Tip:
Highlight text to annotate it
X
Ta nuostabi muzika, muzika, kuriai grojant aš pakilau į sceną -
"Dramblių maršas" iš "Aidos" - yra muzika, kurią aš išsirinkau savo laidotuvėms.
(Juokas)
Jūs galite suprasti, kodėl - ji triumfuojanti.
Aš nieko nejausiu, tačiau jei galėčiau,
triumfuočiau vien dėl to, kad gyvenau,
gyvenau šioje puikioje planetoje,
turėjau galimybę suprasti
kažką apie tai, kodėl aš čia išvis atsiradau.
Ar jūs suprantate mano keistą anglišką akcentą?
Kaip ir jus visus, vakar mane sužavėjo gyvūnų pasirodymas.
Robertas Fullas, Fransas Lantingas ir kiti -
jų pademonstruotų dalykų grožis.
Vienintelis netaktas buvo Jeffrey Katzenberg frazė apie mustangus:
"Nuostabiausi šioje Žemėje sukurti Dievo kūriniai".
Dabar jau žinome, kad jis iš tiesų taip negalvojo,
tačiau šioje šalyje šiuo metu negali būti pernelyg atsargus.
(Juokas)
Aš biologas, o šiandienos pagrindinė mūsų temos teorema - dizaino teorija,
Darvino evoliucijos ir natūralios atrankos teorija.
Žinoma, visuose profesionaliuose sluoksniuose ji visuotinai priimta.
Už JAV ribų esančiuose neprofesionaliuose sluoksniuose ji dažniausiai ignoruojama.
O neprofesionaliuose JAV sluoksniuose
ji sukelia tokią priešiškumo ***ą,
(Juokas)
kad galima tvirtinti, jog Amerikos biologai yra karo padėtyje.
Pastaruoju metu šis karas sukėlė tiek rūpesčių,
vienoje valstijoje po kitos buvo keliamos bylos,
taigi aš maniau, jog turiu šia tema pasisakyti.
Jei norite sužinoti, ką aš manau apie patį Darvinizmą,
bijau, kad jums teks pasiskaityti mano knygas,
kurių nerasite greta esančiame knygyne.
(Juokas)
Šiuolaikinėse teismo bylose
dažnai nagrinėjama tariama naujoji kreacionizmo versija,
vadinamasis sumanusis dizainas arba SD.
Neapsigaukite, SD - tai nieko naujo.
Tai tiesiog kitas kreacionizmo vardas.
Aš sąmoningai pavadinčiau tai "perkrikštijimu",
(Juokas)
del taktinių ir politinių priežasčių.
Taip vadinamųjų SD teoretikų argumentai
yra tie patys seni argumentai, kurie jau daug kartų buvo atmesti
nuo Darvino laikų iki šių dienų.
Egzistuoja efektyvi evoliucijos lobistų bendruomenė,
kuri kovoja mokslo pusėje,
o aš bandau padaryti viską, kad jiems padėčiau.
tačiau jie ganėtinai susierzina, kai žmonės, tokie kaip aš, išdrįsta paminėti,
kad mes ne tik evoliucionistai, bet ir ateistai.
Jie mano, kad mes siūbuojame valtį ir tai galima suprasti.
Kreacionistams neturint jokių svarių argumentų savo pozicijoms apginti
dažnai grįžtama prie populiarios, prieš ateizmą nukreiptos fobijos.
Biologijos pamokose mokykite savo vaikus evoliucijos
ir laikui bėgant jie pradės vartoti narkotikus, taps vagimis ir seksualiniais iškrypėliais.
(Juokas)
Iš tiesų, išsilavinę teologai, pradedant Popiežiumi,
tvirtai remia evoliuciją.
Ši Kennetho Millerio knyga "Finding Darwin's God" ("Ieškant Darvino Dievo")
yra viena efektyviausių atakų, nukreiptų prieš sumanųjį dizainą,
apie kurias aš žinau. Ji tampa dar efektyvesnė todėl,
kad ją parašė atsidavęs krikščionis.
