Tip:
Highlight text to annotate it
X
Visiems, kurie sako, kad judėjimas,
revoliucija baigėsi,
reikėtų pamatyti, kas vyksta čia,
nes man visai nepanašu, kad viskas baigėsi.
1971 m. gruodžio 10 d.
Mičiganas.
Tai lyg sapnas
matyti 15000 žmonių vienoje vietoje,
reikalaujančių laisvės
Džonui Sinkleriui.
Man grėsė
nuo 9 su puseiki 10 metų nelaisvės
1969m. liepą
už tai, kad daviau dvi marihuanos suktines
persirengusiai policijos pareigūnei.
Visą šį laiką Džonas Sinkleris
buvo kalėjime,
nes protestavo
prieš valdžią.
Nors vyriausybėatakavo
Hirosimą pustrėčio karto per savaitę,
kiekvieną savaitę nuo 1969 m. liepos,
kol Džonas kalėjo,
visą tą laiką
Ričardas Niksonas skelbė:
"Karas artėja į pabaigą."
Mes surengėme šį koncertą,
apie jį buvo paskelbta
visose valstijose.
Tai buvo didžiausias įvykis, kada nors
vykęs Mičigane.
Stevie Wonder, Bob Seger,
Rennie Davis, Jerry Rubin,
Bobby Seale
iš "Black Panthers".
Visomis galiomis dėl žmonių.
Labai ačiū.
Dabar.
Visas jėgas dėl žmonių.
Scena turėjo
išlaikyti didelį krūvį.
"Jei mums pavyks,
šis koncertas bus milžiniškas..."
O tuometJerry Rubin pakvietė
John Lennon ir Yoko Ono
ateiti ir padainuoti
mūsų koncerte.
Neturėjome net įtarimo,
kad ten bus FTB agentai,
įsimaišę tarp žiūrovų,
ir nurašinės dainų žodžius.
Štai nuo ko FTB agentai
pradėjo stebėti
John'o ir Yoko
daromą įtaką žmonėms.
Įtaka sustiprėjo ypač
Niksono valdymo metu,
kuris prasidėjo 1968 m.
ir jie paranojiškas bijojo jo
pasekėjų, kurie
pasipriešino kultūrinimui,
priešinosi valdininkijai, karui,
o, žinoma, John Lennon
strimgalviais pasinėrė į tą veiklą,
Jei kas nors iš šou verslo
ateidavo ir dalyvaudavo
politiniam sambūry,
tai buvo pateikiama kaip kažkokia
labai didelė,
asmeninė auką,
ar net asmeninė rizika.
Žinoma, jie bijojo to, ką tokia įtakinga asmenybė,
kaip John Lennon, reprezentavo.
Bet kuris, kuris dainuoja apie meilę,
harmoniją ir gyvenimą,
yra pavojingas tam, kuris
dainuoja apie mirtį,
žudynes ir vergystę.
Jis draugavo su
daugybe žmonių,
kuriuos mūsų valdžia
norėjo įkišti į kalėjimą,
Jis buvo labai plataus profilio asmenybė,
tad jo veikla
buvo stebima.
Manau, kad jienorėjo
įbauginti mane,
ir aš bijojau, paranojiškai bijojau.
Jis buvo įsitikinęs, kad visų jo telefoninių pokalbių
yra klausomasi.
Jis šventai tikėjo, kad jį šnipinėja
po visą Niujorką,
Jis manė, kas draugai, kuriuos
jis manė esant draugais,
buvo slapti informatoriai iš skirtingų
intelektualų bendruomenių.
Mes buvome tiesiog šokiruoti
ir tikrai išsigandę,
Dar vienas Sinklerio vadavimo
efektas
dar papildomai
sukėlė nerimą FTB.
John'ui Mitchell'ui, Haldeman'ui,
Ehrlichman'ui, ir Nixo'uin
vis tai kėlė grėsmę,
ir reikėjo kažką
daryti,
kad būtų neutralizuotas John'as Lennon'as.
JUNGTlNĖS AMERlKOS VALSTlJOS
PRlEŠ DŽONĄ LENONĄ
Vaikystė buvo kažkas,
ko...
jis negalėjo pamiršti.
Jis visą laiką ten sugrįždavo.
O naktį,
kai mes atsiguldavome,
jis kalbėdavo apie ją,
apie savo mamą,
Ypač apie mamą.
Jis buvo našlaitis, tikrai.
Jo atsisakė
tėvas,
o nepaisant visų savo tikslų
ir ketinimų,
jį apleido ir motina.
Ar galite įsivaizduoti, kaip augti
suvokiant, kad nei
mamai, nei tėvui
tu iš tiesų nereikalingas?
Taigi, nieko keisto,
kad jis pasuko maištininko keliu.
Kilus iš darbininkų klasės
tai buvo natūralu.
Žinau, man buvo įskiepyta nekęsti
ir bijoti policijos,
nekęsti ir bijoti privilegijuotųjų,
ir kovoti su jais.
Jis buvo pasiruošęs ginčytis
su bet kuo, kas bandytųjam aiškinti,
kaip gyventi ir ką daryti,
kada kalbėti,
o kada tylėti.
Aš nuolat prisidirbdavau bėdų.
lš visų mokyklų, kurias lankiau,
buvau išmestas.
Viskas, į kąįsiveldavau,
pridarydavo man problemų,
taigi, aš nuolat
atsitrenkdavai į sieną,
Čia Doug'as Layton'as
ir Tommy's Charles'as.
Primename, kad mūsų ir Beatle fantastiškas
boikotas vis dar tęsiasi.
Mes turime nepamiršti,
ką pasakė Beatles.
Beatles išspausdino pranešimą
visuose laikraščiuose,
kad jie populiaresni
už patį Jėzų.
lš ties aš...
Aš atkreipiau dėmesį į tą faktą,
o tai buvo užuominaAnglijai,
kad tuomet mūsų įtakajaunimui
buvo stipresnė nei
Jėzaus ar religijos.
Aš nesiginčijau
ir neneigiau jų.
Aš tiesiog pasakiau tai.
Aš mąsčiau paprastai, rėmiausi
statistika ir faktais,
jo tvirtinimas nėra teisingas.
Nėra nei vieno, kuris
būtų populiaresnis už Jėzų.
Aš tikrai nemaniau, kad
visi galvoja taip, kaip aš.
Aš nesu nusistatęs prieš Kristų,
prieš religiją,
ar prieš Dievą,
Daugybė žmonių stato šventoves
Kristaus garbei,
o ką žmonės
nuveikė dėl Beatles?
Ką jiepadarė dėl mūsų?
Aš nesakau, kad mes esame
geresni ar didingesni
ar kad prilygstam Jėzaus Kristaus
asmenybei
ar Dievui,
ar dar kažkam.
Aš tik pasakiau, ką pasakiau,
ir tai buvo neteisinga,
arba buvo suprasta neteisingai.
O štai dabar visa tai.
Mes siūlome tau paimti
Beatleįrašų,
nuotraukų ir suvenyrų,
kad galėtume
pateikti įrodymų
per Beatles naktinį
pasirodymą Memfyje.
Rugpjūčio 19 d.,
jie bus sunaikinti
milžiniškame viešame lauže.
Ta vieta greitai bus paskelbta.
Mums nesvarbūs žmonės,
kuriems nepatinka mūsų įrašai,
ar nepatinka tai, kaip mes atrodome,
ar ką šnekame.
Jie turi teisę nemėgti mūsų,
o mes turime teisę neturėti su jais nieko
bendro, jei mes to nenorime,
ir visai jų nepaisyti.
Mes visi turime
savo teises, tiesa?
Aišku, Lennon'as
pamąstė
apie tas svaiginančias
populiarumo aukštumas, bet
tai jau nebuvo
jų gyvenimo tikslas.
Lennon'as iš tikro
labiau norėjo
užimti kritiko poziciją,
maištininko poziciją,
Tai, manau,
buvo kelio pradžia,
kuriuo pasuko
Lennon'as ir kuris
nuvėdė jį
tiesiai priekonflikto
su Niksono administracija,
įvykusio po 6 metų.
Manau, kad 60-iėji
parodė mums galimybes
ir atsakomybę, kurias visi turėjome.
Tai buvo atsakymas.
Suteikė mums
galimybės žybsnį.
Mes ketinome įtikinti
komunistus,
kad mūsų negali įveikti
armijos pajėgos
ar galinga karinė jėga.
Šiandien aš įsakiau Vietnamo
Mobiliajai Oro divizijai
ir būtinoms kitoms pajėgoms,
kurios papildys mūsų
kovotojų gretas
nuo 75 000 iki 125 000 žmonių
beveik tuoj pat.
Aš įstojau į
Aukštąją Jūrų pėstininkų mokyklą
1964 m. rugsėjį,
ir užsirašiau savanoriu
vykti į Vietnamą,
Jie nebūtų radę išsiųsti nei vieno
už mane labiau pasišventusio žmogaus.
Jie negalėjo išsiųsti
nei vieno, kuris būtų pasiruošęs
klausyti jų nurodymų
ištikimiau nei aš.
Kai su pagrindiniu savo buriu
žygiavome per atvirą vietovę,
manesužeidė į petį.
Kulka pervėrėmano dešinį plautį
ir jį sumaitojo,
tada pasiekus stuburą,
suknežino ir jį.
Todėl buvau paralyžuota
apatinė mano kūno dalis.
Vietnamas sunkiai pernešė karą
dar ir dėl populiacijos dydžio.
Jie neturėjo 9/11 mln., kiek turėjomemes.
Jie neturėjo Pearl Harbor'o.
Jie neturėjo
motyvacijos,
kuri būtų paskatinusi kovoti
ir išugdžiusi patriotizmą,
Tai buvo nepopuliarus karas,
ir jis darėsi dar nepopuliaresnis,
nes labai užsitęsė,
o žmonės vis stipriau
abejojo,
ar jis turi kokį nors realų tikslą,
Apie 2 milijonus vietnamiečių
žuvo konflikto metu.
Karas nešlovino gyvenimo, laisvės,
ir laimės ieškojimo siekių.
2, 3, 4!
Mes nenorimekovoti
jūsų kare!
1, 2, 3, 4!
Mes nenorime
kariauti jūsų karo!
Kilo didžiulis sąmyšis,
kuriame didelęrolę suvaidino jaunimas
visais atžvilgiais.
Žmonės, kurie anksčiau normaliomis sąlygomis
būtų buvęapatiški,
nuolankūs ir pasyvūs,
dabar rimtai įsitraukė
į politinius žaidimus.
Spaudžiami savo pačių reikalavimų,
jie ragino ką nors daryti.
Šiameprotestų amžiuje,
vienas iš naujausių
atradimų buvo 4000 londoniečių,
viešai pasmerkusių Britaniją
už paramą JAV dėl veiksmų Vietname.
Kilo keletas
nėdidelių peštynių, bet nieko nesuėmė.
Demonstrantai sustojo
šalia
Ministro pirmininko Vilsono
namo Dauning gatvėje.
Visa kultūrabuvo
radikaliai keitėsi.
Susiklosčius tokiai atmosferai,
Beatles
buvo priversti
susirūpinti pasauliu.
Ar galėčiau užduoti
jums klausimų?
Pavyzdžiui, Amerikoje žmonės vis tebeklausinėja
jūsų apie Vietnamą,
Ar verta?
