teigiame,
kad žmogus - aukščiausia evoliucijos forma. To mus moko mokykloje.
Žmonės naikina vandenynus, žuvis, atmosferą ir vieni kitus.
Žmogus skrenda virš miesto, paspaudžia mygtuką
ir sudegina visus miestiečius branduoliniais ginklais.
Ar jis - didingiausias gamtos kūrinys? Dar ne!
Mano nuomone. Mūsų dar laukia ilgas kelias.
Žemėje galima sukurti rojų arba nugrimzti į užmarštį,
išnaikinti patys save. Viską nulems ateitis.
Tai, ką jūs padarysite, kad ją sukurtumėte.
(Pasakotojas) Mes galime sukurti pasaulį, kuriame karas ir stygius - tik tolimi prisiminimai.
Tik kai visas mokslas bei technologijos bus naudojama
(ištekliais grįstoje ekonomikoje)
aplinkai saugoti ir visų gerovei kurti,
tik tuomet suprasime, ką reiškia
iš tikrųjų būti civilizuotiems.
Tapkite augančios žmonių bendruomenės dalimi,
kuri siekia, kad „Venus“ projekto tikslai taptų tikrove.
Prisidėkite prie mūsų pastangų pateikti šią pozityvios ateities viziją
platesnei auditorijai ir sukurti pilnametražį filmą.
Visa tai galime pastatyti jau šiandien turimų žinių pagalba.
Žemės paviršiui pakeisti prireiktų 10-ties metų,
per tiek laiko pasaulį paverstume antruoju Edeno sodu.
Rinktis jums. Branduolinio ginklavimosi varžybų kvailumas,
ginklų tobulinimas, pastangos išspręsti problemas politiškai,
išrenkant vieną ar kitą politinę partiją...
Visi politikai paskendę korupcijoje.
Leiskite pakartoti: komunizmas, socializmas,
fašizmas, demokratai, liberalai.
Nėra negrų problemų, lenkų problemų ar žydų problemų,
graikų ar moterų problemų. Visa tai - žmonių problemos!