Žmones, kaip Kennethas Milleris, galima būtų pavadinti Dievo siųstais pas evoliucionistus,
(Juokas)
nes jie atidengia melą, kad evoliucionizmas, iš tiesų,
yra tas pats, kas ir ateizmas.
Kita vertus, žmonės, kaip aš, siūbuoja valtį.
Tačiau dabar aš norėčiau pasakyti apie kreacionistus ir kažką gero.
To aš dažnai nedarau, todėl klausykite atidžiai.
(Juokas)
Manau, kad jie teisūs dėl vieno dalyko.
Manau, jie teisūs manydami, kad evoliucija
yra iš esmės priešiška religijai.
Aš jau minėjau, kad daugelis atskirų evoliucionistų, pavyzdžiui, Popiežius,
yra dar ir religingi, tačiau manau, kad jie save apgaudinėja.
Manau, kad tikrasis Darvinizmo supratimas
stipriai ėda religingojo tikėjimo šaknis.
Gali nuskambėti, kad aš mėginu pamokslauti apie ateizmą,
todėl norėčiau užtikrinti, kad to nedarysiu.
Tokioje išprususioje auditorijoje, kaip ši,
tai būtų tolygu bažnyčios pamokslui.
Ne, vietoje to, kad aš jus įtikinėčiau,
(Juokas)
noriu jums primygtinai įpiršti kovingą ateizmą.
(Juokas)
(Plojimai)
Tačiau tai pasakyta pernelyg negatyviai.
Jei norėčiau taip daryti, jei būčiau asmuo, kuris stengiasi išsaugoti tikėjimą religija,
labai bijočiau teigiamos evoliucijos mokslo jėgos,
apskritai bet kokio mokslo, bet ypač evoliucijos,
įkvepiančios ir išlaisvinančios, būtent todėl, kad ji ateistiška.
Didžiausia bet kurios biologinio dizaino teorijos problema -
milžiniško gyvų būtybių statistinio netikėtinumo paaiškinimas.
Statistinis netikėtinumas gero dizaino linkme -
tai galima pavadinti ir kitaip - kompleksiškumas.
Standartinis kreacionisto argumentas - kad tėra tik viena. Viskas supaprastinama ir
paimama iš statistinio netikėtinumo.
Gyvos būtybės yra pernelyg sudėtingos, kad atsirastų atsitiktinumo dėka,
todėl jos turi turėti kūrėją.
Toks argumentas, žinoma, yra šūvis sau į koją.
Bet koks, kažką tikrai kompleksiško sukurti gebantis kūrėjas
pats turi būti dar kompleksiškesnis, o tai dar tik pradžia dalykų,
kurių iš jo tikimasi,
pavyzdžiui: nuodėmių atleidimo, santuokų palaiminimo, maldų išklausymo,
musų pusės palaikymo kare,
(Juokas)
mūsų seksualinio gyvenimo smerkimo ir taip toliau.
(Juokas)
Kompleksiškumas yra bet kurios biologijos teorijos sprendžiama problema,
neimąnoma jos išspręsti postuluojant medžiagą, kuri yra dar kompleksiškesnė
ir taip paprastai izoliuoti problemą.
Darviniškoji natūralioji atranka yra pribloškiančiai elegantiška todėl,
kad ji išaiškina kompleksiškumo problemą
pasitelkdama į pagalbą vien tik paprastumą.
Iš esmės, tai pavyksta sudarius nuožulnią plokštumą
laipsningam ir nuosekliam sudėtingumo didėjimui.
Tačiau, noriu akreipti dėmesį, kad
Darvinizmo elegancija yra religiją ardanti
būtent todėl, kad ji tokia elegantiška, tokia šykšti, tokia galinga,
tokia ekonomiškai galinga.
Ji tokia taupi ir tvirta, kaip nuostabus kabantis tiltas.
Dievo teorija nėra tiesiog bloga teorija.