Atrodytų truputį kvaila būti Amerikoje
ir net neužsiminti apie Vietnamą,
lyg nieko nebūtų įvykę,
Bet kodėl jie turėtų jūsų apie tai klausinėti?
Jūs esate žymūs menininkai.
Todėl...
Todėl, kad amerikiėčiai
visada klausia šou verslo atstovų,
ką jie galvoja apie tąir aną...
Britai, suprantat...
"Šou verslas"
suprantat, kaip yra.
Bet aš turėjau omeny, kad jūs turėjote...
Tiesiog negalima
nekalbėti apie tai,
kas vykstapasaulyje,
kol esi vienuolis.
Atleiskite, vienuoliai,
nenorėjau įžeisti.
Norėjau pasakyti, iš tiesų...
Jūs turite suprasti
vieną dalyką,
kurio žmonės niekaip nesupranta
apieJohn'ą,
Jo sumanyti procesai
buvo kintantys.
Jis išgyveno evoliucijos
procesą.
Mūsų visuomenė
lekia paskui nepakaltinamus žmones,
iškeliančius "nenormalius" siekius.
Jei kas nors gali užfiksuoti popieriuje,
ką mūsų
ir Amerikos vyriausybės,
taip pat
Rusijos ir Kinijos...
Ką iš tikrųjų jos
bando daryti.
O kaip jie mano,
kaip jie tai daro.
Aš labai norėčiau sužinoti,
kąjie mano darą.
Aš manau, kad jie visi yra psichiškai nesveiki.
Aš privalau būti nuošaly šios beprotystės,
kad galėčiau pareikšti,
jog tai yra beprotystė.
Jis buvo susiliejęs su pasauliu.
Pasaulyje vykstanti kaita
keitė ir jį.
O tadą, žinot,
įvyko kai kas
tikrai dramatiško.
Labai sudėtinga apibūdinti Yoko,
nes ji išties unikali.
Ji buvo buvo
pakankamai gerai žinoma
kaip konceptuali menininkė.
lš tikro tai ji vadino savo "kūrybą"
"Minčių muzika".
Savo menu
Aš visada norėjau
įkvėpti žmones
ir išjudinti taip,
kad jie pabustų.
Kartą ji man pasakė:
"Jei pusė žmonių neatsikeltų ir neišeitų,
vadinasi, aš neviską atlikau teisingai."
Nes ji tikrai
norėjo paveikti žmones,
o veikiami žmonės
kartais labai nuliūsta,
jei jų nepriverčia pažinti
savo jausmų.
Ji netikėtai priversdavo juos ką nors pajusti.
Tadajie supykdavo,
jie supykdavo ant jos,
kad ji privertė juos kažkąpajusti.
Aš visada svajojau apie susitikimą
su menininke.
Kaip įsimylėčiau
ją ir visatai,
ypač iš meno mokyklos,
suprantat?
O tada mes susitikome,
kalbėjomės,
ir net nežinau,
kaip viskas nutiko.
Tu tiesiog supratai, kad ji žino
viską, kąir aš,
ir turbūt dar daugiau,
bet tai gimdavo
moters galvoje.
Atrodė lyg parbloškia mane.
Aš manau, kad kai jis
sutiko Yoko,
jis atrado dar vieną, neišgirstą savo balsą,
Yoko suteikė John'ui jausmą
ar tikėjimą, kad jis gali
sakyti ir daryti,
kątik jis nori pasakyti ar padaryti
nieko neatsiprašinėdamas.
Mes kirtome
vienas kito laukus,
kaip žmonės persikelia
iš kaimo į centrą.
Taip mes perėjome
nuo avangardo lauko
iki roko ir rokenrolo laukų.
Mes stengėmės surasti tai,
kas būtų įdomu mums abiems.
Mus abu jaudino
stimuliavo
įvairiausi potyriai.
Mes atėjome iš visiškai
skirtingų plotmių,
tačiau mes buvome labai panašūs
tuo požiūriu,
kad abu buvome totaliai,
pašėlusiai maištingi žmonės.
Ką jie daro?
Ta japonų ragana
padarė jį pamišėliu,
jis padūko.
Bet viskas, ką ji darė, tai stengėsi
beprotiškąją mano pusę
atskleisti dar labiau.
Buvo tikrai šaunu
sutikti kažką kitą,
kuris būtų toks pat keistuolis,
kaip ir tu pats, supranti?
Tai buvo kažkas.
Ar norėtum išlįsti?
Ne.
Kodėl ne?
Nes tai bendravimas...
Tai totali komunikacija.
Ar nemanai, kad tai ką jūs darote, jau truputį
išėję iš mados?
Ar manote, kad nemadinga
būti pasislėpus maiše?
Kas tai?
Tai totali komunikacija.
Kas tai yra "totali komunikacija"?
John'o Lennon'o
ir Yoko Ono atradimas, ar tai...
Ne. Ne, jis egzistuoja.
Mes parodysime jums
pavyzdį, pagal kurį...
- Visiškas atsidavimas?
- O kokiajūsų versija?
Jei juodaodis eitų
darbintis įlindęs į maišą...
Jei kiekvienas eitų darbintis įlindę į maišus,
tada nebūtų išankstinio nusiteikimo.
Tada vertintų žmogų
už jo vidines savybes.
O mes vadiname
tai totalia komunikacija.
Kai mes nuvykome
į Australiją,
mes surengėme
ten spaudos konferenciją įlindę į maišą.
Buvo šaunu, nes
susirinko visa žiniasklaida.
Jie mūsų nematė.
Mes tiesiog buvime priimti be išankstinių nuostatų.
Jie ėmė iš mūsų interviu.
Klausinėjo:
"Ar tai tikrai jūs?",
"Kuo jūs apsirengę?"
"Ar padainuosite dainą? ir panašiai.
"Kodėl mes?
Jie klausė:
"Kas tai?"
O aš atsakiau:
"Tai totali komunikacija."
Tadajie klausė:
"Bet kodėl jūs pasirinkote mus?
Mes dar niekadanematėme Beatle."
Kažkur aš skaičiau
apie protesto laisvę,
Kažkur aš skaičiau
apie žodžio laisvę,
Kažkur aš skaičiau
apiespaudos laisvę.
Kažkur skaičiau, kad
Amerikos privalumas tas,
kad ten suteikiama teisė protestuoti dėl savo teisių.
Buvo visai kitokia atmosfera.
Galite įsivaizduoti ir suprasti
kad Black Panther judėjimas,
atsirado
per patį visoje šalyje
vykstančių
protesto judėjimų vidurį.
Leiskiteman jums kai ką pasakyti.
Broliai ir seserys,
jei jūs mesite
tą varganątarnybą
ir netaupysite
pinigų,
kad galėtumėteper savaitę nusipirkti ginklą,
tadajūs "žuvęs".
Jūs pliurpalas.
Aš manau, kad Black Panther judėjimas
ko gero buvo pavojingas,
bet pavojinga ne todėl,
kad daugelis žmonių manė, kad
jis turėtų toks būti.
Ne todėl, kad
žmonės turėjo ginklų,
o todėl, kad tai suteikė galimybę
parodyti
pavyzdį,
kaip galima pasipriešinti jė***.
Turėjai būti daug labiau
politiškai pasikaustęs
tomis dienomis ir tuo laiku nei kada nors anksčiau.
Buvo beveik neįmanoma
užsimerkti ir likti nuošaly.
O jie mūsų bijojo,
nes mes...
mes kėlėme grėsmę netik nusistovėjusiai
kultūrai ir politikai,
mes kėlėmemilitarinę grėsmę
tiems generolams,
kuriekariavo šį karą
ir kontroliavo mūsų jaunuolių
protus.
Mes kėlėme grėsmę karinėms jėgoms.
Kai tu nusileidi
kokiam nors smurtui,
tada tu pradedi žaisti
sistemos žaidimą.
Valdžia tave išerziną,
pešiodamatavo barzdą ir
talžydama veidą,
kad priverstų tavekautis.
Nes pirma jie
panaudoja smurtą,
o tada žino, kaip
supančioti tave.
Vietnamo karas
suskaldė šią šalį,
taip ji nebuvo susiskaidžiusi
nuo Civilinio karo laikų.
Užsikrušk, L.B.J.!
Užsikrušk, L.B.J!
Eik velniop, L.B.J!
Velniop...
Buvau palatoje pas kelis
paralyžiuotus veteranus,
Bronkse,
Veteranų ligoninėje,
visiškai paralyžiuotųjų skyriuje.
lr prisimenu, kaip žiūrėjome
suvažiavimą.
Pone Chairman'ai,
dauguma suvažiavimo delegatų
nežinojo, kad
tūkstančius jaunuolių
muša
Čikagos gatvėse.
Gal John'as Lennon'as
matė, kaip lazdomis talžė
per taikių demonstrantų
galvas.
Gal John'as Lennon'as
girdėjo skanduojant:
"Visas pasaulis mato.
Visas pasaulis mato."
Visas pasaulis mato!
Visas pasaulis mato!
Gal ir John'o Lennon'o
veidu riėdėjo ašaros
tą naktį,
kaip riedėjo man.
Aš parašiau apie
Beatles transformaciją,
kai išėjo jų
daina "Revolution".
Kai aš išgirdau dainą
"Revolution," net ir dabar,
manekrėčia šiurpas.
Nes aš primenu,
kaip sunku buvo mums abiems
tuomet.
Mes abu buvome
atstumti pasaulio
ir gerbėjų
už tai, kad esame drauge.
BetJohn'as išdrįso
prabilti.
Kai John'as Lennon'as kalbėjo,
kad revoliucija yra būtina,
bet ji turėtų vykti
taikiai,
aš nemanau, kad tai prieštaravo tam,
kąjautė daugelis aktyvistų
tuo laikotarpiu.
Manau, klaidingą,
buvo manyti, kad revoliucija
turi būti smurtinė.
Jei aš esu revoliucionierius,
arbames esame revoliucionieriai,
tai mes esame revoliucionieriai artistai,
o ne ginkluoti žmonės.
Manau, kad Black Panther
originaliame pareiškime,
dešimties skyrių programoje,
kuris nėra smurtinis.
Kai ten teigiama, kad reikia apginti
kai tave puola,
su tuo aš sutinku,
bet ne su visu kitu.
Taigi, aš vis dar už taiką,
taikią revoliuciją,
nes pirmiausia aš esu menininkas,
ir tik po to - politikas.
Jis visada manė,
kad mes turime
sekti Gandžio pavyzdžiu.
Tai buvo labai efektyvu, jis manė,
kad mes galėtume tai daryti tokiu būdu.
Lik lovoje.
Augink savo plaukus.
- Lova - taika.
- Plaukai - taika.
Plaukai taiką, lova taika.
Jie iš tiesų bando
įgyvendinti idėją
praleisti medaus mėnesį,
kaip dauguma žmonių,
nuvykti į paslaptingą, romantišką vietelę,
Bet suvokė, kad jie yra
pasaulio žiniasklaidos akiraty.
lr kur jie benukeliautų,
žiniasklaida keliaus kartu.
Mes ruošiamės nesikelti iš lovos
septynias dienas.
Vietoj
medaus mėnesio,
tai privatus protestas...
Prieš smurtą,
vykstantį pasaulyje.
Sakau...
Mes manome, kad
užuot kariavus,
yra geriau tiesiog... - Nesikelkime iš lovos ir ...
lr auginkimeplaukus.
Už taiką?
Tegu jie augo, kol įsivyraus taika.
lš tiesų spaudanorėjo vieno:
John'o ir Yoko nuotraukos lovoje
per jų mėdaus mėnesį.
Pasvarstę jie pasakė:
"Tokiu atvėju,
leiskite jiems nufotografuoti
"John'ąir Yoko lovojeper
jų medaus mėnesį, bet pridėkite priejos žodį
"taika"."
Jie visi manė, kad mes pradėsime
mylėtis.
Susirinko pilna žurnalistų
iš viso pasaulio,
tada mes atidarėme...
Atidarę duris
jie grūmėsi, kad galėtų patekti į vidų
su savo aparatais.
Bet tuomet jų veidai nutyso.
Mes sėdėjome kaip angelai ir
sveikinomės: "Sveiki. Taiką, broliai."
Visų jų veidai nukaro,
o mes tiesiog gulėjomelovoje.
- Jūs buvote apsirengę...
- Mes pagalvojome, kad bus neblogas pokštas,
kai dauguma pasaulio
laikraščių antraštėse,
ypač Europos
ir Britų, bus parašyta:
"Susituokusi pora guli lovoje."
Dar niekur taip
nebuvo padaryta.
Labai originalu.
Sąmonė pasinaudojo mitu,
kad pavaizduotų politinį
ir visuomeninį tikslą.
To anksčiau dar nebuvo. .
Nepaisant to, žmonės, aukštinantys pasaulio
taiką
buvo tarsi intelektuali,
anemiška žmonių grupė,
tarsi grupė,
platinanti propagandinius lankstinukus, pamfletus,
kurių niekas nenori skaityti.
John'as sakė: "Ne, ne."
Štai kodėl mes norėjome
veikti būtent tokiu būdu.
Manau, kad mes padarėme didžiulį darbą,
"Prašau, sustabdykite šį nonsensą,"
"Eikite namo. Mums nepatinka
tokie žmonės kaip jūs.
Eikite pasigydyti.
Ar tu tai gavai?
Puiku.
Eik pas daktarą, Pasigydyk.
Šiandien mes susitinkame
su psichiatru,
gal jis mus pagydys.
Velniškai puiku.
Kai žmonės yra
kūrybingi ir genealūs,
tu turi jiems leisti truputėlį atsipūsti.
Tu tikrai turi leisti
jiems truputėlį atsipūsti.
Anglija nesugeba
leisit atsikvėpti darbininkų klasei.
Jeigu jie dirbą, vadinasi, viskas gerai.
Jei nėdirba- blogai.
Niekas niekada nesuteikia
šanso, ar suteikia?
Niekas niekada nesuteikė taikai
jokios galimybės.
Tai padaryti bandė Gandis,
bandė Martin'as Luther'is King'as
bet juos nušovė.
Bet niekas...
Bet negalimalaimėti taikos
sėdint didžiuliamekrėsle,
ant 802 - ųjų grindų...
Mes to nesitikime.
Mes kalbame apierevoliucionierius,
kurie mano galį įvesti ją žaibiškai,
griaudami...
Griaudami pastatus...
- Daugiau jie nebegali nebegali už ją kovoti.
- Jie negali jos gauti.
Mąstėme apietai visą mėnesį.
Tai geriausia galimybė,
funkcionaliausias ir efektyviausias būdas
išaukštinti ir protestuoti
prieš smurtą,
kokį tik galėjo išmąstyti
mūsų protai.
Tada vienas iš eruditų
nusprendė:
"Velniop, aš nesiruošiu tik stovėti
ir nieko nedaryti,
"kol pasaulis
įsuks mane į liepsnas.
Aš ruošiuosi veikti. "
Ši akcija, kurią
surengė jis ir Yoko,
buvo, žinomą,
užpulta ir išjuokta.
Apiejuos buvo prirašyta
niekinančių straipsnių,
bet mūsų kartai tai
turėjo stulbinantį efektą,
Pamenu, kaip aš be proto susijaudinęs
sakiau: "Pagaliau!
Puikiai padirbėta! Puiku!"
Mes negalėjome net pagalvoti, kokį
neįtikėtiną pasisekimąpatirsime Amsterdame.
Kaip jūs žinote, mes buvome siaubingai apkaltinti,
kad elgiamės kvailai,
o žiniasklaida mus puolė,
jie mus gniuždė, suprantat?
Bet tokia buvo mūsų misiją,
ir mes turėjome tai padaryti.
Mes ir vėl tai padarėme.
Mes bandėme padaryti tai ir Niujorke,
bet Amerikos valdžia mūsų
neįsileido.
Jie jau žinojo, ką
mes surengėme Amsterdame.
Jie nepageidavo jokių
antikarinių demonstrantų,
mes girdėjome, kad departamentas
fiksavo kiekvieną ištartą žodį.
Mes užbaigėmesavo darbą
Monrealyje, be to,
pranešėme visiems
užsienyje.
Likitelovose, liaudie.
Manau, jiegalėjo pagalvoti, kad
aš ruošiuosi įkaitinti revoliuciją,
Bet aš norėjau apraminti.
Jei mes priverstume žmones juoktis,
to pakaktų.
Laimė- geras taikos
ženklas.
Mylėkite, karui - ne,
štai ką mes nuolat kartojome.
Atminkite tai.
Taiką, taiką, taika,
taiką, taiką, taika.
Taiką, taiką, taika.
Taikajūsų mintyse,
taikaŽemėje,
taika darbe, taika namuose,
taika pasaulyje.
Pardavinėjome ją kaip it
muilą, suprantate?
Turite pardavinėti ir pardavinėti,
kol namų šeimininkės nesusimąstys,
Kągi ar taika, ar karas.
Tai du produktai.
Prisimenu, buvau pakviestas
"gulėti lovoje" už taiką,
Smothers Brothers
buvo gerai žinomi kaip
nusistačiusiųjų prieš valdžią atstovai.
Aš nuvykau ten ir
turėjau ilgą pokalbį.
Ar jūs nemanote,
kad ši padėtis ir kontrolė,
egzistuojančios
Jungtinėse valstijose,
yratai, kąjūs
noritepasakyti, i
tai švelniausia disidentinė forma.
Nėra vietos...
Nėra nei vietos, nei laiko
negatyvioms mintims.
Mes tiesiog norime pasakyti:
"Klausykite, mes tai darome."
Štai ir viskas.
Mes turime daryti.
Ką jūs pasakytumėte tokiems
žmonėms kaip Richard'as Nixon'as?
Pasakyčiau: "Padarykite kąnors
teigiamo."
"lš tikrųjų labai ekonomiška
išlaikyti taiką, pone Nixon'ai,
o jūs taptumėte tikrai populiarus,
jei taip pasielgtumėte."
Ką jis turėtų padaryti?
Jis turėtų tiesiog deklaruoti taiką,
Jis pablogino padėtį
tomis fundamentaliomis,
lengvai suprantamomis koncepcijomis,
jog kai kurie žmonės pamanė, kad
tai utopija ir naivumas.
Aš manau, viskas priklauso nuo to, kada žmonės
užsimanys taikos
ir įsisąmonins,
kad gali ją turėti,
tada ją ir turės.
Vienintelė bėdą, kad jie nesuvokią,
jog galėtų gauti taiką,
Ar naivu norėti taikos?
Ar naivu galvoti, kad
mes galime pakeisti pasaulį?
Galbūt ir taip,
bet tikrai verta.
Dėl minčių ir
meno, kurie iš viso šito gimsta.
Tai viskas, ką norėjau pasakyti.
John'as kartą man pasakė:
"Kai aš dainuoju,
noriu paspausti tau ranką"
Tai girdi
milijonai žmonių."
Kodėl aš nėdainuoju:
"Suteik taikai galimybę"?
Nes tūkstančiai žmonių
to nenori girdėti.
Viskas, ką aš sakau!
Manau, kad tai buvo gera frazė.
Štai kaip ji skambėjo:
"Vienanorime pasakyti:
suteikite taikai galimybę,"
Jie kartojo
ir kartojo šią frazę.
Manau, tai buvo nuostabu.
Suteikite taikai galimybę,
Kas galėjo tam priešintis?
Valdžia.
Gerai, dabar visi kartu!
Dainuokime toliau!
Jie įvelia žmones
į baisius karus,
kuriuose mums nereikiakariauti,
nereikėtų kariauti...
Kartais reikia kovoti,
bet ne taip ir ne smarkiai.
Kodėl nepasukus kitu keliu?
Reikia dainuoti apie žmonių vienybę,
dainuoti apie meilę, apie taiką,
lr staiga šis
bauginantis balsas
tiems, kurie vis nori girdėti:
"Respublikos pergalės himną",
ar "Jų akys regėjo ateinančią
Viešpaties šlovę,"
Taip, iš naujo.
Gerai, gražu.
Taip!
Tau pavyko!
Ohoho!
Įsimintiniausias "lovos"
momentas buvo tuomet,
kai išėjo
visi reporteriai,
ir nušvito
nuostabus mėnulis,
buvo pilnatis,
iš savo lovos galėjome matyti
tą nuostabiai gražų mėnulį,
nebuvo nė vieno debesio.
Buvo gražus dangus,
ir John'as pasakė:
"Argi nepuiku?"
Jis kalbėjo:
"Mes tik ruošiamės
komunikuoti su pasauliu,
"o mūsų dainą dainuos
visame pasaulyje,
štai kaip viskas bus."
Jis buvo be galo dėl
to laimingas.
Kad meišaukštinome
pasaulyje taikąir meilę
ir turime jas abi.
Dabar, nei
bet kada anksčiau, akivaizdu,
kad kruvinoji
Vietnamo patirtis
atsidūrė beviltiškoje padėtyje.
Šią vasarą
atsidūrė beveik visiškoje aklavietėje.
Akivaizdu, kad tai pasibaigs
"duoti-imti " derybomis,
arba siaubingu karo veiksmų paaštrėjimu.
Dėl šių priežasčių
turime didinti savo pajėgas,
kitaip priešas susilygins su mumis,
o tai nukreips
invaziją į Šiaurę.
Panaudos branduolinius ginklus,
ar paprasčiausiai pasiūs dar
100, 200, 300 000
amerikiečių kareivių į mūšį.
Kaskart, kai didinamos karinės pajėgos,
pasaulis vis labiau artėja
pasaulinės katastrofos link.
Karas buvo
didžiulė klaida.
Mes vykome į Vietnamą, nevą,
išsaugoti demokratiją,
kuri iš tiesų neegzistavo.
Mat Pietų Vietnamas
buvo monarchiją,
ir gana žiauri.
Mes kovojome
dėl tikslo, kuris jau buvo prarastas
dar prieš tai, kai pirma mūsų koja
įžengė į šią žemę.
Dar niekada nebuvo panaudota
tiek daug karinės jėgos,
ir taip betiksliai, kaip Vietname.
Praėjo tiek laiko,
patyrėme daugybę aukų,
iššvaistyta galybė lėšų,
o vis dar nematyti jokios prošvaistės.
Tuomet pasakiau, kad atėjo laikas
Amerikos žmonėms
paklausti naujam vadovavimui,
nesivadovauti praeities strategija
ir senomis klaidomis.
Pažadu, mes garbingai užbaigsime
Vietnamo karą.