Iš esmės, pasirodo, kad ji tiesiog negali atlikti jai patikėto darbo.
Taigi, grįžtant prie taktikos ir evoliucionizmo lobistų.
Norėčiau įrodyti, kad valties siūbavimas gali būti pats teisingiausias sprendimas.
Mano ataka prieš kreacionizmą yra kitokio pobūdžio nei evoliucionizmo lobistų.
Mano manymu, atakuoti kreacionizmą - reiškia atakuoti visą religiją,
todėl dabar turiu pripažinti, kad egzistuoja didelis tabu
kalbėti dalykus, nukreiptus prieš religiją.
Ir aš tai padarysiu velionio, brangaus draugo, Douglaso Adamso žodžiais,
jei jis niekuomet nedalyvavo TED,
jį būtinai reikėjo pakviesti.
(Richardas Saulas Wurmanas: Jis dalyvavo.)
Ričardas Dawkinsas: Dalyvavo. Puiku. Taip ir maniau.
Jis pradeda šią kalbą, kuri buvo įrašyta juostoje Kembridže,
prieš pat jo mirtį.
Jis pradeda aiškindamas, kaip mokslas veikia bandant hipotezes,
kurios atrodo pažeidžiamos ir paneigiamos. Po to jis tęsia.
Cituoju: "Atrodo, kad religija taip neveikia.
Jos šerdyje yra tam tikros idėjos, kurios vadinamos šventomis.
Tai reiškia, kad egzistuoja idėja ar nuomonė,
apie kurią negalima pasakyti nieko blogo.
Tiesiog negalima. Kodėl ne? Nes negalima.
(Juokas)
Kodėl turi būti visiškai legalu palaikyti respublikonus ar demokratus,
vieną ekonomikos modelį ar kitą, ne "Windows", o "Macintosh",
bet turėti nuomonę, apie tai kaip atsirado visata,
apie tai, kas ją sukūrė - ne, tai jau šventa.
Taigi, mes visi priprantame neginčyti religinių idėjų,
todėl labai įdomu matyti, kiek įsiūčio Ričardas sukelia
kai padaro priešingai". Jis turėjo omenyje mane, ne tą kitą.
"Visi tiesiog absoliučiai dėl to paklaiksta,
nes tokių dalykų sakyti negalima, bet į tai pažvelgus racionaliai,
nėra jokios priežasties, dėl kurios šios idėjos negalėtų būti tokios pat atviros debatams
kaip ir visos kitos. Išskyrus tai, kad mes tarpusavyje kažkaip susitarėme,
kad jos neturėtų būti". Tai Douglaso citatos pabaiga.
Mano akimis, ne tik mokslas ardo religiją,
bet ir religija ardo mokslą.
Ji moko žmones pasitenkinti trivialiais, antgamtiškais, netikrais paaiškinimais,
apakina juos ir neleidžia matyti nuostabių, tikrų paaiškinimų, kurie mums pasiekiami.
Ji moko mus primti autoritetą, apsireiškimą ir tikėjimą,
o ne visuomet reikalauti įrodymų.
Tai Douglasas Adamsas, nuostabus paveikslas iš jo knygos "Paskutinė galimybė pamatyti".
Čia yra tipiškas mokslinis žurnalas, ketvirčio Biologijos apžvalga.
Kaip kviestinis redaktorius aš iškelsiu
specifinę problemą klausimu "Ar asteroidas buvo dinozaurų išnykimo priežastis?"
Pirmasis straipsnis - tai standartinis mokslinis straipsnis,
pateikiantis įrodymus: "Iridžio sluoksnis K-T riboje,
senovinis kalio - argono krateris Jukatane,
rodo, kad asteroidas buvo dinozaurų išnykimo priežastis".
Tobulai tvarkingas mokslinis straipsnis.
Dabar kitas: "Karališkosios bendruomenės prezidentas,
remdamasis giliu vidiniu įsitikinimu, užtikrino" -- (Juokas) --
"... kad asteroidas buvo dinozaurų išnykimo priežastis".