Jis pažadėjo, kad
turi sugalvojęs slaptą planą,
kaip pabaigti karą,
bet atskleis
jį po rinkimų.
Karas galėjo
padaryti žmogų beprotį.
Žmones šaukė į kariuomenę.
50 000 amerikiečių kareivių
žuvo.
50 000.
40% Amerikos jaunuolių
žuvo Vietname
per tuos ketverius metus.
Po to, kai 1968 m. buvo išrinktas Nixon'as.
Mes įgyvendinome planą,
jį įvykdyti padėjo
susitarimas su Pietų vietnamiečiais.
Visiškai atsitraukė
visos JAV sausumos
karinės pajėgos.
Kadangi Pietų Vietnamo karinės pajėgos
žymiai sustiprėjo,
tai stipriai paspartino
amerikiėčių atsitraukimą.
Neturiu ir neketinu
skelbti mūsų programos
nuostatų.
Susirinkome čią, kad vėl patvirtintume
tas amžinąsias vertybes,
kurias įgyjame gimdami:
tai gyvybė, laisvė
ir laimės troškimas.
Esame čią, kad skelbtumetaiką,
kad padarytume galą karui
nekažkada būsimojeateityje,
bet padarytumetai dabar.
Man patinka, kai mane mėgsta.
Man nepatinka kalbėti tai,
su kuo niekas nesutinka.
Kai taikos žygio dalyviai
atvyks į Vašingtoną,
bus labai lengva pasakyti,
kad pritariu jiems.
Padarysiu, kaip jie nori.
Bet prezidentas privalo pasakyti tai,
kąjis mano esant teisinga,
nes tvirtai tikiu,
jog kartais yra būtina
nubrėžti aiškią liniją,
nenusiteikti prieš tuos, kurie
tau nepritaria,
bet aiškiai parodyti, kad
negali būti jokių kompromisų,
kai ginčijamasi dėl
tokių didžių problemų
kaip apsisprendimo teisė, laisvė
ar taika.
Pamenu, susibūrimą prie
Finansų ministerijos.
Vieną vakarą srautai žmonių plūdo
gatvėmis
ir visi savo rankose laikė žvakes.
Tai buvo
labai simboliška.
Grįžtant į tuos laikus,
pamenu, rūkiau cigarus,
ir atmenu, kaip tiesiog
priėjau prie vieno iš jų,
sugriebiau už riešo,
kad galėčiau pasiekti žvakę,
ir prisidegiau cigarą,
O tada žiūrėdamas jam į
akis tariau:
"Štai, tu ir pravertei...
Nors kažkam atnešei naudos."
lr nuėjau.
Tokia buvo mūsų nuostata
jų atžvilgiu.
Nixon'as parodė savo poziciją,
Demonstracijų metu
jis žiūrėjo
futbolo rungtynes
ar dar kažkąpanašaus veikė.
lš tiesų jis buvo labai sunerimęs
dėl tų demonstracijų.
Jos sudavė stiprų smūgį
Baltiesiems rū***.
Ar girdi, Nixon'ai?
Ar girdi, Agnew?
Ar girdite, jūs ten,
Pentagone?
"Suteikite taikai šansą,"
Prisimenu, kaip fotografavau
milijoną žmonių,
susirinkusių į antikarinę demonstraciją,
skanduojančių iškeltomis į viršų rankomis.
Ši daina tapo
nacionalinė giesmė
antikarinio judėjimo metu.
Kaip tapo giesmeliaudies daina
"Mes nugalėsim"
prieš tai vykusio judėjimo
už pilietines teises metu.
Dainuokiteją namie!
Karas baigsis, jei jūs to norite.
Taika.
Žodžius "Karas baigėsi,
jei jūs to norite"
patariau
išplatinti ant plakatų.
TadaJohn'as atsakė:
"Geriau padarykime afišų stendus
ir pastatykite įvairiuose
pasaulio miestuose."
Oho.
Matot, jo
komunikacijos laukas
buvo daug platesnis už manąjį.
Tad jis pagalvojo apie tai.
lšplatinome afišas 11 pasaulio
miestų.
Niujorke, Los Andžele,
Monrealyje, Toronte,
Paryžiuje, Berlyne, Romoje,
Londone, Atėnuose, ir Tokijuje.
Jei truputį pasiseks afišuosime ir
Porte, lspanijoje,
Karibuose.
Suradome draugą,
kuris pasirūpins tuo.
lš kur gausit
pinigų,
sumokėti už afišų
stendus?
Šiuo metu reikės mokėti
iš savo kišenių,
bet mes gavome
keletą pasiūlymų, norinčių padėti.
Žmonės klausė, kiek kainuoja?
Sakiau, kad nežinau, bet tai tikrai pigiau
už žmogaus gyvybę.
Jis pasinaudojo tuo,
kad žiniasklaida
maniakiškai jį persekiojo.
Ką jis benuveikdavo jie
nelikdavo nepastebėta.
Bet tai visiškai nereiškia,
kad tavo mintys turi sutapti
su tuo, ką jie rašo.
Juk akivaizdu, kad žiniasklaida
iš tikro tavęs nesupranta,
o tai, ką jie suprato,
jiems nepatiko.
Esu viena iš tų,
kurietave dievino.
Kągi, atleisk, bet tu dievinai
seną žvaigždę,
ir manei, kad
aš labai satyriškas...
Bet pakalbėkime apie pasipelnymą
iš Beatle...
Tau patiko
"Hard Day's Night," meilute,
bet aš suaugau.
O tu, akivaizdu, ne.
- Ar tikrai?
- Taip, žmogau.
- Kiek tau metų?
- Man 29 metai.
John'as nebuvo kvailys.
Jis suprato, kaip žmonės reaguos,
jei jis bus pakvaišėlis.
Jam buvo nesvarbu.
Jam buvo vis vien,
ką žmonės apie jį galvojo.
Tai buvo nesvarbu palyginus
su tikslu, kurio jis siekė.
Jei atsidursiu
ant skaitalo viršelio,
norėčiau atsidurti ten
su žodžiu "taika".
Bet tu
apsijuoksi!
Prieš keletą žmonių. Man nesvarbu...
Tu per daug geras tam,
ką tu darai!
Jei tai išgelbės žmonių gyvybes...
Ar nemanai, kad tu...
Brangus berniuk,
tu gyveni
nerealiam pasauly.
Kągi, tu sakai...
Ar nemanai,
kad tu išgelbėjai vienintelę gyvybę?
Klausyk, ar nenorėtum man pasakyti,
ką jie dainavo
per moratoriumą?
Kurį...
kurį moratoriumą?
Vašingtone.
Per šitą,
Per didžiulį, neseniai įvykusį.
Jie dainavo
"Suteikite taikai šansą,"
- Mūsų dainą, ko gero.
- Ną, taip, ji buvo parašyta...
Žinojau, kad atsineši.
Taigi, jie dainavo
vieną iš mūsų dainų.
Ną, jei tu...
Žinomą, puiki daina.
Tik tiek gali apie tai pasakyti?
Moratoriumas?
Tu sakei,
kad Amerikoje
labai rimtai nusiteikę
dėl protestų?
Taip, rimtai.
Bet buvo labai lengvabūdiška dainuoti
tokią nerūpestingą dainą,
kurią aš kartą parašiau.
Džiaugiuosi, kad jie ją dainavo.
Kai nuvyksiu tenai,
dainuosiu ją drauge su jais.
1970 m., gegužė.
Nixon'as įsiveržė į Kombodžą.
Dėl šios priežasties
šalis praktiškai užsiplieskė.
1970 m. gegužės 4d. keturis studentus,
užmušėnacionalinės armijos gvardiėčiai.
Už protestus
Kento valstijos Universitete.
Jie protestavo
prieš karą.
Kągi, tai buvo
18-mečiai vaikai,
nesuvokiantys situacijos,
naivūs ir
jie turėjo taikyti į
18-mėčius vaikus
su 30-06 kalibro
pusiau automatiniais ginklais...
Taip, jie buvo uniformuoti.
Jie- tai Nacionalinė gvardija...
Labai trumpai apmokyti.
Jie jautėsi esą grėsmingi,
nes jie buvo ginkluoti.
Kaip manei, kas
turėjo atsitikti?
[Skamba varpai.]
Kažkaip susimąsčiau, kad tai buvo
nenugalima srovė,
apsėmusi ir nešanti su
savimi visą Ameriką,
Mes negalėjomejos
sustabdyti,
viskas iš tikro jau buvo patvinę.
Tai buvo akivaizdu, jei
būtum atmerkęs savo akis.
Bet kuris Federalinio biuro
specialusis agentas
privalo būti pasiruošęs
priimti bet kokį iššūkį.
Mūsų tautos saugumas
ar žmogaus gyvybė,
gali priklausyti nuo jo.
Hoover'is turėjo
kiek kitokį supratimą
apie demokratiją
nei mes visi.
J. Edgar'as Hoover'is, pavaldus FTB,
kaip dabar paaiškėjo iš dokumentų...
nemanė, kad galima
apie tai dar ką nors diskutuoti...
Naudojo FTB kaip instrumentą.
Beveik kaip politinę valdžios jėgą.
Bet kuris asmuo, apiekurį dar nieko nežinojo,
tapdavo įtariamasis
FTB tyrimui.
Kartais jie sako, kad
p. Hoover'is kontraversiška asmenybė.
Leisk kai ką tau pasakyti.
Kiekvienas, kuris yra stiprus,
kuris kovoja
už savo įsitikinimus,
kuris atsitiesia,
nes yra ryžtingas,
yra priverstas būti kontraversiškas.
Grįžtam į tuos laikus.
FTB veikė
sutartinai.
Jiene tik rinko
informaciją,
jie suvokėsavo misijos svarbą:
kito asmens žlugdymą.
Bet kuris, kuris tuomet
priklausė kokiam nors judėjimui,
bandė priešintis vyriausybei,
turėjo suvokti,
kad FTB
klausosi telefoninių pokalbių,
seka įvairias
asmens gyvenimo sferas,
šmeižią,
melagingai apkaltina
naudodami legalius būdus.
Tai mūsų tikslas.
Jei mes neprarasime tikėjimo žmoniškumu,
jei mes seksime
Dievo mokymu,
jei mes sukaupsime
mūsų prosenelių jėgą,
tuomet mes išsaugosime
mūsų laisvės palikimą,
Atsigręžus atgal į praeitį, sakau,
baisu, ką mes padarėme.
Mumis naudojosi
valdžią,
kad sustabdytų pasipriešinimą.
... taip paprastai.
Tai buvo labai rimta.
Tai nuėjo taip toli,
iki politinio teroro akto...
Gestapo- žudymo stilius,
kurį naudojo juodiėji organizatoriai,
Chicago'je, Frėd Hampton'e.
Tai patiko Hoover'iui.
Būtent tai, norėjo
išgirsti Hoover'is,
kad agentai neutralizavo
tas visas organizacijas.
Niekas nekėlė klausimo:
ar tai teisingą,
ar neteisinga,
nelegalu ar etiška,
amoralu, ir pan.
Tol nekėlė, kol buvo efektyvu.