(Juokas)
"Profesoriui Huxtanui buvo privačiai atskleista,
kad asteroidas buvo dinozaurų išnykimo priežastis".
(Juokas)
"Profesorius Hordlėjus buvo auklėjamas taip,
kad turėtų visišką ir nepajudinamą tikėjimą"
(Juokas)
"... kad asteroidas buvo dinozaurų išnykimo priežastis".
"Profesorius Hawkinsas paskelbė oficialią dogmą,
įpareigojančią visus lojalius Hawkinsistus manyti,
kad asteroidas buvo dinozaurų išnykimo priežastis".
(Juokas)
Žinoma, tai neįmanoma.
Bet įsivaizduokite,
(Plojimai)
1987 metais Džordžo Bušo vyresniojo reporteris paklausė,
ar jis pripažįsta, kad Amerikiečiai ateistai
yra tokie patys piliečiai ir patriotai.
Pono Bušo atsakymas tapo žinomu ne iš geriausios pusės.
"Ne, nežinau ar ateistus reiktų laikytu piliečiais,
jų nereiktų laikyti ir patriotais.
Tai viena Dievo tauta".
Bušo fanatizmas nebuvo atskira klaida,
akimirką leptelta iš širdies, o vėliau atsiimta.
Jis gynė šią poziciją pakartotinų prašymų paaiškinti ar atsiimti metu.
Jis iš tiesu taip manė.
Be to, jis žinojo, kad jo rinkimų rezultatams tai nepakenks, netgi priešingai.
Demokratai, taip pat ir Respulikonai demonstruoja savo religingumą
norėdami laimėti rinkimus. Abi partijos iškelia vienos Dievo tautos idėją.
Ką būtų sakęs Tomas Džefersonas?
Beje, dažniausiai aš labai nesididžiuoju tuo, kad esu britas,
bet neįmanoma susilaikyti nuo palyginimo.
(Plojimai)
Kas yra ateistas praktiškai?
Ateistas yra asmuo, kuris apie Jahvę
mano tą patį, ką kiekvienas doras krikščionis mano apie Torą, Baalą ar auksinį veršį.
Jau buvo paminėta, daugelio dievų, kuriais žmonija tikėjo, atveju
mes visi esame ateistai. Tiesiog kai kurie iš mūsų eina vienu dievu toliau.
(Juokas)
(Plojimai)
Kaip beapibrėžtume ateizmą, tai tam tikras akademinis požiūris,
kurį asmuo gali turėti be grėsmės būti apšauktu
nepatriotišku, nerenkamu, nepilietišku.
Nepaisant to, neįmanoma paneigti fakto, kad viešai prisipažinti esant ateistu
yra tas pats, kad prisistatyti esant ponu Hitleriu ar ponia Belzebube.
Visa tai kyla iš manymo, kad ateistai
yra kažkokia keista, ekscentriška mažuma.
Natalie Angier "New Yorker" parašė liūdnoką straipsnį,
kuriame ji atskleidė kaip vieniša ji jaučiasi būdama ateiste.
Ji aiškiai jaučiasi esanti puolamoje mažumoje,
bet kaip iš tiesų Amerikos ateistai atrodo statistiškai?
Paskutinis tyrimas tampa labai padrąsinančiu skaitiniu.
Žinoma, krikščionybė atsikanda didelį liūto kąsnį
iš populiacijos, skaičius siekia beveik 160 milijonų.
Bet kas, manote, yra antra pagal dydį grupė,
ženkliai lenkianti žydus (2,8 milijono), musulmonus (1,1 milijono),
ir induistus, budistus, ir visas kitas religijas sudėjus kartu?
Antra pagal dydį grupė, ją sudaro beveik 30 milijonų,
yra apibūdinta kaip nereligingieji arba pasaulietiškieji.
Neįmanoma nustoti stebėtis, kodėl balsų ieškantys politikai
yra taip akivaizdžiai įbauginti, pavyzdžiui, žydų lobistų jėgos.