Amerikoje nebuvo vietos
toms drovioms sieloms,
kurios nuolaidžiai,
tyliai reikalavo,
nei tiems, kurieskandavo šūkį:
"Geriau raudonas, nei miręs. "
Mums reikia vyrų ir moterų,
gebančių pasipiktinti tokiu amoralumu,
vyrų ir moterų, nepraradusių tikėjimo,
vyrų ir moterų, ginsiančių savo įsitikinimus,
vyrų ir moterų, kuriems Dievas suteikė
stiprybės ir ryžto
išsaugoti
demokratiją.
Kai nuvykome į Niujorką,
buvomelabai laimingi.
John'as įsimylėjo Niujorką,
pamilau jį,
žinomą, ir aš, man tai
buvo tarsi
mūsų medaus mėnuo.
Susipažinome su įvairiais menininkais,
įvairiais pogrindiniais politikais
ir dar daug visko įvyko.
Buvo labai įdomu.
Tad mes pajutome, kad
mums reikėtų čia pasilikti.
Jaučiausi čiatarsi namie.
Aš atsipalaidavau, bet po kažkiek laiko
aš supratau faktą,
kad aš nesu
Anglijoje,
o gyvenu kažkur
kitur.
Laimei ar nelaimei,
jieirgi kalbėjo angliškai,
tad aš pritapau.
Apie šią vietą
John'as sakydavo, kad
čia yra besikuriančio pasaulio centras.
Kai kūrėsi Roma,
tu norėtum būti Romoje.
Nenorėtum atsidurti kažkur už jos ribų.
70-ųjų laikais,
tu nori gyventi New York'e.
John'as norėjo gyventi būtent čia.
Jis nenorėjo jokių kivirčų,
bet pateko į tikrą katilą.
Jis pats įsivėlė tiesiai
į politinių aistrų sūkurį,
ir nudegė.
John'o Lennon'o
problema buvo ne jo muzika,
bet keletas
draugų,
kuriejį supo.
Jie bando įrodyti, kad
kinai,
jiesako,
kad vietnamiėčiai,
pietų vietnamiečiai,
yra mūsų priešai.
Bet jie yra mano broliai,
ne priešai, suprantat?
Įsikalkit tą.
Mes kariaujame
prieš galią,
kuri niekina ir bando
sunaikinti pasaulį,
savo pačios jaunuolius.
Mes kariaujame, Nixon'ai.
Atmink tai.
Abbie Hoffman ir Jerry Rubin
buvo labai ryškūs politiniai aktyvistai.
Jie, skubu pridurti,
taip pat jiems buvo mieli, bet
jie buvo žymiai labiau
užgrūdinti anti karinių protestų,
nes kovojo prieš karą
jau keletą metų
įvairiose viešose sambūriuose.
Mes turėjome susitikti su jais, ir
labai dėl to nervinomės.
Taip.
Pagalvojau, kad aš nenoriu...
Reikia būti atsargiam.
Aš nenoriu sutikti nei vieno bombas mėtančio
iškrypėlio ir viso to mėšlo.
Galiausiai mes su juo susitikome.
Buvome labai sunerimę.
Bet abu buvome
maloniai nustebome,
nes jie buvo visai
kitokie, nei jų susikurtas įvaizdis,
kaip ir mes esame kitokie nei atrodome.
Aš pažinau ir daug kitų žmonių,
ir patikėjau ką apiejuos rašė laikraščiai.
Nors aš geriau už kitus turėjau žinoti,
nes apie save teko skaityti daug mėšlo,
kas iš tikro buvo netiesa.
Taigi, mes susipažinomesu jais ir atradome...
Atradome juose
kažką meniško.
Labai jautraus.
Pirma kąjiems pasakėme, buvo:
"Ei, jūs panašūs į menininkus.
"Jūs rašoteknygas.
Vaidinate teatre.
Jūs atrodot kaip menininkai."
O jie atsakė: "Ką gi, o jūs du menininkai,
mums panašesni į revoliucionierius."
Kai jie susipažino su
Hoffman'u ir Rubin,
jie tapo visiški
instrumentai
dviėjų patyrusių politikų
rankose.
Kai John'as ir Yoko atvyko,
suprantat tas jų
"Suteikite taikai šansą,"
Dabar buvo...
"Nuo šiol aš turiu kitą ginklą,
kurį panaudosiu prieš valdžią."
Gulintis ant stalo peilis
nekėlė niekam pavojaus.
Bet kai už žmogų atsakinga
agentūraįsako tau
paimti peilį ir
perpjauti juo kam nors gerklę,
jis tampa
žudymo įrankiu.
Šiuo atveju,
juo manipuliavo,
kad pakenktų
JAV pastangoms
laimėti Vietnamo karą,
ir kad įsivyrautų tvarka
ir stabilumas čia, namuose.
Yoko ir man labai pasisekė,
kad susipažinome su šiuo žmogumi
prieš kelias savaite,
gal prieš mėnesį.
Mes pamatėme, kad jis buvo
nuostabus vyrukas,
ir turėjo daug ką pasakyti.
Jis darė daug dalykų,
apie kuriuos aš niekada neskaičiau laikraštyje.
Mes atvykome tiesiai iš Anglijos.
Čia atradome
daugelį dalykų...
Dalinti žmonėms maistą,
švietimo programos.
Mes mąstėme: "Pažinkime tų žmonių
kitąpusę."
Žmogus, kurį noriu pristatyti,
yra geras mūsų draugas,
tikiuosi, ir jūsų.
Tai Bobby's Seale'as,
Black Panther susibūrimo pirmininkas, ir štai jis čia.
Bobby's Seale'as
prie šio judėjimo pridūrė
daug pavojingesnį
aspektą,
Kėlė tiesioginį,
fizinį pavojų.
Jis turėjo daug stipresnę nelaimės,
kylančios grėsmės nuojautą nei kiti.
Mes galimekalbėtis apie išniekinimą,
iš istorijos perspektyvų
apie fašizmo žalą,
apieistorijąniekinantį karą,
apie istoriją niekinantį
pasaulyje egzistuojantį badą,
istoriją niekinančias
žmogžudystes,
kaip istorija yra niekinamą,
kai mes, žmonės,
prislėgti vargstame
šiame pasaulyje.
Juk mus kankino
tiek daug metų.
Svarbiausia, kad šis išniekinimas yra
gamtos
pasaulio, visatos išniekinimas.
Vienintelė išeitis atsikratyti šio išniekinimo
yra pradėti
visuotinęrevoliuciją.
John'as ir aš jautėme, kad
jis yralabai protingas vyras.
Todėl mes bendravome
tokiame lygmenyje.
Tai viena iš tų
savo poreikiams pritaikytų
sąjungų.
Užbėgdamas į priekį jis sakydavo:
"Aš noriu padėti."
"Noriu paimti šiek tiek
pinigų ir paaukoti.
"Padaryti, ką nors, kas
padėtų tikslui,
nes tai, ką tu darai... "
Jis matė, kad mes
mano dėka su juo atvirai kalbamės,
pasipasakojame jam,
pasakojamejam visas istorijas, visus darbus,
kuriuos mes nuveikėme.
Kokia
Black Panther politika?
- Nes daugelis žmonių nežino...
- Politika?
Gal tu norėtum, kad aš papasakočiau
apie filosofiją,
Filosofija.
Mūsų filosofija paremta, kaip mes sakome,
susikalbėjimu.
Mes nesamenacionalistai.
Mes netikime
nacionalizmu.
Nacionalizmas
yra panašus,
artimas despotizmui,
artimas rasizmui.
-Artimas sektantizmui...
- Tą išsakiau savo dainoje.
- Taigi, mes ne tokie...
- "Įsivaizduok nėra valstybių."
Manau, kad šiuo požiūriu mes galime
iš tikro tapti draugais, supranti, ką aš noriu
pasakyti?
Mes patinkame vienas kitam.
Žinai, man patinka John'as.
Šis vyrukas ginė
kai ką, kas mano nuomone,
buvo būtina ir aktualu,
tuo protestų, sąjūdžių
laikais.
Kai tu įtraukei
Bobby Seale'ą į savo komandą,
kiekvienas mentas
ėmė tavęs nekęsti.
Kiekvienas su įstatymais susijęs asmuo šioje
Žemėje,
buvo nusistatęs prieš tave
ir viską, ką tu darei,
traktavo kaip
didžiausio valstijų priešo darbą,
Jis galėjo muzikuoti,
nevartoti narkotikų,
nepliaukšti liežuviu apie
tai, ką jis mėgstair ko nemėgstą,
apieJAV.
"Nesikišk į
jokius politinius reikalus.
Tiesiog dainuok savo dainas
ir tylėk."
lr viskas būtų
buvę gerai.
Bet kai jis pradėjo
finansuoti žmones,
kurios bandėme pasodinti į kalėjimą,
tai jau tapo
rimta.
Noriu pasakyti, kad
kai didžiausiai ir galingiausiai
pasaulio imperinei nacijai,
Jungtinėms Amerikos Valstijoms,
pradeda rimtai grasinti
rašytojas, intelektualas,
dainininkas ir dailininkas,
tai tampa juokinga.
Noriu pasakyti, kad tai tik pokštas,
bet noriu pabrėžti,
kad jie labai susinervino.
Valdžiai jis
įvarė siaubą,
nes jis buvo
labai įtakingas.
Įvarė siaubo.
Matot, jie nebijojo, tokių
žmonių kaip Mick'as Jagger'is.
Jis tik muzikantas, ilgaplaukis vėplą,
nemokantis normaliai elgtis su tokia galybepinigų.
John'o bėda buvo jis...
Už jo argumentų stovėjo
intelektuali jėga.
Bet kas, kam nepatinka
ši šalis,
galėjo užsičiaupti arbapalikti ją,
Apietokį pasirinkimą
galvojome kiekvienas iš mūsų.
Tai jie ir norėjo pasakyti.
"Ką šis svetimšalis
čia veikią,"
"dainuoja netinkamas dainas,
kritikuojamus ir mūsų karą?'
Patriotizmas, kaip žinomą, paskutinis
nenaudėlių prieglobstis.
Dabar mes kalbame apietikrus
niekšus, tokius kaip Nixon'as.
lr šių dienų žmonės
manipuliuoja panašiomis frazėmis.
"O, tai nepatriotiška.
Nepatriotiška."
John Lennon!
Yoko Ono!
Mes atvykome čia
ne vien tik padėti John'ui
ir išsiaiškinti,
kas čia vykstą,
bet taip pat parodyti
ir jums visiems pasakyti,
mes nesameapatiški
ir galime kai kąpadaryti.
Kągi, "gėlių galia"
nesuveikė. lr ką?
Mes pradėsimeiš naujo.
Šią dainą parašiau
John'ui Sinclair'iui.
Aš tapau kultūros agitatorius...
visuomeninis aktyvistas.
prieš 40 m. Detroite.
Mes norėjome pasakyti, kad
karas turėtų pasibaigti,
o žmonės
turėtų mylėti vienas kitą.
Tad mes pradėjome
"atsiversti į kitą tikėjimą" .
Buvome už marihuanos legalizavimą,
kol rūkė daugybė žmonių.
Tai buvo tikrai
ne išmintingiausias sprendimas.
Turėti imtis
kažko,
jei nori kažką
pasiekti.
Mane areštavo
už marihuanos laikymą,
ir už tai kad daviau dvi suktines
persirengusiai policininkei.
Jis praleido kalėjime 2 su puse metų
už tai, kad surūkė 2 suktines!
Tai panašu į
"seilių solidarumą".
Kai vienas marihuanos rūkorius
patenkaį kalėjimą,
mes visi patenkame kalėjimą!
Mane nuteisė nuo 9,5 iki 10 metų nelaisvės
1969 m. liepą,,
ir pasodino į kalėjimą.
Buvau labai
griežtai saugomas,
ir, žinoma, buvo paskelbtą,
kad esu pavojingas visuomenei.
Nuosprendį paskelbė Apeliacinis
Mičigano teismas.
Kągi, "John'ai Sinclair'i."
Puiku ir paprasta.
Niekšiška.
1, 2, 1, 2, 3, 4.
Įvyko 12 val. trunkantis koncertas.
Apie jį buvo pranešta
visose valstijose.
Dienąprieš koncertą
atmetė John'o Sinclair'io
užstatą,
Aukščiausiasis Mičigano teismas
jo neišleido į laisvę.
O tada...
viskas tiesiog susprogo.
Visuomenės nuomonė
mano naudai pasikeitė
beveik 180 laipsnių.
Nes paprastai žmonės galvoja:
"Ei, vyrukas iš Beatles
"atvyksta padainuoti
apie šio žmogaus bylą.
Čia turbūt kažkas
negerai."
Pirmadienio rytą
Mičigano Aukščiausias teismas
pats paneigė savo sprendimą
ir išleido Sinclair'į
į laisvę,
Štai tada FBl
išvydo pačią
John'o ir Yoko galios pradžią,
ypač John'o Lennon'o.
Mes pripažinsime
26-ą Jungtinių valstijų
Konstitucijos
pataisą,
Pataisą, kaip jūs žinote,
suteikia teisębalsuoti
visiems jauniems žmonėms
tarp 18 ir 21 m.
11 milijonų naujų rinkėjų -
tai pataisos rezultatas,
kurį, kaip dabar pamatysite, patvirtins
Amerikos skautų organizacijos pirmininkas.
Tad dabar Nixon'as įgijo
milžinišką elektoratą,
kokio dar niekada anksčiau neturėjo.
Šie 18- 21 metų
jaunuoliai,
tai širdimi ir siela atsidavę
John'o fanai.
Buvo baiminamasi,
kad John'as gali sujaukti,
kad John'as gali paveikti,
kad John'as gali įstumti į pavojų
politinį Richard'o Nixon'o gyvavimą,
Ną, jei norėtum
sudaryti priešų sąrašą,
kuriame reikėtų nuspręsti,
kuris iš jų pats pavojingiausias,
Nixon'o vietoje Lennon'ą
įrašyčiau patį pirmą,
Prieš keletą metų tu būtum sakęs:
"Nebalsuokime. Balsuoti beprasmiška."
Man irgi taip atrodė.
Niekada gyvenimenebalsavau.
Bet dabar sutikau tave ir dar daug žmonių,
kurie ragino užsiregistruoti balsuoti.
Man tai neatrodė
labai radikalu.
Kodėl taip pasikeitėt...
Prieš 2 metus, tu būtum liepęs
nebalsuot, o dabar ragini balsuoti.
Taip yratodėl, kad leidžiama balsuoti nuo 18...
Reikėjo sumažinti iki 12 m.
Mes manome, kad visi jaunuoliai
turėtų balsuoti kaip vienas blokas,
ir neturėtume balsuoti
nei už vieną kandidatą,
kuris automatiškai visko
neatsakė iš Vietnamo
bei turėtume
nuvykti į suvažiavimus
Majamyje ir San Diege,
ir besmurto parodyti, kad mes esame,
kad kovosime už savo įsitikinimus.
Jietaip svaigo,
kad pasisekė
išlaisvinti Sinclair'į iš kalėjimo
per tą koncertą,
kad surengė tik keletąpasirodymų.
Kiek pamenu,
Niujorke jie tikrai
planavo koncertinį turą...
Gana didžiulį turą.
Kalbėjome apie tai,
kad galėtume surengti turą,
iš esmės tam,
kad galėtume sekioti
paskui Richard'ą Nixon'ą, keliaujantį po Ameriką
prezidento rinkiminės
kampanijos metu, 1972 m.
Mūsų dabartinis tikslas yra pasakyti jiems,
kad dar yra vilties,
ir mes dar vis
galime tai padaryti,
mes turimeten nuvykti
ir pakeisti jų mąstymą,
nuraminti, kad viskas susitvarkys.
Mes galime viską pakeisti.
Niekas nepasibaigė vien tik todėl,
kad nepavyko "gėlių galia".
Tai tik pradžia.
Mes esame
revoliucijos pradžioje.
Mes esame tik
pasikeitimų pradžioje.
Jieapatiški,
nes dar jauni,
jie galvoją, kad jei nesuveikė šiandien,
tai jau visko pabaiga.
Mes turime įtikinti juos,
kad vėl pradėsime viską iš naujo,
ir todėl mes ketiname
išeiti į trasą,.
O turėjome pabaigti turą
nemokamu 3 dienų roko festivaliu,
Nacionalinės respublikonų
Konvencijos išvakarėse.
lš Amerikos tai pasklis
po visą platų pasaulį.
Tegyvuojarevoliucija.
Tokia buvo mūsų su
Lennon'u perspektyva.
Didžiąją laiko dalį
jis vaikščiojo apdujęs,
išvargęs nuo savo minčių.
Tačiau jis buvo plataus profilio asmenybė
tad jo veiklą
slaptai sekė.
Jie tikrai nenorėjo, jog
šimtai, tūkstančiai,
milijonai jaunuolių nesilaikytų
konvencijos nuostatų,
ypač ten, kur
dalyvaudavo John'as Lennon'as.
Nemanau, kad jis suvokė
Amerikos politinės sistemos galią,
ir kokią galingą jėgą
jie galėjo panaudoti prieš jį,
norėdami jį nutildyti,
ar užmaskuoti jo veiklą, kuria galėjo
pasekti aktyvistai.
Buvome įsitikinę, kad
visi telefonai yrapasiklausomi,
ir tikrai taip buvo...
Kaip ir daugelis dalykų, mūsų išradingiausiose
fantazijose
nebūtumesugalvoję,
ką jieiš tikro rezgė
prieš mus.
Ar manai, kad jie
tave persekioja?
Taip, jie mane persekioja.
Sakau,
prasidėjo nuo to,
kad manesekė mašiną,
o mano pokalbiai telefonu buvo įrašinėjami.
Manau, jie bandė
mane įbauginti,
ir aš bijojau, paranojiškai.
Žmonės manė, kad man tuomet pasimaišė protas.
Turiu galvoj, jiebet kuriuo atvėju taip manė,
bet tuomet ypatingai.
"Lennon'ai,
tu esi pasipūtėlis maniakas.
Kam reikia tave sekti?
Ko jie nori?
lr aš to klausiu.
Ko jie nori?
Aš neketinu kelti
jiems jokių problemų.
Nustebau išgirdęs, kad Lennon'as
buvo sekamas,
kad buvo įrašinėjami jo telefoniniai pokalbiai.
Taip nustebau ir kai išgirdau, kad
yra sekamas Martin'as Luther'as King'as.
Tokie darbeliai,
kuriais užsiiminėjo FTB,
man atrodė,
tokienereikalingi
ir labai rizikingi, o koks tikslas?
Negaliu to įrodyti.
Aš tik žinau, kad buvo daug taisymų padaryta
pogrindyje.
Suprantu, kuomet
pakėlus ragelį nėra klausomasi,
bet kaskart man pakėlus,
pasigirdavo daug triukšmo.
Kai atidariau duris,
kitoje gatvės pusėje
stovėjo
keli vyrai.
Aš įsėdau į mašiną, o
jie nusekėman iš paskos.
Jie net nesislėpė, suprantat?
Štai kodėl pasidariau
truputį paranojiškas.
Jienorėjo, kad matyčiau,
jog jie mane seka.
Netrukus supratau,
kad tai buvo rimta.
Jie ateis manęs, jei ne šiuo,
tai kitu keliu.
Jie vargino mane.
Pamenu, kaip man
pasakė,
kad jei kas nors nutiks
Yoko ir jam,
tai nebus atsitiktinumas.
Kai mes supratome,
kad jie yra ypatingai suinteresuoti
sutrukdyti mūsų planams.
Čia ne šiaip koks
paprastas patikrinimas.
lš tiesų jie ruošėsi imtis
intensyvių priemonių prieš mus.
lš dalies tai prasidėjo nuo
Baltųjų rūmų,
kai
Strom'as Turmond'as
parašė Senatoriui laišką,
Kongresas smarkiai vėlavo
su radikaliuoju kairiojo sparno tyrimu.
Turėjo būti priimti
nauji įstatymai,
padėsiantys apsaugoti
mūsų tautą
nuo priešų bandymų mus sunaikinti.
Jis buvo dešiniųjų
pagrindinė figūra.
O dešiniėji šioje šalyjeir tapo
galingąja
politine jėga
70-aisiais metais.
Strom'as Thurmond'as buvo
respublikonų senatorius
Senate,
Apsaugos komitete.
Jis teikė
informaciją
apie Lennon'o planus,
kuriamus su Jerry Rubin'u,
Abbie Hoffman'u ir kitais žmonėmis
nacionaliniam koncertų turui.
Štai apie ką Strom'as Thurmond'as
rašė Baltiesiems rū***.
lr būtent tame laiške
Strom'as Thurmond'as
pateikė siūlymą,
kaip visa tai sustabdyti.
Strom'o Thurmond'o pastaba
Baltiesiems Rū*** baigėsi taip:
"Jei Lennon'o visa yra terminuota,
turi būti operatyviai apribotas jo buvimo laikas."
Vieną dieną kažkas
pasibeldė į duris,
bet mes jų neatidarėme.
Kai paklausėme, kas ten?
"Emigracija."
Pareigūnas tiesiog ***šo lapą
po durimis,
nes mes jų
neatidarėme.
Galbūt dėl to.
Tai buvo pranešimas...
Pranešimas apie deportaciją,
Mes pažvelgėme
vienas į kitą,
"Ką dabar darysime?"
Tai buvo labai
bauginantis momentas.
John'ai, ką tu sakei?
Sakei, kad
tave ištiko šokas?
Taip, buvau
truputį sukrėstas.
Manai, jie tave
deportuos?
Neturiu supratimo. Gal tai tik procedūra.
Nežinau.
Geriau įeikim. Mes vėluojame.
Jei nori, galim susitikti,
kai atsilaisvinsiu.
Ar galima pasiklabėti,
kai išeisi?
Mes turėjome sąrašą dalykų,
kuriais turime pasirūpinti.
lmigracijos ir natūralizacijos tarnyba
planavo surengti
didžiulį teismo proceso šou,
ir iš tikro padaryti
John'ą Lennon'ą
nepaprastai populiarų.
Jienorėjo parodyti,
koks jis yra nepageidaujamas svetimšalis,
Koks jo gyvenimo būdas,
draugai,
jo pasirinkta
politika.
Jieruošėsi
paimti kelias ištraukas
iš kelių jo dainų ir
jas pagroti.
Dauguma dainų
pasirodė labai antagonistinės
Nixon'o administracijai.
Kaip tokios procedūros
paveikė jus paveikė emociškai?
Jaučiuosi tarsi
vėl sugrįžęs į mokyklą,
Visą savo gyvenimą vis patenku į bėdą,
ne čią, tai kitur.
lr pažiūrėsiu,
kuo tai baigsis.