Atrodo, kad Izraelio valstybė skolinga savo egzistenciją
JAV žydų balsams, o tuo pat metu
nereligingieji pasiunčiami į politinę užmarštį.
Šie nereligingieji, pasaulietiškieji balsuotojai, jei juos tinkamai mobilizuotų,
būtų devyniskart didesė jėga nei žydų balsuotojai.
Taigi, kodėl ši ženklesnė mažuma
nesiima veiksmų ir nerodo savo politinių raumenų?
Tai tiek apie kiekybę. O kaip kokybė?
Ar egzistuoja koreliacija, teigiama ar neigiama,
tarp intelekto ir tendencijos būti religingam?
(Juokas)
Mano cituotame tyrime, kurį atliko ARIS,
duomenys neišskaidyti pagal socioekonominę padėtį ar išsilavinimą,
IQ ar ką kitą.
Tačiau remiantis nesenai Mensa žurnale paskelbtu Paulo G. Bello straipsniu,
galima rasti šiokių tokių duomenų.
Mensa, kaip jūs žinote, yra tarptautinė
žmonių su itin aukštu IQ organizacija.
Ir remdamasis literatūros metaanalize
Bellas daro išvadą, aš cituoju: "Iš 43 tyrimų, atliktų nuo 1927 metų,
tiriant tarpusavio priklausomybę tarp religinių įsitikinimų ir asmens intelekto ar išsilavinimo lygmens,
visų, išskyrus keturis, rezultatai atskleidė atvirkštinę priklausomybę.
Tai reiškia, kad augant asmens intelektui ar išsilavinimo lygiui,
mažėja tikimybė, kad tas asmuo bus religingas".
Tiesa sakant, aš nemačiau tų 42 originalių tyrimų, aš negaliu komentuoti šios metaanalizės,
tačiau norėčiau matyti daugiau šia kryptimi atliekamų tyrimų.
Ir aš žinau, kad jie atliekami, taigi, jei galėčiau šiek tiek nukrypti.
Šioje auditorijoje yra žmonių,
kurie, ieškodami atsakymo į šį klausimą, galėtų lengvai finansuoti didelės apimties tyrimą.
Taigi aš iškeliu šį siūlymą, už tiek, kiek jis vertas.
Bet leiskite man pademonstruoti šiek tiek duomenų,
kurie buvo tinkamai paskelbti ir išanalizuoti.
Jie apie viena specifinę grupę, konkrečiau - aukščiausio lygio mokslininkus.
1998 metais Larsonas ir Withamas
apklausė JAV mokslininkų grietinėlę,
tuos, kurie buvo pagerbti Nacionalinės Mokslų Akademijos rinkimuose.
Šioje rinktinėje grupėje
tikėjimas asmeniniu Dievu krito iki stulbinančių septynių procentų.
Apie 20 procentų buvo agnostikai, o likusiąją dalį galima drąsiai vadinti ateistais.
Panašūs rodikliai gauti ir tikėjimo asmens nemirtingumu tema.
Tarp biologų rodikliai dar žemesni -
tik 5,5 procento tiki Dievu. Fizikų tarpe - 7,5 procento.
Nemačiau atitinkamų duomenų iš kitų sričių mokslų,
kaip pavyzdžiui, istorijos ar filosofijos,
tačiau būčiau nustebęs, jei jie skirtųsi.
Taigi mes atsidūrėme tikrai išskirtinėje situacijoje -
skirtumas tarp JAV inteligentijos
ir JAV elektorato - groteskiškas.
Filosofinis požiūris apie visatos prigimtį,
kurio laikosi daugelis iš JAV mokslininkų elito
ir tikriausiai dauguma bendrosios inteligentijos,
yra toks atgrasus JAV elektoratui,
kad joks liaudies rinkimuose dalyvaujantis kandidatas nedrįsta jo patvirtinti viešai.