Dabar jie manęs nesužlugdys,
štai ir viskas.
Daugiau manęs nebemuš.
Yra 2 priežastys, dėl kurių
teismas neįvyks.
Pirmoji, kad tyrėjas, vienintelis
blaiviai ten mąstantis asmuo,
suprato, kad
atitolins nuo savęs visą
Amerikos jaunimą,
jei surengs tąteismą.
Antra, būtų per didelis
laiko ir pinigų švaistymas,
nes jie jau
turėjo galimybę
išvyti Lennon'ą
iš šalies.
60-ųjų pabaigoje
buvo policininkas,
kuris neužėmė aukštų pareigų
narkotikų skyriuje Londone,
skyrius dar buvo visai naujas.
Jie turėjo 2 šunis
visame departamente.
Jis suimdinėdavo kiekvieną pop žvaigždę,
kurį sugebėdavo sučiupti.
Taip jis išgarsėjo.
Kai kurios žvaigždės
vartojo narkotikus namie, kai kurios
kai kurios nevartojo.
Jam buvo vis vien.
Jis ***šdavo narkotikų ar dar ką nors padarydavo.
Vėliau...
***šo ir man,
nes tuomet
aš nevartojau narkotikų.
Mes net nenutuokėme, kad
jis neduos ramybės
ir vėl.
Anglijoje buvau apkaltintas
narkotikų laikymu
ir gavau $100 baudos...
Tai yra 100 svarų.
- Ar tai kliūtis?
- Tai kliūtis.
Geriau nei pakliūti
į bėdą.
-Ar tai kliūtis, kad galėtum likti?
- Taip.
Jo problema buvo
teistumas už marihuaną.
Taip susiklostė,
jog nebuvo jokios prošvaistės,
kaip kartais tokiu atveju nutinka.
Jei jis būtų gavęs baudos taškų už greičio viršijimą,
ar būtų...
Galėčiau suskaičiuoti ant pirštų visas smulkias
nuodėmes,
kurias jis padarė būdamas Amerikos piliečiu,
bet jie vis tiek
stengtųsi surasti
jo silpnąją vietą,
jo Achilo kulną,
ir vis vien apkaltintų.
Visatai leido John'ui Mitchell'ui...
ir tai minia,
kuriai jis buvo atviras,
jį atakuoti.
Johnai, kodėl
jus deportavo?
Viena iš
oficialių versijų,
kad Anglijoje buvau
nuteistas už marihuanos vartojimą.
O tikroji priežastis,
kad aš esu kovotojas už taiką.
Ar nemanot, jog tai yra
dėl to, kad
valdžia mėgina
atsikratyti Lennon'u.
Visiškai ne.
Tokia tvarka.
Mes taip elgiamės su
visais, nuteistais
dėl narkotikų.
Mūsų advokato vardas
Leon'as Wildes'as, jis yra...
Jis nėra tas advokatas.
Jis nėra William'as Kunstler'as.
Nieko panašaus. Jis nuvyko
pas advokatą,
kuris išmanė apie emigraciją,
ir buvo tikrai
nustebintas, nes
emigracijos srityje jis
išdirbo 15 metų.
Jis tikrai buvo nustebęs
dėl kai kurių dalykų,
kurie vyksta.
Ėmiausi šios bylos,
nes tai buvo iššūkis,
pirma dėl to, kad man padarė įspūdį
tieneeiliniai žmonės,
antra- kad
tai buvo precėdento
neturintys klausimai,
anksčiau nesvarstyti,
nei viename Amerikos
teismo posėdyje.
Sakei, kad visą gyvenimą
įsiveldavai į kokią bėdą. Kodėl?
Kalta mano išvaizda.
- Žmonėms niekada nepatiko mano veidas.
- O kodėl?
Mokytojos, išvydusios mane,
įsiusdavo.
Taip yra, nes tu eini
prieš įstatymus?
Manau, tai parašyta
mano veide.
Mano asmeniška nuomonė
apie šią bylą buvo tokia:
maniau,
ją pralaimėsime.
Kodėl?
Todėl, kad daugelio mano klientų
bylos pasibaigė deportavimu,
o jei jiepralaimėjo,
vadinasi, tokia visų pabaiga.
Jei jie paduos apeliaciją,
jieturės kreiptis į
Apeliacinę emigracijos komisiją,
lr vargu,
ar ji nuspręstų mūsų naudai.
Lennon'ui
jis visada
maloniai patardavo,
beviltiškai:
"Gal jums vaikinai vertėtų
būtų truputį švelnesniems,
ar panašiai."
"Mes pranešėme, kad susikūrė
konceptuali šalis,
"Niutopija."
"Gyventojus galima
aprūpinti
"deklaracijomis, kuriose išaiškinta
Niutopijos esmė."
"Niutopija neturi žemių,
neturi sienų,
"čia nereikia pasų, vien tik žmonės.
Niutopijoje neegzistuojajokie įstatymai,
išskyrus kosminę tvarką."
"Visi Niutopijos žmonės
yra šalies ambasadoriai.
"Mes, du Niutopijos
ambasadoriai,
"prašome
diplomatinio imuniteto
"ir pripažinimo
Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pripažinkit mūsų šalį
ir jos žmones.
Niutopijos ambasada
White gatvė 1, Niujorkas.
Yoko vėliau manęs atsiprašė
ir pasakė:
"Turi suprasti.
Kai esi menininkas,
tu negali būtį nuolat nuspėjamas."
Atsakiau: "Gal nuolat nuspėjamas neturi būti,
bet turi būti nuolat teikiantis džiaugsmo."
Ką reiškia vėliava?
Ką reiškia vėliava?
Pasidavimą ir nuolankumą,
Man paaiškėjo,
kad jis buvo
labai principingas vyrukas,
ir puikiai suprato, kad su juo
buvo neteisingai pasielgta.
Buvo piktnaudžiaujama įstatymu,
o jis tikėjosi
atsistoti
ir pabandyti tai parodyti,
išvilkti į dienos šviesą.
Norėdami mus pričiupti, jienet
keitėsavo pačių taisykles.
Vien dėl to, kad mes
esame kovotojai už taiką,
Ar manote, kad tik dėl
mūsų pacifistinės akcijos,
o ne dėl marihuanos
dalykėlių?
Žinai, keletas mūsų draugų
iš šou verslo
gavo tokį patį
nuosprendį kaip ir aš,
bet jiems leidžiama vaikščioti
laisviems, kiek tik jie geidžia.
Jų pažiūros skirias nuo manųjų,
arba jie nekovoja už savo nuomonę.
Ar dabar liausies protestavęs
prieš karą?
Niekas manęs nesustabdys.
Nei, kol esu čia,
nei kur bebūčiau,
aš visuomet jausiu tą patį ir
kalbėsiu apie savo jausmus.
Pasaulis - tai viena didelė šeima.
Mes mylėjome jį tokį, koks jis buvo,
ir koks tapo
per tą laiką,
Jis žygiavo su mumis,
keliavo su mumis kartu.
Jie stojo prieš
tokią galingą vyriausybę,
o tai buvo siaubingai drąsus žingsnis,
kuris įvėlė mus
į gilų, amoralų karą.
Jie nenusileis.
Šaunu, kad atėjai
per lietų.
Kažkur perskaičiau, kad
karinis judėjimas pasibaigė.
Mes atvykome, kad sugrąžintume
vaikinus namo,
bet nepamirškime
ir mašinų.
Pargabenkimemašinas namo,
o tada tikrai
kažkur nukaksime.
Sugrąžinkite mūsų vaikinus namo!
Vieninteliai žmonės, ...
galintys tai padaryti.
Nebuvo per daug,
kad Lenoną
kritikavo JS policija.
Nes jis džiaugėsi
visais pasisekimais ir šlove,
kuriuos mes
jam teikėme,
turtai
ir visa kitą,
o mus šmeižia.
Mūsų sąlygabuvo tokia:
"Nori taip elgtis?"
"Grįžk į Londoną."
Grįžk į Liverpulį."
Noriu būti čią, nes čia
gimstamano muzika.
Tai įtakojo
visąmano gyvenimą,
ir atgabeno mane ten, kur aš esu
šiandien, kur ir turėčiau būti.
Man patinka ši vieta.
Norėčiau čia likti.
Susiradau čia daug draugų,
čiata vietą,
kur noriu būti, suprantat?
Laisvės statula.
Sveiki atvykę,
Aš net atvežiau savo grynuosius.
Jam buvo įsakyta
palikti šalį
per 60 dienų,
per daug 1972-iesiems
ir 1973 metams.
Į vyriausybės akciją sureagavome
praeitą savaitę.
Manau, buvo visiškai aišku,
kodėl padėjome "Street" žurnalo l
kovo 28-osios numerį,
1973-iųjų metų.
Jame rašoma: "Mums
tikrai sunku patikėti,
"kad valdžia
negalėjo rasti legalaus būdo,
"išspręsti šios situacijos.
"Labai neįprastas
aplinkybių tinklas."
"Toliau teigiame, kad jei įstatymai negali
atspindėti teisingumo,
tokie įstatymai
turi būti pakeisti."
Byla iš tiesų buvo
labai sudėtingą,
jis nusikalto tik tuo, kad
stengėsi kovoti dėl mūsų įsitikinimų,
kurie, kaip minėjau,
buvo labai išmintingi,
labai strategiškai protingi.
Nesuprantu įstatymų,
kurie egzistavo tik todėl,
kad yra baigtiniai.
lš tikro aš neisiu
tarytum...
Negaliu nusakyti.
supranti?
Nesuprantu.
Atrodo lyg viskas vyksta taip, kaip kartą
kažkas pasakė:
"Kafkiškai."
Tai biurokratizmas.
Jie taip daro,
o kąjie gali padaryti?
Spėju, kad jie nežino,
kuria linkme pasukti.
Žaidimas prasidėjo,
ir mes turime jį sužaisti.
Kai kalbėjausi su Jerry Rubin'u
ir Abbie Hoffman'u
apiešį laikotarpį,
jieman pasakė, norį
pamėginti kažkąnaujo,
kažką, kas jų manymu, sugebėtų efektyviau
sustabdyti šį karą.
Jerry Rubin sakė,
kad jis surengė
politinį Woodstock'ą,
kad jie galėtų išafišuoti
Nacionalinę respublikonų konvenciją.
Jietikrai stengėsi mus
priversti išvykti į Majamį.
Nors mes kartojome,
kad nevažiuosime,
bet Džeris, dėl politinių sumetimų,
pranešė, kad mes
ten būsime.
Jie manė, kad vyksime
į San Diego ar Miamį.
Bet mes niekada nesakėme, kad vyksime.
Mes nevažiuojame.
Nebus didelių bėdų
su mumis ir Dylan'u
nes čia
vyksta per daug visokiausių dalykų.
Mes niekada nesakėme, kad važiuosime.
Taškas.
Be to, mes su John'u suvokėme,
kad tai mums
būtų nepaprastai pavojinga.
Mes turėjome labai
aiškią nuojautą,
jei mes būtume vykę,
kai paskelbė konvenciją,
būtų kilęs labai didelis
pavojus mūsų gyvybėms.
Jis sakė:
"Vienintelis dalykas, kurio
iš tikrųjų norėjau savo gyvenime,
tai groti
rokenrolo grupėje."
Dar pridūrė:
"Negaliu leisti jiems
atimti to iš manęs."
Jie grasino pačiai
jo egzistencijos esmei,
štai ką jiebandė
jam padaryti.
Jau dabar aišku, kad Richard'as Nixon'as
nugalės per šiuos rinkimus.
Kaip parodė rinkimų
rezultatai,
prezidentą perrinko
triuškinančia pergale.
Faktas, kad pralaimėjo McGovern'as,
o Nixon'ą
išrinko antrąkart,
mus visus labai nuliūdino.
Nes dideliame paveiksle
Jungtinės Valstijos...
JAV politika
veikia viso pasaulio politiką.
lr tame dideliame paveiksle
mes buvome labai prislėgti.
Kai perrinko Nixon'ą,
FTB liovėsi domėjęsi
Lennon'u,
ir pasakė, kad uždaro šiąbylą,
Emigracijos tarnyba -
tikras biurokratizmas.
Kai jiems nurodo, ką dirbti,
tada jie dirba savo darbą,
Jie ir toliau toliau tebedirbo savo darbą.
Jie dirbo su Lennon'u
dar metus su puse,
dvėjus metus.
Aš vis tebeteikiau prašymus,
kad persvarstytų įsakymą,
Bet kaskart jie atsako:
"Turite 30 dienų išvykti iš šalies,"
Tuomet mano advokatas vėl pateiks prašymą,
ir mes kreipsimės į kitą teismą,
ir taip toliau.
Taip tęsis be galo, bekrašto.
Terry Southern'as ėmėsi šio reikalo.
Jis sakė, jog
konservatoriai laimingi,
nes galės kažką padaryti dėl manęs
ir dėl to, už ką aš kovoju.
laimingi ir liberalai,
nes manęs
neišvys iš šalies.
Taigi, visi patenkinti.
Lengviausiabūtų
tiesiog
atsitraukti ir
grįžti į Angliją.
Bet jis nusprendė
kovoti už savo teises
ir aš džiaugiuosi, kad jis taip padarė.
Lennon'as su savo teisininkų komanda
perėjo į puolimą,
pateikė porą
labai įdomių ieškinių.
Keliu ieškinį generaliniam prokurorui
Mitchell'ui,
ir daugybei kitų žmonių,
kuriuos kaltinu tuo,
jog įsitraukė į sąmokslą
ir atmetė John'o ir Yoko bylą,
bei nesąžiningu būdu norėjo
išvyti juos išJAV .
Kaip manote, kokie jūsų šansai
likti šioje šalyje?
- 99,1 proc.
- Už ar prieš?
- Už.
- Kodėl taip manot?
Nes per daug savimi pasitikiu,
kaip visada.
Pagaliau mes galėjome patikrinti
visus bylos dokumentus.
Pamatyti, susipažinti
su John'o imigracijos bylą,
tai buvo labai įslaptinta byla.
Domunetai nuvėdė prie
paties prezidento Nixon'o,
ir atskleidė, kokiais neteisėtais metodais buvo
trukdoma spręsti šią imigracijos bylą,
Nuosprendį paskelbė neištyrę faktų.
Ko gero svarbiausi dokumentai
FBT byloje prieš Lennon'ą
yra pranešimai
Baltiesiems Rū***,
kuriuos pasirašė J. E. Hoover'is.
Jienebuvo siunčiami
tiesiai R. Nixon'ui.
Jie buvo adresuoti
H.R. Haldeman'ui,
prezidento patarėjui.
Mat Haldeman'as buvo pats svarbiausias
Baltųjų Rūmų asmuo,
per kurį galėjai pasiekti Nixon'ą.
Tad kai Hoover'is kąnors nusiųsdavo
Haldeman'ui, sakydavo:
"Štai mūsų ataskaita,
ką mes nuveikėme,
stengdamiesi išvyti Lennon'ą
iš mūsų šalies."
Viskas vyko tokiu būdu,
nes Nixon'as norėjo žinoti.
Nepasakyčiau, kad neatsiejamas Nixon'o politikos
ir jo valdymo tikslas buvo
nesuteikti John'ui Lennon'ui
gyvenamosios vietos šioje šalyje.
Manau, kad tai buvo
Nixon'o administracijos
bjaurumo įrodymas.
Neturėjau jokių išankstinių žinių
apie Watergate'o praktiką,
TurėjomeJAV prezidentą,
Richard'ą Nixon'ą,
kurio valdymas buvo
niekšingas,
kriminalinis prezidentavimas.
Mes sužinojome, kad Nixon'as
išleido ilgą, gegužės 22 d. dekretą,
kurį patvirtino daug anksčiau,
jame buvo sudaryta sekimo programa ir
net leidžiami apiplėšimai
nacionalinio saugumo tikslais.
Ar kiti prezidentai
laužydavo įstatymus,
ar retkarčiais juos apeidavo?
Esu įsitikinęs, kad taip.
Ar buvo nusikalsta tokiu dideliu mastu
prezidentaujant kitiems prezidentams
per visąmūsų istoriją?
Ne.
Dėl Dievo,
jie įteisino apiplėšimus
ir taip ardė
JAV vyriausybę,
viską dangstė.
Tokiamekontekste turi
suprasti, išnagrinėti
ir įvertinti tai, ką jie padarė
John'ui Lennon'ui.
Byla prieš
John'ą Lennoną, kurią iškėlė FTB,
lmigracijos
Natūralizacijos tarnyba,
prezidentas Nixon'as
ir jo žmonės,
už tai, kad John'as Lennon'as,
neva, išdavė
Jungtines Amerikos Valstijas,
bet to išsigynė.
lš tikrųjų išdavikiškai pasielgė Nixon'as,
Hoover'is, lNS,
ir kiti žmonės,
kurie buvo įsipainioję
į FTB ir lNS reikalus,
ir dar daug kitų,
nes jie išniekino,
iškreipė Konstituciją,
jie pažeidė
pagrindinius principus,
o tai buvo didžiausia
šios šalies išdavystė.
Dėl šios priežasties
aš atsistatydinsiu iš prezidento posto
oficialiai rytoj vakare.
Viceprezidentas Ford'as
priims prezidento priesaiką
tuo laiku šiame kabinete.
Lennon'as buvo vienas iš tų,
kuris jau gimė priešu
žmonių, valdančių
Jungtinėse Valstijose.
Jis įkūnijo viską, ko jienekentė.
Tik sakau, kad jis reprezentavo gyvenimą
ir tai yra žavu.
O ponas Nixon'as...
ir p. Bush'as reprezentuoja mirtį,
o tai yra labai blogai.
Turiu trumpai papasakoti
kaip pasibaigė byla.
Man paskambino
iš Apeliacinio teismo
ir pasakė, kad
ką tik paskelbėnuosprendį.
"Tu laimėjai Lennon'o bylą."
Paskambinęs pasakiau:
"Palauk, kaip suprast, mes laimėjom?
Tu sakei, kad pralaimėsim."
Taip sakiau, nes nenorėjau
suteikti per daug vilčių."
Tada jis pasakė, kad važiuoja į
New York'o ligoninę,
nes Yoko
bet kurią minutę gali pagimdyti.
lr kad paskambins iš ten.
Apie5:30 val...
Buvau apsimiegojęs, kai jis paskambino.
Jis pasakė: "ČiaJohn'as."
Paklausiau: "Koks Jonh'as?"
"John'as Lennon'as
ir aš turiu nuostabų berniuką,"
Ta dienabuvo jo gimtadienis,
jo sūnaus gimtadienis,
o dar jis laimėjo bylą,
Pamenu John'o veidą.
Pamenu, kaip jis
sužinojo tą žinią,
kaip tik per savo gimtadienį,
jam
gimė sūnus,
ir tai buvo neįtikėtina.
Niekada nemačiau jo taip atrodančio.
Jis buvo panašus į mažą berniuką,
buvo labai laimingas.
1976 m. liepos 27
- Man reikia..
- Gerai.
John'ui Lennon'ui pagaliau buvo įteikta
žaliakortą,
iš tikro ji buvo mėlyna,
Direktoriaus padėjėjo
kabinete,
ir jis pranešė spaudai.
lr visa tai tik dėl šito.
Pagaliau, po penkių su puse
ilgos kovos metų,
John'as Lennon'as gavo kortą,
žaliąkortą,
kuri jam suteikia nuolatinio
JAV gyventojo statusą.
Teisingai, brolau.
lšėjo iš teismo,
lipa federalinio teismo
laiptais,
ir štai jis čia,
o Dieve,
jis įveikė John'ą Mitchell'ą
ir visas blogio jėgas,
dabar jis gali
pasilikti šalyje.
Pasinaudosiu galimybe
ir padėkosiu visam jaunimui ir fanams,
kurie rašė savo senatoriams,
kurie teikėpeticijas
ir darė kitus dalykus,
kurie veikė už scenos
penkerius metus.
Be jokio užmokesči,
be jokio atlygio.
Tiesiog už šypseną,
- Ką?
-Ar jūs jautėte pagiežą
Strom'ui Thurmonds'ui
ir John'ui Mitchells'ui už tai,
kad jums teko tiek ištverti
per tuos metus?
Ne, tikiu, kad laikas
išgydo žaizdas.
John'as labai didžiavosi Sean'u,
Juos jungėneįtikėtinai
daug šilumos
ir stipri draugystė.
Tai buvo nuostabus laikas.
Matau, kad tau reikės
pakeisti vystyklą.
Ar tai džiugi patirtis?
Nes tikrai žinau, kad kai kurie žmonės
moka pinigus, kad tai kas padarytų.
Būtent.
lš kur gavai šią
aprangą, ar galiu paklausti?
lšimtinai sutinku. Taip.
Juk tai įdomu, tiesa?
John'as, Sean'as
ir aš pradėjome
fantastiškai mielą
ir nuostabų gyvenimą.
Visi trise jautėmės
labai artimi
vienas kitam.
Būti kartu tapo
beveik būtinybė,
nes iš tikro kiekvieną dieną norėjome
praleisti drauge.
Tai ir darėme.
lš Vašingtono,
CBS vakaro žinias
vėda Walter Cronkite.
Labas vakaras.
Mirtis žmogaus, kuris dainavo
ir grojo gitara,
aptemdė šio vakaro žinias iš Lenkijos,
lrano ir Vašingtono.
Beatle lyderis John'as Lennon'as,
40-ies metų,
buvo nušautas praeitą naktį
šalia prabangių savo apartamentų
New York'e.
Įtariamasis žudikas
šiuo metu yra bedarbis apsaugininkas
ir spaustuvininkas,
gyveno Havajuose.
Žinia apie Lennon'o mirtį
sukėlė didžiulią
šoko ir liūdesio ***ą,
pasklidusią po visą pasaulį.
Manau, kad surengti vigiliją,
buvo labai geras sumanymas.
Ji mus visus,
viso pasaulio žmones...
apjungė į viena visumą.
Taigi, mes visi draugeapjuosėme
pasauly ratu.
Tai buvo labai tvirtas ratas.
Kągi, manau, kad
jie mėgino nužudyti John'ą...
bet nesugebėjo,
nes jo atnešta žinia vis dar tebėra gyva.
Dabar visi kartu!
Mes galime ją pasiekti šiandien ar rytoj!
Garsiau! Dainuokit garsiau!
Dar kartą!
Taip, puiku.
Taip!