Jei aš teisus, tai reiškia, kad aukščiausios pareigos
galingiausioje pasaulio šalyje
yra užtvertos žmonėms, inteligentijai, kuri yra geriausiai joms kvalifikuota,
nebent ji yra pasiruošusi meluoti apie savo įsitikinimus.
Tiesiai šviesiai, galimybės JAV politikoje
yra smarkiai ribotos tiems,
kurie yra ir protingi, ir nuoširdūs.
(Plojimai)
Aš nesu šios šalies pilietis, todėl tikiuosi, kad nebus nepakenčiama,
jei pasakysiu, kad reikia kažko imtis.
(Juokas)
Ir aš jau užsiminiau apie tai, kas yra tas kažkas.
Remiantis tuo, ką mačiau TED, manyčiau, kad tai galėtų būti ideali vieta tam pradėti.
Vėlgi, bijau, kad tai kainuos pinigus.
Mums reikia sąmoningumą skatinančios,
parodomosios kampanijos apie JAV ateistus.
(Juokas)
Tai galėtų būti panašu į homoseksualų organizuotą kampaniją,
kuri vyko prieš kelis metus.
Nors, gink Dieve, mes neturėtume viešai versti žmonių eiti į viešumą
prieš jų valią.
Daugeliu atveju, savanoriškai viešai pasirodantys žmonės
padės sunaikinti mitą, kad su ateistais kažkas negerai.
Jie pademonstruos,
kad yra priešingai, kad ateistai dažniausiai yra žmonės,
kurie gali būti tinkamais pavyzdžiais jūsų vaikams.
Žmonės, kuriuos reklamos agentas galėtų panaudoti rekomenduojant produktą.
Tokie žmonės, kurie sėdi šioje patalpoje.
Turėtų susidaryti sniego kamuolio efektas, pozityvus grįžtamasis ryšys,
kuo daugiau vardų bus, tuo daugiau jų prisijungs.
Galėtų vykti nelinijiniai, ribiniai efektai.
Pasiekus kritinę masę
prasideda staigus verbavimo pagreitėjimas.
Ir vėl, tam prireiks pinigų.
Įtariu, kad žodis "ateistas", pats savaime,
yra ar lieka klūtimi,
kuri yra žymiai didesnė, nei manoma, bei kliūtimi žmonėms,
kurie galėtų būti laimingi, tai demonstruodami atvirai.
Taigi, kokie kiti žodžiai galėtų būti panaudoti palengvinant kelią,
sutepant ratus, pasaldinant? Pats Darvinas mėgo "agnostiką".
Ne tik dėl lojalumo savo draugui Haksliui, kuris sugalvojo šį terminą.
Darvinas teigė: "Aš niekuomet nebuvau tas ateistas,
kuris neigia Dievo egzistenciją.
Manau, labiausiai mano proto būklei
apibrėžti tiktų agnostikas".
Netikėtai jį netgi pradėjo erzinti Edwardas Avelingas.
Avelingas buvo kovingas ateistas,
kuriam nepavyko Darvino įtikinti
priimti jo knygos apie ateizmą dedikacijos.
Dėl ko kilo neįtikėtinas mitas,
kad Karlas Marksas bandė dedikuoti "Kapitalą" Darvinui,
nors to nebuvo. Iš tiesu, tai darė Edwardas Avelingas.
Nutiko taip, kad Avelingo meilužė buvo Markso dukra,
mirus Darvinui ir Marksui,
Markso dokumentai susimaišė su Avelingo,
o Darvino laiško, kuriame rašyta: "Brangus pone, labai Jums ačiū,
bet nenoriu, kad savo knygą dedikuotumėte man",
adresatu klaidingai palaikytas Marksas,
dėl ko ir kilo visas šis mitas, apie kurį greičiausiai girdėjote.
Tai tarsi šiuolaikinis mitas,
kad Marksas bandė dedikuoti "Kapitalą" Darvinui.
Bet kuriuo atveju tai buvo Avelingas. Jiems susitikus Darvinas paklausė Avelingo:
"Kodėl jūs save vadinate ateistais?"
"Agnostikas", atsakė Avelingas, "tai tiesiog pagarbus ateistas,
o ateistas, tai tiesiog agresyvus agnostikas".
Darvinas pasiskundė: "Bet kam būti tokiu agresyviu?"
Darvinas manė, kad ateizmas gali pasitarnauti inteligentijai ir jai tikti,
tačiau eiliniams žmonėms jis būtų "neperprantamas".
O tai, žinoma, yra mūsų senas pažįstamas "nesiūbuok valties" argumentas.
Neužfiksuota, ar Avelingas liepė Darvinui nusileisti iš padebesų.
(Juokas)
Bet kuriuo atveju, tai buvo daugiau, nei prieš šimtą metų.
Manau, kad nuo to laiko mes šiek tiek suaugome.
Vienas draugas, inteligentiškas, nuo tikėjimo atsimetęs žydas,
kuriam atsitiktinai, dėl kultūrinio solidarumo,
teko stebėti šabą,
apibūdina save kaip "dantukų fėjos agnostiką".
Jis savęs nevadina ateistu,
nes, iš esmės, neįmanoma įrodyti nebuvimo,
tačiau agnostikas, iš esmės, perša mintį, kad Dievo egzistencijos
galimybė yra tokia pat, kaip ir jo neegzistavimo galimybė.
Taigi, mano draugas yra griežtas agnostikas dantukų fėjos atveju,
tačiau tai nelabai tikėtina, argi ne? Kaip Dievas.
Todėl ir atsirado frazė "dantukų fėjos agnostikas".
Bertrandas Russelas tą pačią mintį išreiškė
panaudodamas hipotetinį, Marso orbitoje skriejantį arbatinuką.
Galima būti griežtu agnostiku
dėl to, ar Marso orbitoje yra arbatinukas,
tačiau tai dar nereiškia, kad jo egzistavimo galimybę
prilyginate jo neegzistavimo galimybei.
Dalykų, dėl kurių galima būti griežtu agnostiku, sąrašas
nesustoja ties dantukų fėjomis ir arbatinukais. Jis begalinis.
Jei norite tikėti vienu iš jų,
vienaragiais, dantukų fėjomis, arbatinukais ar Jahve,
jūsų atsakomybė pasakyti - kodėl.
Mes neprivalome atsakyti, kodėl mes netikime.
Mes, ateistai, esame ir "fėjistai" ir "arbatinukistai".
(Juokas)
Bet mes nesivarginame to sakyti,
todėl mano draugas ir naudoja "dantukų fėjos agnostiką",
apibrėždamas tą, kurį daugelis žmonių pavadintu ateistu.
Tačiau, jei norime į viešumą pritraukti žmones, širdies gilumoje besijaučiančiais ateistais,
mums prireiks rasti kažką geresnio
savo vėliavai, nei dantukų fėjos ar arbatinuko agnostiką.
O kaip humanistas?
Šis turi privalumą - pasaulinį puikiai organizuotų asociacijų tinklą ir
žurnalus bei kitus egzistuojančius dalykus.
Dėl jo man kyla tik viena problema - jo akivaizdus antropocentrizmas.
Vienas iš dalykų, kurių mes išmokome iš Darvino
yra tai, kad žmonių rūšis tėra viena iš
milijono daugiau ar mažiau giminingų.
Yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui, natūralistas.
Bėt dėl to taip pat kyla problemų ir sąmyšio,
nes Darvinas būtų manęs, kad natūralistas
yra, žinoma, antgamtinio (supernatūralisto) priešingybė.
Kartais naudojama ir taip.
Darvinas, žinoma, buvo natūralistas, tačiau, manau, yra žmonių,
kurie tai supainiotų su kita natūralizmo reikšme ir
palaikytų tai nudizmu.
(Juokas)
Tokie žmonės galėtų būti panašūs į Britišką linčiavimo minią,
kuri pastaraisiais metais užpuolė pediatrą, per klaidą jį palaikę pedofilu.
(Juokas)
Manau, iš visų ateistui esančių alternatyvų, geriausia paprasčiausiai nonteistas.
Ji neturi stiprios kanotacijos, kad Dievo iš tikrųjų nėra,
todėl ją drąsiai galėtų naudoti arbatinuko ar dantukų fėjos agnostikai.
Tai visiškai suderinama su fizikų Dievu.
Kai žmonės -- kai ateistai,
kaip Styvenas Hawkingas ir Albertas Einšteinas naudojo žodį "Dievas",
jie jį, žinoma, naudojo kaip metaforinę išraišką,
norėdami išreikšti tą gilią, paslaptingą fizikos dalį, kurios mes dar neperpratome.
Nonteistas visa tai atspindi, tačiau ne taip kaip ateistas,
nesukelia tokių pačių, fobinių, isterinių reakcijų.
Bet, aš manau, tikroji alternatyva
yra kovoti su žodžio "ateizmas" keliamais sunkumais,
būtent todėl, kad tai - tabu žodis,
keliantis isteriškos fobijos bangas.
Su žodžiu "ateistas" gali būti sunkiau pasiekti kritinę masę,
nei su žodžiu "nonteistas",
ar kitu nekonfrontuojančiu žodžiu.
Bet jei pasiektume tai su tuo baisiu žodžiu "ateistas",
politinis poveikis būtų dar didesnis.
Jau minėjau, kad jei būčiau religingas, labai bijočiau evoliucijos. Eičiau dar toliau.
Apskritai bijočiau tinkamai suprantamo mokslo.
Todėl, kad mokslinė pasaulėžiūra
yra žymiai įdomesnė, labiau poetiška,
labiau perpildyta grynos nuostabos nei tai,
ką gali pasiūlyti skurdumo užpultas religinės vaizduotės arsenalas.
Kaip Karlas Saganas, dar vienas nesenai miręs herojus, pasakė:
"Kodėl yra taip, kad praktiškai nė viena didžioji religija nepažvelgė į mokslą
ir nepasakė - tai geriau, nei mes manėme!
Visata žymiai didesnė, nei mums sakė pranašas,
didingesnė, subtilesnė, elegantiškesnė? Vietoje to jie sako - ne, ne, ne!
Mano Dievas yra mažas, aš noriu, kad jis toks ir liktų.
Religija, sena ar nauja,
pabrėžianti visatos didingumą,
atrastą modernaus mokslo,
galėtų rasti naujų nuolankumo ir pagarbumo išteklių,
prie kurių vargiai prisiliečia įprastiniai tikėjimai".
Čia elitinė auditorija,
todėl manau, kad iš jūsų religingi apie dešimt procentų.
Daugelis iš jūsų turbūt pritariate mūsų mandagiam kultūriniam įsitikinimui, kad religiją reiktų gerbti,
bet, įtariu, kad nemaža dalis
paslapčiomis nekenčia religijos taip pat, kaip ir aš.
(Juokas)
Jei jūs vienas iš jų, žinoma, daugelis iš jūsų galbūt ir nėra,
bet jei jūs vienas iš jų, prašau jūsų nustoti būti mandagiam,
išeikite ir tai pasakykite. Jei netyčia jūs dar ir turtingas,
pamąstykite apie tai, kokiais būdais galėtumėte tai pakeisti.
Šios šalies religijos lobistus
stipriai finansuoja fondai, jau nekalbant apie visas mokesčių išimtis,
fondai, kaip Templeton Fondas ir Discovery Institutas.
Norint žengti į priekį mums reikia anti-Templeton.
Jei mano knygas pirktų taip pat, kaip Styveno Hawkingo,
o ne kaip Ričardo Dawkinso, aš tai padaryčiau pats.
Žmonės visuomet klausia, "Kaip rugsėjo 11-oji pakeitė tave?".
Na, manąjį ji pakeitė taip.
Nustokime būti tokie prakeiktai pagarbūs.
Labai jums ačiū.
(Plojimai)